Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-782-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-05
Bylos Nr.: e2A-782-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00738-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Danutė Žvinklytė, Milda Skersienė
Atsakovas: L. S.
Ieškovas: A. B.
Trečiasis asmuo: V. S.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-782-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00738-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei L. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 13 153,99 Eur nuostolių dėl sugadinto turto atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d. per įgaliotą asmenį su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, ja ieškovė įsipareigojo perduoti pirkėjai (atsakovei) nuosavybėn žemės sklypą su pastatais (sodo nameliu ir ūkiniu pastatu), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo turtą priimti ir atsiskaityti už jį sutartyje nustatyta tvarka: sumokėti prekės kainą – 30 000 Eur – per penkerius metus iki 2023 m. birželio 2 d., kas mėnesį sumokėdama po 480 Eur. Tą pačią dieną vykdydama šalių sudarytą sutartį ieškovė perdavė atsakovei perkamą turtą, įskaitant sodo namelio raktus. Atsakovė 2018 m. liepos 2 d. sumokėjo pradinę 2 000 Eur įmoką ir 17 mėnesių mokėjo mėnesio įmokas, taip pat naudojosi turtu, sodo namelyje gyveno. 2019 m. gruodžio mėnesį atsakovė persigalvojo, pradėjo nemokėti įmokų. 2020 m. gegužės 14 d. ieškovė nuvyko į sodo namelį, pamačiusi, kaip sugadintas išsimokėtinai parduotas turtas, ir, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė nutraukė įmokų mokėjimą, perėmė iš atsakovės sodo namelio raktus. Namelio būklę užfiksavo vaizdo medžiagoje. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu pripažino šalių 2018 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, pritaikė vienašalę restituciją ir priteisė L. S. iš A. B. 10 210 Eur. Klaipėdos apygardos teismas sprendime konstatavo, kad turtas iš karto po sutarties pasirašymo buvo perduotas ieškovei.

1.2. Atsakovė, gyvendama sodo namelyje, be ieškovės sutikimo, neturėdama nei statybos leidimo, nei projekto, pradėjo rekonstrukcijos ir remonto darbus, t. y. iš esmės išgriovė visą sodo namelį, tačiau remonto neužbaigė ir paliko sodo namelį išgriautą. 2022 m. vasario 21 d. ieškovės prašymu mažoji bendrija (toliau – MB) „Ekonomiški statybos projektai“ parengė sodo namelio su ūkiniu pastatu apžiūros aktą, jame užfiksavo esamą situaciją ir apskaičiavo darbų kiekius.

1.3. Demontuotos pastato apdailos medžiagos yra netinkamos pakartotinai panaudoti, sugadintos, dalis jų mėtosi sklype teršdamos aplinką. Statybinis laužas (plytos, tinkas), tikėtina, yra užkastas sklype, vykdant žemės lyginimo darbus. Pastatas purvinas, todėl naudoti pagal paskirtį neatlikus statybinio valymo neįmanoma. Pastato sklype įrengti tvoros stulpai su pamatais turi būti demontuoti, taip pat turėtų būti demontuota ir atraminė sienutė sklypo gale. Sklypo gale prie pastato į duobes suverstas betono laužas, kurį būtina išvežti ir perduoti perdirbti; statybines atliekas (šiukšles) – surinkti ir išvežti į sąvartyną. Ties sklypo įvažiavimu esančią grunto sąvartą būtina išvežti į karjerą rekultivuoti. Ekspertas padarė išvadą, jog esamoje situacijoje pastatas ir sklypas nėra tinkamas toliau naudoti.

1.4. Pagal apžiūros akte užfiksuotus darbų kiekius sudaryta sąmata, joje apskaičiuota, jog visiems darbams atlikti ir medžiagoms įsigyti reikia 13 153,99 Eur. Ieškovė mano, kad tokio dydžio žalą privalo atlyginti atsakovė, kuri be ieškovės leidimo ar sutikimo išgriovė sodo namelį. Teismui pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento, atsakovė privalėjo grąžinti turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Atsakovė turtą grąžino visiškai sugadintą, dėl to daiktas neteko iki pabloginimo turėtos ekonominės vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovei A. B. iš atsakovės L. S. 8 766,39 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 460,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

2.1. Teismas nurodė, jog ieškovė siekia nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės pradėtų ir nepabaigtų remonto darbų ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose ir žemės sklype, atlyginimo, grąžinus pastatą ieškovei, kai pastato pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis pripažinta negaliojančia.

2.2. Klaipėdos apygardos teismui sprendimu pripažinus pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, turi būti atkurta šalių padėtis, buvusi iki šio sandorio sudarymo: šalys privalo grąžinti tai, ką pagal sutartį yra gavusios, turtas ieškovei turi būti grąžintas tokios būklės, kokios jis buvo negaliojančia pripažintos sutarties sudarymo (įvykdymo) metu.

2.3. Ieškovė pateikė MB „Ekonomiški statybos projektai“ apžiūros aktą, darbų kiekių žiniaraštį, lokalinę sąmatą ir nuotraukas. Su ieškiniu pateiktose nuotraukose užfiksuota pastato būklė iki jo perdavimo. Teismas nusprendė, kad atsakovei buvo perduotas nuotraukose užfiksuotos būklės sodo namas, t. y. įrengtas, su vidaus apdaila.

2.4. Iš MB „Ekonomiški statybos projektai“ 2022 m. vasario 21 d. apžiūros akto matyti, kad pastato būklė, lyginant su pastato būkle, buvusia iki perdavimo atsakovei, yra iš esmės pasikeitusi. Iš esmės byloje nėra ginčo, kad atsakovė sodo name atliko remonto darbus ir jų nebaigė, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų vertinimo. Atsakovės nuomone, pradėjus remonto darbus, atlikus kai kuriuos žemės sklypo sutvarkymo darbus, ieškovės turtas buvo ne sugadintas, kaip nurodo ieškovė, bet pagerintas, todėl ieškovė jokių nuostolių nepatyrė.

2.5. Įvertinęs apžiūros akte užfiksuotus pastato viduje atliktus pakeitimus, teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su specialisto išvadomis, jog išardžius inžinerines sistemas pastatas nėra tinkamas toliau naudoti, dėl to atsakovės teiginį, jog jos atlikti darbai vertintini kaip pastato pagerinimas, įvertino kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

2.6. Atsakovė, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad jau sutarties sudarymo metu pastatas, neatlikus remonto darbų, buvo netinkamas gyventi. Teismas sutiko su atsakovės nuomone, jog galbūt dėl buvusios pastato būklės buvo būtina atlikti kai kuriuos remonto darbus, tačiau pastato būklė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo metu atsakovei buvo žinoma, ir tokia būklė ją tenkino; dėl atsakovės pradėtų ir nepabaigtų remonto darbų pastato būklė iš esmės pasikeitė taip, kad pastato naudojimas nebėra įmanomas; ieškovė turi teisę reikalauti, kad pastatas (teritorija) būtų grąžintas tokios būklės, kokios jis buvo perduotas atsakovei; nesant tokios galimybės, atsakovė įpareigotina atlyginti žalą, padarytą ieškovės turtui. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog visi darbai atlikti su ieškovės įgalioto asmens sutikimu. Šias aplinkybes paneigė tiek ieškovė, tiek liudytojas A. B..

2.7. Ieškovė savo reikalavimą dėl padarytos žalos atlyginimo grindė MB „Ekonomiški statybos projektai“ darbų kiekių žiniaraščiu ir lokaline sąmata, kuri sudaryta remiantis darbų kiekių žiniaraščiu, apžiūrėjus ieškovei perduotą pastatą. Pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, sodo namo remonto ir sklypo sutvarkymo darbų išlaidos sudaro 13 153,99 Eur. Su tokiu nuostolių dydžiu atsakovė nesutiko, nurodė, jog, apskaičiuojant žalos dydį, nebuvo įvertintas pastato nusidėvėjimas. Iš techninės užduoties matyti, kad, siekiant išsiaiškinti ieškovės namo atstatymo kaštus, MB „Ekonomiški projektai“ buvo pavesta įvertinti atstatymo darbų apimtis, todėl teismas nusprendė, kad lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos, reikalingos tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti, t. y. apskaičiuotos įvertinus pastato nusidėvėjimą.

