Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-04-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-18511-861/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-27
Bylos Nr.
2YT-18511-861/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12012-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Pareiškėjas
I. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-18511-861/2016Proceso Nr. 2-68-3-12012-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.1.; 3.5.1.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. G. kreipėsi į teismą su skundu ir nurodė, kad 2016-03-24 iš antstolio I. Gaidelio registruotu paštu gavo 2016-03-22 Patvarkymą dėl tariamų išlaidų susidariusių dėl tariamos neteisėtos statybos padarinių šalinimo pagal išieškotojo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2016/03-01. Pareiškėja nurodė, kad minėtos sąskaitos – faktūros jai niekas nepateikė, todėl ji nežino už kokius atliktus tariamus griovimus ji yra pateikta, kadangi šiuo atveju nebuvo nugriauti jokie statiniai, nes jų ir nebuvo, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi pareiškėjai buvo nutrauktas vandens tiekimas, kuris jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams, t. y. privačioje namų valdoje, esančioje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo tiekiamas nuo 1940 metų. Pareiškėja nurodė, kad minėtoje valdoje nėra inžinierinių technologinių tinklų bei nėra privataus vandentiekio ir nuotakyno, o įvadas tiekėjo įrengtas dar 1940 metais ant sklypo ribos iš gatvės (viešojo kelio), t. y. prie tvoros, be to, viduryje kiemo technologinių pramoninių technologinius procesus užtikrinančių inžinierinių technologinių tinklų, taip pat nėra. Pareiškėja nurodė, kad yra nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tariamai atliktų griovimo darbų, taip pat, nepateiktos griovimo darbų medžiagos (kokie tai statiniai, koks jų užstatymo plotas, tūris, ilgis, plotis, aukštis) bei už kokius tariamai atliktus ir kokių konkrečiai statinių tariami griovimo darbai buvo atlikti, be to, jai nepateiktas 2016-03-01 tariamų savavališkų statinių griovimo aktas, todėl pareiškėja nežino kokie konkrečiai statiniai buvo nugriauti ir už ką konkrečiai ji turi mokėti. Pareiškėja prašė pagrįsti, kokiu teisiniu pagrindu jai nutrauktas vandens naudojimas nuo gyvenamojo namo į ūkinį pastatą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-18 nutartimi inspekcijos prašymą tenkino iš dalies, kadangi tai nėra statinys. Pareiškėja prašė panaikinti 2016-03-30 antstolio I. Gaidelio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, pateikti 2016-03-01 griovimo faktinius dokumentų įrodymus, t. y. aktą, kokie statiniai tariamai buvo nugriauti, jų aprašus, koks jų užstatymo plotas, aukštis, ilgis, tūris ir t.t. bei 2016-03-01 PVM sąskaitą – faktūrą 2016/03/01 registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 219). Pareiškėjai apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.) (civ. b. l. 3).

Antstolis I. Gaidelis pateikė teismui patvarkymą skundą dalyje dėl išieškotojo pateiktų dokumentų ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo tenkinti, o likusioje dalyje skundą atmesti ir nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-22 vykdomąjį raštą Nr. 2-1652-864/2012 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, skolininkė I. G. išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Antstolis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-18 nutartimi suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Antstolis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 buvo priverstinai įvykdytas 2016-03-02, t. y. pašalinti savavališkos statybos padariniai, todėl vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2015-01-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-609-275/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-701/2015, iš skolininkės I. G. išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai turi būti išieškomos išieškotojo patirtos 903,27 EUR neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos bei vykdymo išlaidų likutis, kuris sudaro 79,95 EUR sumą. Antstolis nurodė, kad 2016-04-05 išlaidos susidariusios dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir vykdymo išlaidų likutis nėra sumokėtas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti 2016-03-30 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. B-17889. Antstolis I. Gaidelis 2016-04-06 Patvarkymu Nr. 501604052585/13 sutinkamai su LR CPK 510 str. – 513 str. nuostatomis išnagrinėjo pareiškėjos I. G. skundą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą dalyje dėl vykdymo išlaidų neišieškojimo bei tenkino skundą dalyje dėl prašomų dokumentų pateikimo, išaiškinant, kad dokumentų skenuotos kopijos aktualiu elektroniniu paštu skolininkei I. G. išsiųstos 2016-03-30 (vykd. b. l. 220). Antstolui I. Gaideliui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.) (civ. b. l. 3).

