- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-609-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25063-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Kreditorius
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., skolininkas V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio 2014 m. birželio 17 d. priimtą patvarkymą Nr. S1-492 ir priimti naują patvarkymą, kuriuo būtų patenkintas Inspekcijos prašymas. Skundą grindė tuo, kad antstolis vykdo išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi suteikė teisę išieškotojui pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, tam reikiamas išlaidas išieškant iš V. S.. Pareiškėjas raštu prašė antstolio užtikrinti vykdymo išlaidų išieškojimą areštuojant skolininko turtą susidariusių vykdymo išlaidų sumai pagal griovimo darbų rangos sutartyje numatytus tokių darbų atlikimo kaštus. Antstolis skundžiamu patvarkymu atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, kad išieškotojo patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos nepriskirtinos vykdymo išlaidoms. Pareiškėjas nesutiko su šiuo antstolio sprendimu, nes anot išieškotojo, ginčo išlaidų priskirtinumas vykdymo išlaidoms yra apspręstas paties teismo, kuris savo sprendime nustatė kitokį teismo sprendimo įvykdymo būdą skolininko lėšomis, todėl visos tuo būdu vykdant patirtos išlaidos laikytinos vykdymo išlaidomis, nes tokie veiksmai pagal teisinį reglamentavimą laikytini teismo sprendimo vykdymo veiksmais Lietuvos valstybės naudai. Antstolis 2014 m. liepos 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir pareiškėjo skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau- CPK) aiškiai apibrėžia, kas sudaro vykdymo išlaidas vykdymo procese. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) taip pat aiškiai apibrėžtos antstolio vykdymo išlaidos ir nurodyti jų dydžiai. Taigi, iš skolininko išieškomos tos išlaidos, kurias patiria pats antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio I. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 8/13/2074. Teismas visiškai pagrįstais laikė antstolio patvarkyme atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad išieškotojo patirtos išlaidos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusios išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų ir pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą gali būti išieškomos CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka. Inspekcija prašydama areštuoti skolininkui priklausantį turtą, 2014 m. kovo 26 d. griovimo darbų rangos sutartyje nurodytai savavališkai pastatyto statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo kaštų sumai, arešto teisėtumui pagrįsti pateikė antstoliui sutartį ir lokalinę sąmatą, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad Inspekcija šiuo metu yra patyrusi ar apmokėjusi išlaidas, susijusias su skolininko V. S. savavališkos statybos padarinių šalinimu, t.y. byloje nėra jokių duomenų, kad išieškotojas patyrė papildomų išlaidų, susijusių su sprendimo vykdymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti 2014-09-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo antstolis I. G. būtų įpareigotas įvykdyti inspekcijos prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į Teisingumo ministerijos 2014-09-09 raštą Nr. (1.16)7R-6148, kuriame pateikta Teisingumo ministerijos nuomonė dėl CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidas, aiškinimo ir taikymo. Inspekcijos patirtos išlaidos šalinant savavališkos ar neteisėtos statybos padarinius pagal teismo sprendimą laikytinos papildomomis vykdymo išlaidomis, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, todėl jas antstolis turėtų išieškoti iš skolininko toje pačioje vykdymo byloje.
2. Ginčo išlaidų priskirtinumas vykdymo išlaidoms yra apspręstas paties teismo, kuris savo sprendime nustatė alternatyvų teismo sprendimo įvykdymo būdą skolininko V. S. lėšomis, todėl visos tuo būdu vykdant patirtos išlaidos laikytinos vykdymo išlaidomis.
3. Nutartis, kuria nėra panaikintas patvarkymas, skatina skolininką nevykdyti teismų sprendimų ir negriauti statinių, bet vilkinti šį procesą ir perkelti vykdymo naštą Lietuvos valstybei. Todėl nutartis neatitinka protingumo principo, kuriuo, remiantis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, teismas turi vadovautis aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, bei CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo.
4. Pirmos instancijos teismas atmesdamas Inspekcijos prašymą nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad Inspekcija šiuo metu yra apmokėjusi išlaidas, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Inspekcija siekdama užtikrinti, kad Lietuvos valstybės patirtinos griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidos būtų kompensuotos, pateikė antstoliui prašymą dėl atitinkamo dydžio turto arešto ir jį pagrindė.
Atsiliepimas
Antstolis pateikė atsiliepimą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka. Paaiškino, kad antstolis išieško tik jo paties patirtas išlaidas, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad išieškotojo patirtos išlaidos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų ir gali būti išieškotos CPK 611 str. tvarka. Tik teismui yra suteikta teisė vertinti išieškotojo tiesiogiai patirtų išlaidų pagrįstumą, nes antstolio veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato tokių išlaidų dydžio ir tvarkos. Išieškotojo ir rangovo tarpusavio suderintų išlaidų dydžio už neteisėtos statybos padarinių šalinimą pagrįstumas privalo būti patikrintas ieškininio ginčo tvarka, o ne išieškomos automatiškai pagal pateiktas sąskaitas faktūras. LR teisingumo ministerijos nuomonė dėl teisės aktų taikymo neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nes teismas yra nepriklausomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų teisinio pobūdžio ir tvarkos, kuria jos turėtų būti atlyginamos.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad išieškotojo patirtos išlaidos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusios išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkte nustatyta, kad už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, t.y. Inspekcija. Kadangi skolininkai piktybiškai vengia vykdyti įsiteisėjusį sprendimą, Inspekcija iš savo lėšų privalo apmokėti sprendimo įvykdymo kaštus. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija kreipėsi į antstolį ir prašė jo taikyti skolininkų turto areštą tokiai sumai, kuri yra reikalinga griovimo kaštams ir kitoms vykdymo išlaidoms. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktas nustato ne bet kokių sumų, bet Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nenurodytų vykdymo išlaidų, kurias antstolis privalo išmokėti tretiesiems asmenims, apmokėjimo tvarką. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad inspekcijos apmokėtos išlaidos, susijusios su apmokėjimu už savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, yra laikomos papildomomis vykdymo išlaidomis, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir vadovaujantis CPK 610-611 straipsniais bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktu turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Už savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus apmoka išieškotojas, tačiau šios išlaidos turi būti priskiriamos prie vykdomųjų išlaidų.
Atmestinas antstolio argumentas, kad išieškotojo ir rangovo tarpusavio suderintų išlaidų dydžio už neteisėtos statybos padarinių šalinimą pagrįstumas privalo būti patikrintas teismo ieškininio ginčo tvarka, o ne išieškomos automatiškai pagal pateiktas sąskaitas -faktūras. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu būdu būtų pažeisti CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai ir sudaroma galimybė skolininkui piktnaudžiauti procesu, pačiam nešalinti savavališkos statybos padarinių, ginčyti Inspekcijos neteisėtos statybos pašalinimo kaštus, vilkinti procesą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio I. G. 2014-06-17 patvarkymas Nr. S1-492 panaikinamas ir antstolis I. G. įpareigojamas išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl arešto taikymo skolininkui V. S. patenkinti (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 10,65 Lt. Tenkinus atskirąjį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos nutartį šios išlaidos priteisiamos valstybei iš antstolio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio I. G. 2014-06-17 patvarkymą Nr. S1-492 ir įpareigoti antstolį I. G. išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl arešto taikymo skolininkui V. S. patenkinti.
Išieškoti iš antstolio I. G. 3,08 eurų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.