2.8. Remdamasis nuotraukomis, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimais, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, pašalindama nuo drėgmės poveikio sugadintas medines radiatorių groteles, slenksčius, palangę, žalos atsakovei nepadarė. Pagal lokalinę sąmatą grotelių atstatymas įvertintas 200,73 Eur, palangės įrengimas – 54,21 Eur. Apskaičiuodamas žalos dydį, teismas šia suma sumažino žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2.9. Teismas nurodė, jog nuotraukose nėra užfiksuota, kad iki turto perdavimo atsakovei po radiatoriais būtų matomi kokie nors aiškūs šildymo sistemos gedimo požymiai, atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad inžinerinės sistemos iki jai perduodant pastatą buvo blogos techninės būklės, dėl to teismas padarė išvadą, kad šildymo ir vandens sistemos buvo veikiančios.

2.10. Atsakovės nuomone, neturi būti atlygintos išlaidos, susijusios su žemės sklypo sutvarkymu, kadangi pradėti tvoros statymo darbai gali būti tęsiami, panaudojant likusias statybines medžiagas. Teismas pažymėjo, jog numatoma statyti tvora priskiriama nesudėtingam statiniui, jei ji atitinka statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos tvora ant žemės sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Nagrinėjamu atveju tvoros stulpai su pamatais sumontuoti ant sklypo ribos, atsakovė neįrodinėjo, kad šie statiniai pastatyti turint būtiną sutikimą, teisėtai, ieškovė nepageidauja įteisinti tokių statinių, todėl išlaidos, susijusios su tvoros konstrukcijų pašalinimu (įskaitant ir atraminę sienutę), pagrįstai ieškovės vertinamos kaip sudėtinė nuostolių dalis.

2.11. Apžiūros akte užfiksuota, kad dalis statybinių atliekų laikomos už pastato ar išmėtytos sklype, statybos laužas (plytos, tinkas) užkastas sklype vykdant žemės lyginimo darbus (prie pastato užversta duobė, kurioje supiltas betono laužas, ties sklypo įvažiavimu palikta grunto sąvarta). Pagal apžiūros akto išvadas, statybines atliekas, grunto sąvartą būtina surinkti ir išvežti. Teismas nusprendė, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei sklypo sutvarkymo išlaidas. Tačiau analizuodamas sąmatą nurodė, kad į sklypo sutvarkymo darbus įtrauktos išlaidos statybinėms šiukšlėms išvežti, nurodytos skyriuose 5, 12, 30. 31 ir 32; teismo nuomone, nėra racionalu ir tikslinga statybines šiukšles išvežti per penkis kartus, dėl to teismas išlaidas statybinėms šiukšlėms išvežti sumažino iki 375,64 Eur.

Atsiliepimas

2.12. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu atlygintinų nuostolių dydžiu, savo skaičiavimų, paneigiančių ieškovės pateiktą atstatymo darbų kainą, nepateikė, neprašė paskirti teismo ekspertizės, nepateikė duomenų, kokia suma buvo panaudota namui pagerinti, nepagrindė, kad jis buvo pagerintas, dėl to teismas nusprendė, kad ieškovės pateikta būsimų išlaidų suma tikėtinai atitinka ginčo pastato atstatymo ir aplinkos sutvarkymo darbų kainą. Tačiau, remdamasis nuotraukomis, kuriose matomas drėgmės poveikis vidaus apdailai, atitrūkusios keraminės plytelės, aprūkęs židinys, trečiojo asmens paaiškinimais apie tai, kad pastatas iš esmės turėjo būti remontuojamas, liudytojo J. D. parodymais apie tai, kad ne visos rozetės veikė, reikėjo tvarkyti elektros instaliaciją, kad pastatas kaip sodo namas buvo apleistas, teismas nusprendė, kad perdavimo atsakovei metu pastato fizinio nusidėvėjimo laipsnis buvo didesnis nei normalus ir šiems defektams pašalinti reikalinga didesnė suma. Siekdamas užtikrinti, kad atsakovei nebūtų perkelta pareiga finansuoti ieškovei priklausančio pastato pagerinimo darbus, teismas ieškovės apskaičiuotą atstatymo kaštų sumą sumažino 20 procentų.

Žemesnės instancijos teismas

2.13. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendime konstatavo, jog ieškovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, buvo nesąžininga, nes neatskleidė pirkėjai aplinkybių apie ketinimą suvaržyti perkamą turtą hipoteka, toks ieškovės elgesys ginčo teisiniuose santykiuos neatitiko sąžiningumo reikalavimų. Aplinkybės dėl ieškovės nesąžiningumo sudarant pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį leidžia nuspręsti, kad pačios ieškovės elgesys iš dalies nulėmė tai, kad atsakovė, turėdama lūkestį pagal sutartį perimtą pastatą įsigyti nuosavybėn ir pradėjusi remonto darbus, jų nepabaigė, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovės elgesį sutarties sudarymo metu, nusprendė, jog teisinga atsakovę atleisti nuo 10 proc. civilinės atsakomybės. Taigi teismas atsakovės pareigą atlyginti ieškovei patirtus nuostolius sumažino 30 procentų ir priteisė ieškovei iš atsakovės 8 766,39 Eur žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų visos instancijos teismuose, atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Atsakovės nuomone, teismas be pagrindo išreiškė patiklų požiūrį į atsakovės ir šališko jos sūnaus A. B. teiginius, kad jie nebuvo davę leidimo name tvarkytis, pradėti namo rekonstrukciją. Pats teismas nustatė, kad A. B., veikdamas A. B. vardu, perdavė L. S. žemės sklypą su pastatais naudotis nuosavybės teise. Ieškovės ir jo sūnaus teiginiai, kad nedavė leidimo tvarkyti sodo namelio, yra nelogiški ir neįtikinantys, aiškiai prasilenkia su atsakovės tikslais įsigyjant sodo namelį. Kita vertus, ieškovė ir pagal sudarytos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties nuostatas negalėjo tikėtis, kad atsakovė, ilgus metus mokėdama įmokas, negalės gelbėti namo nuo sunykimo, rekonstruoti jo, tvarkytis sklype. Tai, kad tvarkyti namą buvo būtina dėl labai prastos būklės, matyti iš pateiktų nuotraukų ir A. B. apžiūros akto.

3.2. Atsakovė su sutuoktiniu atlikto tuos darbus, kuriuos būtų atlikęs bet koks vidutiniškai protingas žmogus, tikėdamasis ateityje įsikurti tokios prastos būklės sodo namelyje.

3.3. Teismas turėjo kritiškai įvertinti ieškovės paaiškinimus, nes ji nežinojo iš esmės jokių aktualių aplinkybių dėl sodo namelio, dėl jo būklės perdavimo atsakovei metu. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovė apie 10 metų buvo užsienyje ir ji neįsivaizdavo, į ką pavirto jos įgaliotinio valdomas ginčo turtas, kuriame pats A. B. atliko įvairių pertvarkų. Tokia padėtis galėjo sąlygoti ieškovės požiūrį, o akto ieškovės prašymu rengėjas V. J., kaip pats nurodė apklaustas teisme, vadovavosi žodiniais ieškovės ir jos sūnaus nurodymais.

3.4. Teismas be pagrindo įvertino teorinius namo atstatymo kaštus, nors akivaizdu, kad ieškovė neturi nė minties šalinti atsakovės padarytus nuostolius. Visiškai aišku, kad jokios išlaidos nebus patirtos. Tikrieji ieškovės ketinimai yra pasipelnyti iš atsakovės ir sodo namelį pelningai parduoti; tai buvo daroma proceso metu, tęsiama ir dabar. Šiuo metu sodo namelis pardavinėjamas. Atsakovė pateikia sodo sklype įrengto reklaminio skydo nuotrauką. Skydas atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo, todėl anksčiau tokio įrodymo atsakovė objektyviai negalėjo pateikti.

3.5. Teismas be pagrindo neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog turto vertė dėl atsakovės veiksmų sumažėjo, tačiau rašytiniais įrodymais atsakovė įrodė priešingą faktą – turto vertė padidėjo. Kaip matyti iš ieškovės skelbimų, turtas pardavinėjamas nebe už 30 000 Eur, o už 45 000 Eur.

3.6. Proceso metu buvo įrodyta, kad sodo namelyje pirties zonoje buvo kilęs gaisras, sodo namelis labai prastos būklės: sienos sutrūkinėjusios, stogas, langai, palangės sutrešusios, leidžia vandenį, neizoliuotas garažo stogelis, nuo pelėsio genda mediena ir grindų danga, židinio pamatas griūna, ketaus radiatoriai nuo peršalimo sutrūkę ir pan. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakove ir trečiuoju asmeniu, kad visa šildymo sistema buvo peršalusi. Priešingu atveju atsakovė nebūtų demontavusi radiatorių ir vamzdynų. Trečiasis asmuo posėdžio metu paaiškino, kad, bandydamas paleisti šildymo sistemą, pripildė ją neužšąlančiu skysčiu, skystis pasipylė iš peršalusių ir sutrūkinėjusių vietų.

3.7. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad senieji radiatoriai liko ieškovei, tačiau kažkodėl atsakovė turėtų atlyginti už juos visiškai naujais. Taip pat ieškovei liko visos medžiagos, tačiau tai iš tariamos nuostolių sumos nėra išminusuota. Nors teismas pažymėjo, kad ieškovė sutiko visas likusias medžiagas ir daiktus atsakovei grąžinti, tačiau ieškovė iki šiol to nepadarė.

3.8. Teismas turėjo įvertinti, kad tai, ką atsakovė su savo vyru atliko sodo namelyje, negali būti tiesiogiai susieta su žalos padarymu, nes sunykusios apdailos, peršalusios šildymo sistemos, nudėvėtos kiliminės dangos, suskilinėjusio židinio, pelėsio apimtų dailylenčių neįmanoma labiau sugadinti. Tai buvo būtina demontuoti. Atsakovės pašalinti objektai neturėjo jokios likvidžios vertės, be to, demontuotos medžiagos liko ieškovei. Ieškovės pateikta sąmata nuostolių atspindėti negali. Ji atspindi sumą, reikalingą naujam objektui įrengti. Atsakovė įrodė, kad atlikti darbai buvo būtini rekonstrukcijai, tai ateityje būtų sukūrę statiniui pridėtinę vertę. Priešingu atveju sodo namelis būtų buvęs pasmerktas sunykti.

3.9. Pažymi, kad sodo namelis buvo įrengtas dar sovietmečiu, nuo to laiko remontuotas, rekonstruotas nebuvo, tai aiškiai matyti iš pateiktų valstybės įmonės Registro centro išrašų.

3.10. Teismas įvertino ieškovės nesąžiningumą, tačiau nepakankama apimtimi. Atsakovė viso proceso metu teigė, kad ieškove negalima pasitikėti ir jos nurodomos aplinkybės turi būti vertinamos kritiškai. Įteisėjusiu teismo sprendimu įrodyta, kad atsakovė sutarties sudarymo metu buvo apgauta. Ieškovė ir jos įgaliotinis pateikė klaidingą informaciją apie parduodamo namelio būklę: namelis ne tik buvo suvaržytas įkeitimu, jame taip pat buvo įregistruota ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Obeliksas“ buveinė. Atsakovė ir trečiasis asmuo, norėdami gauti paskolą sodo namelio rekonstrukcijai, sužinojo apie apgavystę, todėl negalėjo toliau mokėti nesąžiningai sodo namelio pardavėjai. Atsakovė atliko tuos darbus, kuriuos reikėjo atlikti bet kokiam vidutiniškai protingam pirkėjui, siekiančiam įsikurti sodo namelyje. Sodo namelis buvo netinkamas naudotis nei prieš sutarties sudarymą, nei jį grąžinus ieškovei.

3.11. Teismas neįsigilino į tai, kad ieškovės pateiktame sodo namelio apžiūros akte paviršutiniškai apibūdinta tik esama padėtis, tačiau nenurodyta, kas ir kokius veiksmus yra atlikęs, nenurodyti nusidėvėjimo padariniai, neįvertintas sovietinis sodo namelio įrengimas, labai prasta apdailos būklė, įskilusios sienos, sutrešęs stogas, perlinkusi stogo danga, tai, kad į vidų bėga vanduo, veisiasi pelėsis.

3.12. Akcentuoja, kad hipotetiškai viską, kas buvo atsakovės demontuota, grąžinus atgal, sodo namelis geresnis netaps, nes jį reikia iš esmės tvarkyti. Tačiau atlikus tai, kas nurodyta ieškovės sąmatoje, būtų įrengtos naujos patalpos su naujomis medžiagomis. Todėl atsakovės atlikti darbai savaime nereiškia nuostolių ir neturi su jais sąsajumo.

3.13. Atsakovė buvo pateikusi išsamius komentarus dėl ieškovės parengto apžiūros akto, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio.

3.14. Teismas, nuspręsdamas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, turi nustatyti tikslų nuostolių dydį. To padaryti remiantis vien kaštų skaičiavimu negalima, nes remonto kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Atsižvelgiant į galimus išlaidų pokyčius, preliminarus jų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą.

3.15. Net jei ieškovė pateiktų realias išlaidas patvirtinančius dokumentus, tai jie apimtų tolimesnės rekonstrukcijos atlikimą, o ne neva padarytų defektų šalinimą. Šiuo atveju reikalavimą dėl žalos atlyginimo galima būtų pareikšti tik tuomet, kai būtų aiškus pagrindimas, jog žala statiniui sukelta, būtų įrodyta, kad dėl žalos yra sumažėjusi statinio vertė arba defektų šalinimo darbai būtų realiai atlikti tokiomis pat medžiagomis, tokio pat vertingumo, tokio pat senumo ir pan.

3.16. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad visa sutarties tarp šalių vykdymo rizika teko tik atsakovei, pirmosios instancijos teismas visą tariamų nuostolių naštą perkėlė taip pat atsakovei, nors, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, įstatymo nesilaikymo pasekmes turėtų patirti ieškovė, kuri savo nesąžiningais veiksmas privedė prie ginčo situacijos.

3.17. Atsakovė, turėdama pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus, pateikė kvalifikuoto ir atestuoto statybos specialisto apžiūros išvadą su atsakovės poziciją pagrindžiančiomis išvadomis, tačiau teismas jos apskritai neįvertino.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, ieškovė pažymi, kad jos ir jos sūnaus teiginiai atitiko kitus byloje esančius rašytinius ir objektyvius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis šiais teiginiais. 2018 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje joks leidimas rekonstruoti statinius nėra įrašytas. Ieškovė buvo pateikusi į bylą daug rašytinių, objektyvių ir atsakovės niekaip nenuginčytų įrodymų (nuotraukas, specialistų MB „Ekonomiški statybos projektai“ 2022 m. vasario 21 d. parengtą apžiūros aktą, darbų kiekių žiniaraštį, lokalinę sąmatą), jie patikimai patvirtina tiek ieškovės paaiškinimus, tiek jos sūnaus parodymus dėl atsakovės realiai patirtos žalos, atsiradusios dėl atsakovės pradėtų ir nepabaigtų remonto darbų. Atsakovė šiuos rašytinius įrodymus, specialistų parengtus dokumentus ir padarytas išvadas siekė nuginčyti iš esmės vien tik žodiniais paaiškinimais, kurie tiesiogiai prieštarauja bylos medžiagai. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jai buvo leista rekonstruoti namą, išgriauti namo vidų. Atsakovė taip pat nepateikė jokių savo skaičiavimų, paneigiančių ieškovės pateiktą atstatymo darbų kainą, neprašė skirti teismo ekspertizės, nepateikė duomenų, kokia suma buvo panaudota namui pagerinti, nepagrindė, kad jis buvo pagerintas.