Atsiliepimas

Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad antstolio I. Gaidelio veiksmai vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1652-864/2012 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, skolininkė I. G. išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra teisėti, kadangi pareiškėjai nevykdant teismo sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5375-541/2014 leido Inspekcijai pačiai šalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėjos lėšomis, todėl teismo sprendimas 2016-03-02 buvo įvykdytas ir surašytas 2016-03-07 aktas Nr. (23.24) 4D-565, be to, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atliko rangovas UAB „Tvirta“, su kuria Inspekcija yra sudariusi griovimo darbų rangos sutartį (2014-05-22 Nr. SU-93 (5.21) bei UAB „Tvirta“ už atliktus darbus pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2016/03-01. Išieškotojas prašė teismo skundą atmesti (civ. b. l. 6-7). Išieškotojui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.) (civ. b. .l. 3,5).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-22 vykdomąjį raštą Nr. 2-1652-864/2012 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, skolininkė I. G., išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (vykd. b. l. 16-17). Pareiškėjai nevykdant teismo sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5375-541/2014 leido Inspekcijai pačiai šalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. panaikinti vandentiekį ir nuotakyną nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki ūkinio pastato ir sutvarkyti teritoriją, bei savavališkos statybos padarinių šalinimui ir teritorijos sutvarkymui reikiamas išlaidas išieškoti iš pareiškėjos, ši nutartis įsiteisėjusi (vykd. b. l. 111-113,127-128). Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo 2013-10-22 sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 buvo priverstinai įvykdytas 2016-03-02 (civ. b. l. 8-19). Antstolis I. Gaidelis, priėmęs vykdymui minėtą vykdomąjį raštą 2016-03-22 priėmė patvarkymą dėl išlaidų išieškojimo, kuriuo nutarė išieškoti 903,27 išlaidas susijusias dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pagal išieškotojos pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 2016/03-01 (vykd. b. l. 199). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atliko rangovas UAB „Tvirta“, su kuria Inspekcija 2014-05-22 buvo sudariusi griovimo darbų rangos sutartį (2014-05-22 Nr. SU-93 (5.21) bei UAB „Tvirta“ už atliktus darbus pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2016/03-01 (civ. b. l. 20-25). Antstolis I. Gaidelis 2016-04-06 Patvarkymu Nr. 501604052585/13 sutinkamai su LR CPK 510 str. – 513 str. nuostatomis išnagrinėjo pareiškėjos I. G. skundą, kuriuo skundą dalyje dėl prašomų dokumentų pateikimo tenkino, tačiau atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą dalyje dėl vykdymo išlaidų neišieškojimo ir išsamiai nurodė visus teisinius argumentus (vykd. b. l. 220).

Sutinkamai su LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d nuostatomis, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog vykdymo procesas yra reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LAT 2007-09-14 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2007 m. ; LAT 2008-06-11 d. nutartis Nr. 3K-7-277/2008 m.). Pažymėtina ir tai, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.). Be to, vykdymo procesą reglamentuoja LR CPK VI dalies normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles taip pat Sprendimų vykdymo instrukcija, be to, LR CPK 18 str. nurodyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. šiame straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, o šaliai geranoriškai nevykdant sprendimo, jis įvykdomas priverstinai, vadovaujantis LR CPK VI dalies teisės normomis.

Ištyręs vykdomojoje byloje bei civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi iš visų vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad skolininkei I. G. nevykdant teismo sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas išieškotojui išdavė 2013-10-22 vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 2-1652-864/2012 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5375-541/2014 leido Inspekcijai pačiai šalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėjos lėšomis, todėl teismo sprendimas 2016-03-02 buvo įvykdytas ir surašytas 2016-03-07 aktas Nr. (23.24) 4D-565, be to, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atliko rangovas UAB „Tvirta“, su kuria Inspekcija yra sudariusi griovimo darbų rangos sutartį (2014-05-22 Nr. SU-93 (5.21) bei UAB „Tvirta“ už atliktus darbus pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2016/03-01, todėl pareiškėjos argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, priėmus teismo sprendimą, įpareigojantį skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ginčas dėl teisės yra pabaigimas, o tokio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo klausimai sprendžiami toje pačioje byloje, kurioje buvo išspręstas ginčas iš esmės, todėl išieškotojo išlaidos patirtos vykdant tokį teismo sprendimą, yra priskiriamos prie vykdomųjų išlaidų, kurios turi būti atlygintos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai (LAT 2015-10-01 nutartis Nr. 3K-3-494-701/2015). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi iš bylų medžiagų matyti, jog antstolis I. Gaidelis vykdydamas 2013-10-22 vykdomąjį raštą Nr. 2-1652-864/2012, pagrįstai nurodė, kad išieškotojo patirtos 903,27 EUR neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos pagal išieškotojo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą turi būti išieškomos iš skolininkės išieškotojo naudai, todėl darytina išvada, kad antstolis ėmėsi visų leistinų ir privalomų priemonių, numatytų LR CPK nuostatose ir jokių LR CPK nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjos argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl antstolio I. Gaidelio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 510 str. – 513 str.).

Kiti bylose esantys rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 291 str., 510 str. - 513 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio I. Gaidelio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė