Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. Ž., A. Ž., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) Iš gyventojų registro duomenų išrašo nustatyta, kad A. Ž. buvo sudariusi santuoką su K. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), jie turėjo tris vaikus: sūnų V. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), sūnų A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą D. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Po A. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. A. Ž. vardu nebuvo registruoto jokio nekilnojamojo turto. (duomenys neskelbtini) mirė K. Ž., kuris, kaip ir jo sutuoktinė A. Ž., savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). K. Ž. buvo surašęs testamentą. Po K. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi V. Ž., A. Ž., D. K. ir I. Ž.. Pareiškėja teismui pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ informaciją, kurioje nurodyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartota 354,00 kWh elektros energijos, o 2021 m. lapkričio 25 d. nėra susidariusių įsiskolinimų už elektros energijos tiekimą nurodytam objektui.

5. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Po K. Ž. sutuoktinės A. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. K. Ž. po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau, kaip pareiškėja nurodė pareiškime, jos tėvas priėmė palikimą faktiškai valdydamas – toliau liko gyventi turte, kuriame gyveno su sutuoktine ir kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina į bylą pareiškėjos pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ pažyma.

8. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad K. Ž. iki sutuoktinės mirties gyveno kartu su ja, po palikėjos mirties perėmė jos asmeninius daiktus bei rūpindamasis likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasis su juo toliau kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad K. Ž. priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

10. Valstybei iš pareiškėjos priteisiamos 11,90 Eur bylinėjiosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,90 Eur (vienuolikos eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.