- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2-607-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00223-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Riedis“
- Kategorijos
- 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“ direktoriaus T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Riedis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Riedis“ direktorius T. K. (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė iškelti atsakovei UAB „Riedis“ (toliau – ir atsakovė) restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad UAB „Riedis“, vykdydama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnyje numatytus reikalavimus, 2023 m. kovo 27 d. išsiuntė visiems kreditoriams pranešimus, kuriuose nurodė, jog, per pranešime nurodytą terminą nesudarius susitarimo dėl pagalbos, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsakovė su kreditoriais jokių susitarimų dėl pagalbos nesudarė. Atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau vykdo veiklą ir turi realių galimybių šiuos sunkumus įveikti, taikant restruktūrizavimo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Riedis“ direktoriaus T. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Riedis“.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareiškime nurodyta, jog, vykdant JANĮ 8 straipsnio reikalavimus, visiems UAB „Riedis“ kreditoriams 2023 m. kovo 27 d. buvo išsiųsti pranešimai. Iš su pareiškimu pateiktų pranešimų kreditoriams ir jų išsiuntimą patvirtinančios akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos Paštas“ ataskaitos duomenų matyti, kad pranešimai išsiųsti 16 kreditorių, tačiau iš pridėto UAB „Riedis“ kreditorių sąrašo, kuris yra toks pat ir pateiktame 2023 m. kovo 31 d. restruktūrizavimo plano projekte (plano 10 dalis), matyti, kad UAB „Riedis“ kreditorių yra 42, jų reikalavimų bendra suma – 254 770,50 Eur. Be to, pranešimas išsiųstas ir kreditoriui AAS „BTA Baltic insurance company“ filialui Lietuvoje, tačiau tokio kreditoriaus pateiktame kreditorių sąraše nėra, taip pat kreditorių sąraše nurodytos mokėjimo datos neatitinka nurodytoms restruktūrizavimo plano projekto kreditorių sąraše.
4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog tinkamai įvykdė JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nurodytus reikalavimus, t. y. kad kiekvienam kreditoriui pateikė pranešimą, kuriame nurodytos juridinio asmens neįvykdytos prievolės ir pažymėta, jog, jeigu per pranešime nurodytą terminą (ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos) nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas nemokumo (ar konkrečiai restruktūrizavimo) procesą vykdyti ne teismo tvarka, bus kreiptasi į teismą dėl nemokumo (ar konkrečiai – restruktūrizavimo) bylos iškėlimo. Be to, teismui nepateikta duomenų, kurie patvirtintų ir JANĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas UAB „Riedis“ direktorius T. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas neįvertino to, kad laikotarpiu, kai buvo siunčiami pranešimai kreditoriams, UAB „Riedis“ kreditorių sąraše buvo būtent 16 kreditorių, ir šie buvo informuoti apie tai, jog UAB „Riedis“ kreipsis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (pareiškimo priedas Nr. 16).
5.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po pranešimų kreditoriams išsiuntimo UAB „Riedis“ ir toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą, sudarinėjo naujus užsakymus tiek su užsakovais, tiek su tiekėjais. Todėl iki to momento, kai buvo rengiamas pareiškimas dėl UAB „Riedis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, praėjo net 36 dienos. Taigi nėra logiška, kad, teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, veikiančio juridinio asmens kreditorių sąrašas būtų identiškas, kaip prieš 36 dienas.
5.3. Teismas galėjo priimti pareiškimą dėl UAB „Riedis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir įpareigoti informuoti naujus kreditorius apie priimtą pareiškimą arba bent jau nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
5.4. Ieškovas išsiuntė pranešimus visiems naujiems kreditoriams, kurie yra įtraukti į kreditorių sąrašą, pateiktą kartu su pareiškimu dėl UAB „Riedis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
6. Apeliantas (ieškovas) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pranešimus kreditoriams dėl nemokumo proceso inicijavimo, AB „Lietuvos paštas“ ataskaitą apie pranešimų išsiuntimą.
7. Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.
8. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali sprendžiant pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo (ne)pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė pareiškimo dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas.
Dėl atsisakymo priimti pareiškimą, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos
13. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį (pareiškimą) ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti.
15. JANĮ imperatyviai reguliuoja nemokumo proceso inicijavimo procedūrą tuo atveju, kai nemokumo (bankroto) procesą inicijuoja juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis). JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu yra viena iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) likvidatorius inicijuoja bankroto procesą, nes juridinis asmuo yra nemokus; 3) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 8 straipsnio 4 dalis).
16. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.
17. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas, neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
18. Pagal teisės doktriną pagrindinis ikiteisminės tvarkos tikslas – sudaryti galimybes su finansiniais sunkumais susidūrusiam juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams patiems nuspręsti, kokiomis priemonėmis padėti skolininkui įveikti finansinius sunkumus, susitarti dėl pagalbos (E. Tamošiūnienė, V. Višinskis, M. Kirkutis, R. Jokubauskas. Nemokumo proceso inicijavimo veiksmingumo problemos. Teisė, 2020, vol. 117, p. 47–63).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto (ieškovo) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, padaręs išvadą, kad apeliantas netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnyje nustatytą išankstinę ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarką, konkrečiai – nepateikė teismui duomenų apie pranešimų dėl nemokumo proceso inicijavimo visiems kreditoriams išsiuntimą, be to, kreditorių sąraše nurodytos mokėjimo datos neatitinka nurodytoms restruktūrizavimo plano projekto kreditorių sąraše (JANĮ 17 straipsnis).
20. Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą, neįvertino to, jog laikotarpiu, kai buvo siunčiami pranešimai kreditoriams, UAB „Riedis“ kreditorių sąraše buvo būtent 16 kreditorių, kurie ir buvo informuoti apie tai, kad UAB „Riedis“ kreipsis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau po pranešimų kreditoriams išsiuntimo UAB „Riedis“ toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą, sudarinėjo naujus užsakymus tiek su užsakovais, tiek su tiekėjais, todėl, teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditorių sąrašas nėra identiškas.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, kad po pranešimų kreditoriams išsiuntimo (2023 m. kovo 27 d.) bendrovei toliau vykdant ūkinę komercinę veiklą gali pakisti bendrovės kreditorių sąrašas, t. y. bendrovė su kai kuriais kreditoriais gali visiškai atsiskaityti, taip pat gali atsirasti ir naujų kreditorių, bendrovei perkant prekes ar paslaugas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikto 2023 m. balandžio 20 d. kreditorių sąrašo duomenis skola UAB „Transimeksa“ atsirado nuo 2023 m. sausio 31 d., UAB „BRC finance“ – nuo 2023 m. kovo 1 d., Scania Finans Aktiebolag Lietuvos filialui – nuo 2023 m. vasario 16 d., UAB „GULBELĖS PREKYBA“ – nuo 2022 m. balandžio 25 d., UAB „Tigro šuolis“ – nuo 2023 m. kovo 9 d., UAB „Radijo ryšio sistemos“ – nuo 2022 m. lapkričio 11 d., UAB „Rosena“ – nuo 2023 m. vasario 28 d., UAB „Šakių vandenys“ – nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d., UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ – nuo 2022 m. balandžio 30 d., UAB „TELE2“ – nuo 2023 m. vasario 28 d., UAB „TELKO LT“ – nuo 2022 m. gruodžio 12 d., Jono Palukaičio įmonė „Moba“ – nuo 2023 m. vasario 22 d., Ferry Bookings OU – nuo 2023 m. kovo 15 d., Timocom GmbH – nuo 2023 m. sausio 1 d., UAB „NAVETA“ – nuo 2022 m. kovo 29 d., UAB „Verslo aljansas“ – nuo 2023 m. sausio 13 d., UAB „Riedis NT“ – nuo 2022 m. gegužės 27 d., UAB „REM-STARTAS“ – nuo 2022 m. birželio 14 d., UAB „Atliekų tvarkymo centras“ – nuo 2022 m. rugsėjo 23 d., MB „Vairola“ – nuo 2023 m. vasario 2 d., UAB „Bene Trucks Lietuva“ – nuo 2023 m. sausio 27 d., t. y. dar iki pranešimų kreditoriams išsiuntimo dienos (2023 m. kovo 27 d.).
22. Tiek iš byloje esančio 2023 m. balandžio 20 d. kreditorių sąrašo, tiek iš restruktūrizavimo plano projekte esančio 2023 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašo duomenų matyti, kad su pirmiau įvardytais kreditoriais nėra visiškai atsiskaityta, taigi šiems kreditoriams turėjo būti siunčiami pranešimai JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apeliantas (ieškovas) į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo jis būtų išsiuntęs nurodytiems kreditoriams pranešimus pagal JANĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, su atskiruoju skundu apelianto pateikti duomenys (pranešimai kreditoriams dėl nemokumo proceso inicijavimo, AB „Lietuvos paštas“ ataskaita apie pranešimų išsiuntimą) patvirtina, kad pranešimai pirmiau įvardytiems kreditoriams buvo išsiųsti tik 2023 m. gegužės 16 d., t. y. jau po ieškovo kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pranešimų kreditoriams neišsiuntimo fakto nustatymas šiuo atveju sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantas (ieškovas) netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnio reikalavimus ir jo teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo neatsirado (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatavus privalomos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos pažeidimą kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu, vėlesnis (po apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo) pranešimų kreditoriams išsiuntimas pastarosios išvados nekeičia. Juolab kad po apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, bendrovei vykdant ūkinę komercinę veiklą, galėjo atsirasti naujų bendrovės kreditorių.
24. Pažymėtina tai, kad atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei, tinkamai įgyvendinus JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.