4.2. Iš A. B. statinio apžiūros akto matyti, kad statinio apžiūra atlikta 2023 m. sausio mėnesį, praėjus daugiau nei dvejiems metams po pastato perdavimo ieškovei. Akivaizdu, kad šis aktas objektyviai negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių dėl pastato būklės jo perdavimo atsakovei metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šiuo aktu nesivadovauti.

4.3. Atsakovė teigia, kad jai perduotame sodo namelyje neva buvo neįmanoma gyventi, todėl atsakovė jį pagerino. Tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, kad po atsakovės veiksmų sodo namelyje gyventi pasidarė neįmanoma. Ieškovė į bylą pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota pastato būklė iki jo perdavimo atsakovei. Iš MB „Ekonomiški statybos projektai“ 2022 m. vasario 21 d. apžiūros akto, sudaryto ieškovės prašymu, matyti, kad pastato būklė, lyginant su pastato būkle, buvusia iki perdavimo atsakovei, yra iš esmės pasikeitusi. Specialistas konstatavo, kad dėl atsakovės atliktų remonto darbų pastatas ir sklypas nėra tinkami naudoti. Akivaizdu, kad atsakovė pastatą ne pagerino, o pablogino, iš esmės sugadino visą statinį. Atsakovė teigė, kad tokie darbai neva buvo būtini, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, darbus atliko neteisėtai, neturėdama būtino statybą leidžiančio dokumento ir jokio patvirtinto techninio projekto.

4.4. Ieškovė sutiko ir sutinka grąžinti atsakovei daiktus. Pažymi, kad atsakovė nenurodo, kad ji būtų bandžiusi susitarti su ieškove dėl daiktų atsiėmimo laiko ir būdo, o ieškovė būtų atsisakiusi grąžinti daiktus.

4.5. Byloje yra akivaizdžiai nustatytas ieškovei priklausančio turto pabloginimo faktas atsakovės neteisėtais veiksmais. Ieškovei priklausančio turto pabloginimu ieškovei yra padaryta turtinė žala. Pati žala ir jos dydis yra nustatyti specialistų parengtais dokumentais, kurių atsakovė byloje nepaneigė. Vien šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad ieškovės patirta žala privalo būti jai atlyginta. Tai, ką ieškovė darys su iš atsakovės gauta pinigų suma, yra ieškovės pasirinkimas. Žalos dydis nagrinėjamu atveju buvo įrodinėjamas apskaičiuojant jį pagal sugadintų patalpų būklės atkūrimo kaštus.

Šalies argumentai

4.6. Ieškovės siekis parduoti sugadintą turtą už skelbime nurodytą kainą nepanaikina atsakovės pareigos atlyginti jos veiksmais padarytą žalą. Ieškovė pabrėžia, kad gali laisvai savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu turtu. Be to, ieškovės turtas buvo pardavinėjamas dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir vis dar nėra parduotas.

4.7. Byloje esantys specialistų parengti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, perduodant namą atsakovei, name buvo ir elektros, ir šildymo, ir vandentiekio, ir kanalizacijos inžinerinės sistemos, todėl name buvo galima laisvai gyventi ir būtų buvę galima toliau gyventi, jeigu atsakovė nebūtų suniokojusi visų inžinerinių sistemų ir namo vidaus.

4.8. Aplinkybės apie ketinimą apsunkinti perkamą turtą hipoteka neatskleidimas atsakovei jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė dėl to įgijo teisę be ieškovės leidimo, be statybos leidimo ir be patvirtinto techninio projekto neteisėtai griauti ir niokoti ieškovei priklausantį turtą ir neturėtų prisiimti teisinės atsakomybės dėl tokių savo veiksmų. Akivaizdu, kad atsakovė teisiškai net negalėjo pradėti darbų ir atitinkamai negalėjo jų užbaigti, nes veikė neteisėtai, nesilaikydama imperatyviųjų pastato rekonstravimą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų. Todėl, ieškovės nuomone, byloje yra būtina vertinti ir pačios atsakovės nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatkreipė deramo dėmesio, ir jų teisiškai neįvertino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą: namo nuotrauką. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo, rungtyniškumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsisako priimti su apeliaciniu skundu pateiktą įrodymą. Pažymėtina, jog atsakovė nepagrindė naujo įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės ir išimties dėl naujų įrodymų pateikimo ribojimo taikymo pagrindo; be to, pateiktas įrodymas nepagrindžia jokių naujų reikšmingų bylai aplinkybių.

8. Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas patenkino dalį ieškovės ieškinio ir priteisė ieškovei iš atsakovės 8 766,39 Eur žalos, ieškovės patirtos dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sodo name ir sklype atsakovės pradėtų ir nepabaigtų remonto darbų, atlyginimą.

9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2018 m. liepos 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal ją ieškovės sūnus A. B., veikdamas A. B. vardu, perdavė atsakovei L. S. nuosavybės teise naudotis žemės sklypą su pastatais – sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už perkamą žemės sklypą su pastatais sumokėti 30 000 Eur, šią sumą sumokėdama dalimis iki 2023 m. birželio 2 d. Sutarties sudarymo metu ieškovei buvo perduotas perkamas turtas. 2021 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu 2018 m. liepos 2 d. L. S. ir A. B. sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ir pritaikyta vienašalė restitucija, priteisiant L. S. iš A. B. 10 210 Eur sumą (t. y. sumą, kurią L. S. sumokėjo, pripažintą negaliojančia sutarties pagrindu).

10. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės pradėtų ir nepabaigtų remonto darbų ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose ir žemės sklype, atlyginimą.

11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių esmę sudaro tai, kad šalys, gavusios tam tikrą turtą sandorio, pripažinto negaliojančiu, vykdymo metu, privalo grąžinti jį viena kitai, taip atkuriant iki sandorio sudarymo buvusią padėtį. Šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos apygardos teismo sprendimu tarp šalių sudarytą pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento, turi būti atkurta padėtis, buvusi iki šio sandorio sudarymo; šalys privalo grąžinti tai, ką yra gavusios pagal sutartį, o turtas ieškovei turi būti grąžintas tokios būklės, kokios jis buvo negaliojančia pripažintos sutarties sudarymo metu.

12. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 2 d. sutartis buvo vykdoma ir sukėlė šalims teisines pasekmes, atsakovė turėjo galimybę naudotis perduotu turtu (pastatais ir žemės sklypu), įgijo ir įgyvendino jų valdymo teisę. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakovė grąžino pastatą, neatitinkantį buvusios būklės, todėl turėtų atlyginti dėl to ieškovei kilusius nuostolius. Atsakovės įsitikinimu, jos atlikti pastato remonto darbai negali būti laikomi ieškovės nuostoliais, nes tai iš esmės yra turto pagerinimas; turtas buvo avarinės būklės, jį neišvengiamai reikėjo remontuoti, siekiant jį naudoti pagal paskirtį.

13. Ieškovė įrodinėdama poziciją, jog dėl atsakovės pradėtų ir nepabaigtų pastato remonto darbų patyrė nuostolių, pateikė MB „Ekonomiški statybos projektai“ apžiūros aktą, darbų kiekių žiniaraštį, lokalinę sąmatą ir nuotraukas. Su ieškiniu pateiktose nuotraukose užfiksuota pastato būklė iki jo perdavimo – vaizdas užfiksuotos 2018 m. birželio 19 d.; šalių sutartis sudaryta 2018 m. liepos 2 d.; įvertinus nuotraukų ir sutarties sudarymo datą, darytina išvada, jog atsakovei sodo namas buvo perduotas tokios būklės, kokia užfiksuota nuotraukose, t. y., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, įrengtas, su vidaus apdaila. Ieškovės užsakymu MB „Ekonomiški statybos projektai“ 2022 m. vasario 21 d. sudarytame apžiūros akte detaliai aptarti name atlikti pakeitimai, lyginant namo būklę apžiūros metu su būkle, užfiksuota nuotraukose iki namo perdavimo atsakovei. Kaip išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas, pastato apžiūros metu nustatyta, kad: 1) rūsio patalpoje R-1 demontuota medinė pakyla, tarp R-1 ir R-2 esančių durų demontuotas durų staktos slenkstis; patalpoje R-2 demontuota karšto vandens cirkuliacinė sistema su karšto vandens paruošimo talpa; demontuotas PE vandentiekio vamzdis, nupjautas juodo metalo ventiliacinis vamzdis; patalpoje 1-1 sugadinta grindų danga; 2) patalpoje 1-2 (virtuvėje) sugadinta grindų danga, išardytos grindjuostės; demontuotos keramikinės sienų plytelės, kriauklė, šalto vandens vamzdynas su maišytuvu; demontuotos lubų, sienų apdailos dailylentės ir angokraščių, kampų užbaigimai mediniais dailylenčių apvadais; išardytos radiatoriaus medinių dailylenčių grotelės; nugriauta medinė pertvara – lentyna; demontuota sieninė spinta: durys, vidaus medinė apdaila; išardytas sienų tinkas ir pažeistas laikančiosios sienos mūro vientisumas; 3) laiptinėje iš patalpos 1-2 į patalpą 1-3 demontuota sienų ir lubų medinių dailylenčių apdaila su kampų užbaigimo medinėmis juostomis, grindjuostėmis; mediniai laiptų turėklai kairėje pusėje demontuoti, laiptai dėl vykdytų ardymo darbų nusidėvėjo; 4) patalpoje 1-3 (kambaryje) demontuotos lubų, sienų apdailinės dailylentės ir angokraščių, kampų užbaigimai mediniais dailylenčių apvadais ir radiatoriaus medinių dailylenčių grotelės; demontuoti šildymo sistemos vamzdynai su radiatoriais, šilumą atspindintis sluoksnis radiatorių tvirtinimo vietose; ardymo metu nubyrėjus tinkui pažeisti esamų sienų angų angokraščiai; išgriauta anga ventiliacinių kanalų sienoje – kamine, įdėtas kamino įdėklas iš nerūdijančio plieno, demontuoto židinio vietoje pritvirtintas karkasas iš lengvų metalinių plonasienių konstrukcijų; po langų palangėmis išdraskytas šiltinamosios vatos sluoksnis ir demontuota viena palangė; demontuotas rankų darbo mūrinis židinys su dviem arkomis, pastatytas ant betoninio lieto stalo pado; 5) mansardoje nuklota kiliminė danga, demontuota sienų apdaila, demontuotos radiatoriaus grotelės; 6) patalpoje 1-4 (kambaryje) nuklota kiliminė danga ir išardytos medinės grindjuostės, demontuotos radiatoriaus grotelės iš medinių dailylenčių; ties išėjimu į terasą demontuotos sienų apdailos dailylentės ir angokraščių, kampų užbaigimai su mediniais dailylenčių apvadais; 7) patalpoje 1-5 (pavėsinėje mašinai) gelžbetoninėje perdangoje iškirsta anga, po perdanga įrengtos savadarbės durys, durys iš juodo metalo lakšto demontuotos, palikta tik durų stakta; 8) pastato patalpose 1-2, 1-3 išardyti buvę šviestuvai, nuardyti apšvietimo jungikliai, kabelio jungimo paskirstymo dėžutėse papildomai prijungta laidų su rozetėmis; po apdailos ir kitų įrenginių demontavimo darbų elektros instaliacija netvarkinga; apsaugos ir gaisro signalizacija buvo sujungta į vieną centralę, kuri yra demontuota, taip pat patalpose demontuoti judesio-tūrio davikliai. Akte konstatuota, kad pastatas ir sklypas nėra tinkami toliau naudoti.

14. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš esmės byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu perduotame sodo name atliko remonto darbus ir jų nepabaigė, tačiau šalys nesutaria dėl pačių darbų poveikio ir reikšmės pastatui vertinimo. Kaip jau minėta, atsakovė laikosi pozicijos, jog remonto darbai, atsižvelgiant į pastato būklę, buvo būtini, o pradėjus remonto darbus, atlikus kai kuriuos žemės sklypo tvarkymo darbus, ieškovės turtas buvo ne sugadintas, bet pagerintas, todėl ieškovė jokių nuostolių nepatyrė. Tokios pačios pozicijos atsakovė laikosi ir apeliaciniame skunde. Teigia, jog teismas turėjo įvertinti, kad tai, ką atsakovė su savo vyru atliko sodo namelyje, negali būti tiesiogiai susieta su žalos padarymu, nes sunykusios apdailos, peršalusios šildymo sistemos, nudėvėtos kiliminės dangos, suskilinėjusio židinio, pelėsio apimtų dailylenčių neįmanoma labiau sugadinti, tai buvo būtina demontuoti. Atsakovės pašalinti objektai neturėjo jokios likvidžios vertės, be to, demontuotos medžiagos liko ieškovei. Ieškovės pateikta sąmata nuostolių negali atspindėti. Ji atspindi sumą, reikalingą naujam objektui įrengti. Atsakovė įrodė, kad atlikti darbai buvo būtini rekonstrukcijai, tai ateityje būtų sukūrę statiniui pridėtinę vertę. Priešingu atveju sodo namelis būtų buvęs pasmerktas sunykti.

15. Pasisakydamas dėl atsakovės pozicijos, jog atlikti darbai iš esmės yra turto pagerinimas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apžiūros akte užfiksuotus pastato viduje atliktus pakeitimus, nurodė neturintis pagrindo nesutikti su specialisto išvadomis, jog, išardžius inžinerines sistemas (šildymo, vandentiekio, elektros instaliaciją), pastatas nėra tinkamas toliau naudoti, todėl teismas atsakovės teiginį, jog jos atlikti darbai vertintini kaip pastato pagerinimas, atmetė kaip nepagrįstą. Kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pabrėžtina, jog, kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. gruodžio 7 d. išrašo, pastatas-sodo namelis buvo įregistruotas 1983 m. gruodžio 1 d. akto pagrindu, nurodytas baigtumas – 100 proc., šildymas – vietinis centrinis, vandentiekis – komunalinis, fizinis nusidėvėjimo procentas – 40 proc. Įvertinus nusidėvėjimo procentą, neatmestina, jog namui buvo būtinas remontas, tačiau tai nereiškia, jog visi atsakovės pradėti darbai savaime vertintini kaip turto pagerinimas. Kaip jau minėta, iš nuotraukų, kuriose užfiksuota namo būklė iki turto perdavimo atsakovei, matyti, jog namas buvo įrengtas, su vidaus apdaila. Kaip konstatuota ieškovės pateiktame apžiūros akte, namas, įvertinus dabartinę jo būklę, nėra tinkamas naudoti (demontuota dalis namo vidaus apdailos, židinys, inžinerinės sistemos). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė, teigdama, kad atliko ieškovei priklausančio turto pagerinimą, jokių įrodymų (specialistų išvadų), kurie leistų nuspręsti apie atliktus pagerinimus, nepateikė. Atsakovės pateikti duomenys, jog namą siekiama parduoti už didesnę kainą, nei už jį turėjo sumokėti atsakovė, taip pat neįrodo, jog būtent dėl atsakovės atliktų darbų namo vertė padidėjo. Pabrėžtina, jog byloje nėra duomenų, kad namas yra parduotas, todėl numatyti, kiek realistiška jį parduoti, atsižvelgiant į dabartinę namo būklę, neįmanoma; kita vertus, visuotina žinoma aplinkybė, jog nekilnojamojo turto kainos nuosekliai didėja, todėl, nesant kitų objektyvių įrodymų apie atsakovės atliktų darbų įtaką turto vertei, kolegija tą faktą, kad ieškovė siekia parduoti ginčo turtą už didesnę kainą, vertina kaip nepatvirtinantį atsakovės pozicijos dėl turto pagerinimo.

16. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad tai, jog po atsakovės veiksmų pastate ir sklype liko atsakovei priklausančių daiktų (kieto kuro katilas, židinio kapsulė ir kt.), nesudaro pagrindo likusio turto vertinti kaip panaudoto pastatui pagerinti ir šio turto verte sumažinti nuostolių dydį – ieškovė neprieštarauja, kad šis turtas būtų grąžintas atsakovei. Atsakovės teiginiai apie tai, kad turtas iki šiol nėra jai grąžintas, nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo. Duomenų, kad atsakovė būtų pareiškusi iniciatyvą susigrąžinti ieškovės sklype ir name paliktą turtą, tačiau ieškovė būtų tam prieštaravusi, byloje nėra, taigi nėra ir pagrindo šio turto verte sumažinti ieškovei priteistinų nuostolių dydį.

17. Atsakovė, trečiasis asmuo teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad jau sutarties sudarymo metu pastatas, neatlikus remonto darbų, buvo netinkamas gyventi. Apie pastato fizinį nusidėvėjimo laipsnį ir to sąlygotą tikėtiną poreikį atlikti remonto darbus pasisakyta ankstesniame nutarties punkte. Neatmestina, kad atsakovė pradėtais remonto darbais siekė pritaikyti pastatą savo poreikiams, kad galėtų jame gyventi, tačiau tai, kad pastatui galbūt buvo būtini remonto darbai, savaime nesuponuoja išvados, jog visi atlikti darbai yra pastato pagerinimas. Pastato būklė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo metu atsakovei buvo žinoma, tokia būklė ją tenkino, dėl atsakovės pradėtų ir nebaigtų remonto darbų pastato būklė iš esmės pasikeitė taip, kad pastatą toliau naudoti nėra įmanoma, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad pastatas būtų grąžintas tokios būklės, kokios jis buvo perduotas atsakovei; nesant tokios galimybės, atsakovė įpareigotina atlyginti žalą, padarytą ieškovės turtui. Kolegija pabrėžia, jog atsakovė nepateikė ir byloje nėra įrodymų, kad pastato būklė jo perdavimo atsakovei metu buvo tokia, jog jame gyventi buvo neįmanoma ar kad pastatas buvo avarinės būklės, kaip teigia atsakovė.

18. Atsakovės teigimu, teismas, nuspręsdamas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, turi nustatyti tikslų nuostolių dydį; to padaryti remiantis vien kaštų skaičiavimu negalima, nes remonto kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Atsižvelgiant į galimus išlaidų pokyčius, preliminarus jų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Net jei ieškovė pateiktų realias išlaidas patvirtinančius dokumentus, tai jie apimtų tolimesnės rekonstrukcijos atlikimą, o ne neva padarytų defektų šalinimą. Šiuo atveju reikalavimą dėl žalos atlyginimo galima būtų pareikšti tik tuomet, kai būtų aiškus pagrindimas, jog žala statiniui sukelta, būtų įrodyta, kad dėl žalos yra sumažėjusi statinio vertė arba defektų šalinimo darbai būtų realiai atlikti tokiomis pat medžiagomis, tokio pat vertingumo, tokio pat senumo ir pan.

19. Pasisakydama dėl ankstesniame nutarties punkte nurodytų atsakovės argumentų kolegija pažymi, jog ieškovė reikalauja žalos išlaidų, kurios reikalingos ginčo namą atstatyti į buvusią jo būklę, atlyginimo forma. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje, gali nukentėti žalą patyrusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Pagrindinis kriterijus nusprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Taigi ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas padarytos žalos pašalinimo būsimų išlaidų atlyginimas, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertinimo pažymomis, sąmatomis ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

22. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog žalos dydis nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas apskaičiuojant jį pagal sugadintų patalpų būklės atkūrimo kaštus.

23. Ieškovė žalos skaičiavimą grindė MB „Ekonomiški statybos projektai“ darbų kiekių žiniaraščiu ir lokaline sąmata, kuri sudaryta remiantis darbų kiekių žiniaraščiu, apžiūrėjus ieškovei perduotą pastatą. Pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, sodo namo remonto ir sklypo sutvarkymo darbų išlaidos sudaro 13 153,99 Eur. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pastato būkle, išsamiai įvertino darbų pagal atskiras pozicijas reikalingumą ir atitinkamai sumažino priteistinos žalos dydį dėl tų pozicijų, kurias pripažino nepagrįstomis. Atsakovė dėl atskirų darbų kiekio žiniaraščio ir sąmatos pozicijų apeliaciniame skunde nepasisako – iš esmės ginčija visą priteistą sumą; ieškovė apeliacinio skundo byloje nepateikė, todėl kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, pagrįstomis pripažįsta sprendimo dalis dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo, kiek tai susiję su radiatorių grotelių atstatymu ir palangių įrengimu, šiukšlių išvežimu. Taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl išlaidų, susijusių su tvoros konstrukcijų pašalinimu (įskaitant ir atraminę sienutę), priskyrimo nuostoliams (atsakovė nepateikė įrodymų, jog tvora įrenginėjama laikantis teisės aktų reikalavimų), gaisro padarinių pašalinimu (atsakovė nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos įtrauktos į atkūrimo kaštus), taip pat pritartina teismo išvadai, kad šildymo ir vandens sistemos name iki jo perdavimo atsakovei buvo veikiančios (atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad inžinerinės sistemos iki jai perduodant pastatą buvo blogos techninės būklės). Pabrėžtina, jog jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė, o iš esmės siekia kitokio tų pačių įrodymų turinio įvertinimo. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą būtų pažeidęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančias normas, teismo išvados pagrįstos objektyviu ir išsamiu atskirų įrodymų ir jų visumos turinio įvertinimu, o kolegija neturi pagrindo jų įvertinti priešingai, nei įvertino pirmosios instancijos teismas.

24. Atsakovė su nuostolių dydžiu taip pat nesutiko tuo aspektu, jog, apskaičiuojant žalos dydį, nebuvo įvertintas pastato nusidėvėjimas. Kaip posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė liudytojas V. J., jis apžiūros aktą ir darbų kiekių žiniaraštį sudarė palyginęs situaciją, buvusią namo viduje pagal ieškovės pateiktas nuotraukas, padarytas 2018 m. birželio 19 d., ir faktinę situaciją, taip pat remdamasis ieškovės sūnaus A. B. paaiškinimais; sudarydamas darbų kiekių žiniaraštį į jį įtraukė tik darbus, būtinus atlikti tam, kad pastatas būtų atstatytas į buvusią būklę; tokiu pačiu principu sudaryta ir lokalinė sąmata, į kurią įtraukti tik darbai ir išlaidos, reikalingos sugadintam turtui atkurti, t. y. apskaičiuoti atkūrimo kaštai. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos, reikalingos tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti, t. y. jau įvertinus pastato nusidėvėjimą. Atsižvelgdamas į šio dokumento turinį, liudytojo parodymus, teismas padarė išvadą, kad, nustatant ieškovei padarytos žalos dydį, nėra pagrindo taikyti valstybės įmonės Registrų centro išraše užfiksuotą nusidėvėjimo rodiklį. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Pastato apžiūros metu nustatyta, kad demontuotos pastato apdailos medžiagos netinkamos dar kartą panaudoti (sugadintos), nuo pastato įrengimo praėjo daug laiko (pastatas yra 1983 m. statybos). Teismas įvertino į bylą pateiktus duomenis dėl pastato būklės iki perdavimo atsakovei, remdamasis specialisto apžiūros aktu nustatė, kokia turto būklė buvo po atsakovės atliktų darbų, įvertino, kiek pagrįstos specialisto nurodytos turto atkūrimo iki buvusios būklės išlaidos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tikėtis, jog, atkuriant buvusią padėtį, bus panaudotos tokios pačios medžiagos, kokios buvo panaudotos pastato įrengimo metu, tačiau, pagal ieškovės pasirinktą turto vertinimo metodą, kaip tik ir apskaičiuota, kiek kainuotų atkurti esamos būklės ir esamų eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas technologijas ir kainas. Atkūrimo kaštai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti. Kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pabrėžtina, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų (specialistų sudarytų sąmatų ar kitų įrodymų), kurie paneigtų ieškovės įrodinėjamą turtui iki buvusios būklės atkurti reikalingų išlaidų pagrįstumą.

25. Atsakovė kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad darbai ginčo pastate atlikti su ieškovės ar įgalioto asmens sutikimu. Pabrėžtina, jog byloje jokių rašytinių įrodymų dėl sutikimo atlikti remonto darbus atsakovei perduotame ginčo pastate nėra. Negaliojančia pripažinta sutartyje, kurios pagrindu ginčo pastatas buvo perduotas atsakovei valdyti ir naudotis, taip pat nėra jokių nuostatų, aptariančių atsakovės teises, susijusias su naudojimusi perduotu turtu. Akcentuotina tai, jog atsakovei nuosavybės teisė į ginčo pastatą 2018 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu perduota nebuvo (sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, jog nuosavybės teisė į ginčo turtą pardavėjai išlieka tol, kol pirkėja nesumokės visos sutartyje numatytos kainos). Įvertinus šią aplinkybę ir ieškovei, taip pat jos įgaliotiniui neigiant, kad atsakovei buvo duotas sutikimas atlikti remonto darbus, kolegija daro išvadą, jog atsakovė patikimais įrodymais neįrodė, kad ginčo pastato savininkė (pati ar per įgaliotinį) sutiko, jog atsakovė atliktų ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato remonto darbus. Tai, kad, kaip nurodo atsakovė, remonto darbai buvo būtini, nepatvirtina turto savininkės sutikimo juos atlikti fakto. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu dėl (ne)sutikimo dėl remonto darbų atlikimo teisinės reikšmės įvertinimo – nepaisant to, ar sutikimas buvo duotas, ar ne, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos grąžinti ieškovei pastatą ne blogesnės būklės nei ta, kokia buvo pastato perdavimo atsakovei metu.

26. Atsakovė nurodo, jog, turėdama pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus, pateikė kvalifikuoto ir atestuoto statybos specialisto apžiūros išvadą su atsakovės poziciją pagrindžiančiomis išvadomis, tačiau teismas jos apskritai neįvertino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateikto A. B. statinio apžiūros akto sudarymo datą (statinio apžiūra atlikta 2023 m. sausio mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po pastato perdavimo ieškovei), nusprendė nesivadovauti akto išvadomis, nes jos neatspindi pastato būklės, buvusios jo perdavimo atsakovei ir grąžinimo ieškovei metu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog savaime suprantama, kad dėl netinkamos pastato priežiūros, taip pat pastatui amortizuojantis gali atsirasti tam tikrų defektų, tačiau, įvertinus akto sudarymo datą, nėra galimybės nustatyti, ar akte užfiksuoti defektai buvo pastato atsakovei perdavimo metu. Kolegija akcentuoja, jog įrodymų turinio ir jų įrodomosios reikšmės įvertinimas yra teismo prerogatyva. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas atsakovės pateikto apžiūros akto įvertinimas šio įrodymo sąsajumo aspektu yra pagrįstas.

27. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistino nuostolių atlyginimo sumą, įvertino šią sumą pagal atskiras sąmatos pozicijas ir, siekdamas užtikrinti, kad atsakovei nebūtų perkelta pareiga finansuoti ieškovei priklausančio pastato pagerinimo darbų, sumažino ją 20 procentų suma. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktu atlygintinų nuostolių dydžiu, savo skaičiavimų, paneigiančių ieškovės pateiktą atstatymo darbų kainą, nepateikė, teismo ekspertizės skirti neprašė, nepateikė duomenų, kokia suma buvo panaudota namui pagerinti, nepagrindė, kad jis buvo pagerintas, todėl teismas nusprendė, kad ieškovės pateikta būsimų išlaidų suma tikėtinai atitinka ginčo pastato atstatymo ir aplinkos sutvarkymo darbų kainą. Tačiau teismas, pasirėmęs į bylą pateiktomis nuotraukomis, kuriose matosi aiškus drėgmės poveikis vidaus apdailai, atitrūkusios keraminės plytelės, aprūkęs židinys, ir trečiojo asmens paaiškinimais apie tai, kad pastatas iš esmės turėjo būti remontuojamas, liudytojo J. D. parodymais apie tai, kad ne visos rozetės veikė, reikėjo tvarkyti elektros instaliaciją, kad pastatas kaip sodo namas buvo apleistas, nusprendė, kad jau perdavimo atsakovei metu pastato fizinio nusidėvėjimo laipsnis buvo didesnis nei normalus. Kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Kadangi ieškovė prašė priteisti būsimų išlaidų atlyginimą, teismas turi įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo galimybe, o galimybės tiksliai nustatyti būsimų išlaidų atstatant ginčo namą į ankstesnę būklę dydį nėra, nes liko neįrodyti tam tikti namo buvusios namo būklės niuansai (kokie name buvo maišytuvai, vandens paruošimo talpykla, kokia grindų, kiliminės dangos būklė, įvertinus galimą drėgmės poveikį ir pan.), pirmosios instancijos teismo pasirinktas priteistinų išlaidų sumažinimo tam tikra procentine dalimi sprendimas vertintinas kaip teisingas, sąžiningas ir protingas, užtikrinantis protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisės į visišką nuostolių atlyginimą ir skolininkės pareigos atlyginti nuostolius tik tokios apimties, kuri yra realiai patirta; taip pat tokia nuostolių atlyginimo proporcija užtikrina, kad nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų skolininkės sąskaita.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė sudarydama sutartį buvo nesąžininga, priteistinų nuostolių sumą taip pat sumažino 10 proc. suma.

29. Kaip konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-445-513/2021, kuriuo šalių sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir pritaikyta vienašalė restitucija, rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2018 m. birželio 18 d. UAB „Obeliksas“ suteiktas kreditas; užtikrinant jo grąžinimą UAB Medicinos banko naudai įkeistas ginčo turtas; hipoteka viešajame registre įregistruota 2018 m. liepos 11 d. Įvertinus aplinkybę, kad šalys sutartį sudarė 2018 m. liepos 2 d., akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu atsakovei A. B. (ieškovei šioje byloje) buvo ir turėjo būti žinoma, jog ginčo turtas bus įkeistas, taip pat atsakovei A. B. neabejotinai buvo žinoma, kad ginčo turto adresu įregistruota UAB „Obeliksas“ buveinė. Nors, formaliai vertinant, kaip teigia atsakovė A. B., ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi disponavo savo nuosavybe, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, elgdamasi sąžiningai ir teisingai, ji turėjo atskleisti pirkėjai aplinkybę apie ketinimą suvaržyti perkamą turtą hipoteka. Sutiktina su ieškove L. S., kad pradėjusi vykdyti sutartį ir mokėti pardavėjai įmokas už turtą, į kurį neįgijo nuosavybės teisės, ji liko visiškai neapsaugota nuo galimos rizikos, jog UAB „Obeliksas“ ir atsakovės A. B. prievolės bankui tinkamo neįvykdymo atveju bankas imsis priverstinių išieškojimo iš ginčo turto veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina, jog, žinodama aplinkybę apie ketinimą įkeisti ginčo turtą, pirkėja nebūtų sudariusi sutarties arba būtų sutarusi dėl kitokių sąlygų, ypač kai, kaip pati tvirtina, siekdama atsiskaityti už perkamą turtą, ji ketino perkamą turtą įkeisti už banko paskolą. Taigi šie pirkėjos teiginiai taip pat patvirtina jos teiginius, kad sudarydama sutartį ji suvokė turtą įsigyjanti nuosavybės teise. Jei būtų buvusi sudaryta notarinė sutartis, nagrinėjama ginčo situacija iš viso nebūtų kilusi, pirkėja būtų įgijusi nuosavybės teises į turtą, jos būtų buvusios įregistruotos ir išviešintos, notaro patvirtintoje sutartyje būtų buvusi nurodyta atsiskaitymo už įgyjamą turtą tvarka, o atsakovė A. B. būtų netekusi nuosavybės teisių ir nebebūtų galėjusi turtu disponuoti ir suvaržyti jo hipoteka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad atsakovei A. B. ir UAB „Obeliksas“, kurios akcininkė ir vadovė yra atsakovė, susidūrus su finansiniais sunkumais sudaryti ginčo turto pardavimo notarinę sutartį tuo metu nebuvo naudinga, tačiau nėra pagrindo manyti, kad atsakovė A. B., būdama verslo santykių dalyvė, nežinojo apie nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės A. B. elgesys ginčo teisiniuose santykiuose, t. y. tiek prieš sudarant sutartį, tiek ieškovei L. S. pradėjus ją vykdyti, neatitiko sąžiningumo reikalavimų.

30. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 32 punktas).

31. Kaip nurodyta, apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuota, kad ieškovės šioje byloje A. B. elgesys sudarant pripažintą negaliojančia sutartį neatitiko sąžiningumo reikalavimų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pačios ieškovės A. B. elgesys iš dalies nulėmė tai, kad atsakovė L. S., turėdama lūkestį ginčo pastatą įsigyti nuosavybėn, pradėjusi remonto darbus, jų nepabaigė. Kaip tikėtinai įvertino apeliacinės instancijos teismas, žinodama aplinkybę apie ketinimą įkeisti ginčo turtą, pirkėja nebūtų sudariusi sutarties arba būtų susitarusi dėl kitokių sąlygų, ypač kai, kaip pati tvirtina, siekdama atsiskaityti už perkamą turtą, ji ketino perkamą turtą įkeisti už banko paskolą. Kadangi dėl to, jog šalių teisiniai santykiai sutarties pagrindu nutrūko, yra ir ieškovės (šioje byloje) A. B. kaltės, kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino taikytinos civilinės atsakomybės dydį (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Kaip konstatuota, atsakovė L. S. turėjo lūkestį įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn, teigia, jog norėjo jį pritaikyti šeimos poreikiams, pradėjo remonto darbus, kurie nebuvo pabaigti, sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Įvertinus šalių bendradarbiavimo pareigos sudarant ir vykdant sutartį laikymosi svarbą, taip pat į nustatytų aplinkybių (ieškovės A. B. elgesio sutarties sudarymo metu) įtaką šalių teisinių santykių eigai, kolegija mano, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga apskaičiuotą atsakovės L. S. civilinės atsakomybės dalį sumažinti ne 10 proc., kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, o 50 proc. Kolegijos vertinimu, tokia atsakomybės proporcija, turint omenyje tai, kad ieškovė A. B. savo nesąžiningais veiksmais (informacijos, kuri, tikėtina, galėjo turėti įtakos atsakovės L. S. sprendimui sudaryti sutartį, neatskleidimu), tinkamu bendradarbiavimo pareigos nevykdymu prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, užtikrins tinkamą šalių pareigų ir atsakomybės pusiausvyrą.

32. Apibendrinus ankstesnėse nutarties dalyse nurodytus motyvus, susijusius su atlygintinų nuostolių dydžiu, atsakovės pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, išskaičiavus pirmosios instancijos teismo nustatytą nepagrįstai reikalaujamų nuostolių dalį pagal atskiras darbų pozicijas, mažintina iš viso 70 procentų; taigi pirmosios instancijos teismo priteista atlygintinų nuostolių suma sumažintina iki 3 757,02 Eur sumos ((13 153,99 Eur – 200,73 Eur – 54,21 Eur – 375,64 Eur) x 30 proc.).

33. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistiną nuostolių atlyginimo sumą iki 3 757,02 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

35. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė prašė priteisti 1 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus Teismui atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, ieškovė pateikė papildomus dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų: MB „Ekonomiški statybos projektai“ 650 Eur sąskaitą už statinių apžiūrą, 3 pinigų sumokėjimo kvitus, paslaugos teikėjos „Sąmatėlė“ PVM sąskaitą faktūrą ir 242 Eur sumos šios sąskaitos apmokėjimo įrodymą, kuro išlaidas patvirtinančius dokumentus (4 čekius už degalus; suma – 119,99 Eur), 20,95 Eur sumos kvitą už fotostudijos suteiktas paslaugas, žyminio mokesčio sumokėjimo patvirtinantį kvitą. Pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymus priėmė. Vertindamas šių išlaidų pagrįstumą, teismas nusprendė, jog ieškovė turi teisę į išlaidų už statinio apžiūros akto, sąmatos parengimą, kelionės išlaidų į teismo posėdį atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Patenkinus 30 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinas 669,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (2 232,94 Eur x 30 proc.), taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinas 84,53 Eur žyminis mokestis (3 757,02 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).

36. Ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl išlaidų, vykstant iš (duomenys neskelbtini) konsultacijai su advokatu, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šių išlaidų neįvertino kaip būtinų. Nurodė, jog, kaip matyti iš kitų kelionės išlaidas pateisinančių dokumentų, ieškovė kelionės išlaidas į teismo posėdį apskaičiavo maršrutu (duomenys neskelbtini), ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimas apmokėti kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini) vertintinas kaip nepagrįstas. Be to, ieškovei renkantis teisines paslaugas teikiantį asmenį ne pagal savo gyvenamąją vietą, atsakovė neturi pareigos atlyginti šias išlaidas. Kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

37. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo A. B. apžiūros aktu, todėl nusprendė, jog išlaidos už objekto apžiūros akto parengimą neatlygintinos. Kolegija sutinka su tokiu vertinimu. Atmetus 70 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistinas 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

38. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 197 Eur žyminį mokestį; duomenų apie kitas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

39. Ieškovės atstovas pateikė prašymą priteisti 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

40. Patenkinus 57 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės, pritaikius nurodytą proporciją, priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 344 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas.

41. Pritaikius apskaičiuotą proporciją, atsakovei iš ieškovės priteistinas 112,29 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovės L. S. 3 757,02 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 757,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 754,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti atsakovei L. S. iš ieškovės A. B. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.“

Priteisti atsakovei L. S. iš ieškovės A. B. 112,29 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovės L. S. 344 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Marius DobrovolskisMilda SkersienėDanutė Žvinklytė