- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-445-513/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00487-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- V. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei A. B., trečiajam asmeniui V. S. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir sumokėtų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. S. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia jos ir atsakovės A. B. 2018 m. liepos 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 01, priteisti iš atsakovės 10 210,00 Eur sumokėtų įmokų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinys atmestas.
3. Teismas nustatė, jog šalys 2018 m. liepos 2 d. sudarė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 01 (toliau – sutartis), kuria A. B. atsakovės A. B. vardu (pagal 2018 m. liepos 4 d. įgaliojimą, registro Nr. 225, Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje) perdavė nuosavybės teise naudotis žemės sklypą su pastatais – sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), o ieškovė L. S. įsipareigojo už perkamą žemės sklypą su pastatais sumokėti prekės kainą – 30 000 Eur, šią sumą sumokėti dalimis iki 2023 m. birželio 2 d., kas mėnesį mokėdama po 480,00 Eur. Atsakovė perdavė ieškovei perkamą turtą, o ieškovė 2018 m. liepos 2 d. sumokėjo pradinę 2 000 Eur įmoką ir mokėjo mėnesines 480 Eur įmokas atsakovei už išsimokėtinai perkamą turtą. Ieškovė argumentavo, kad sutartis yra niekinė, nes neatitinka įstatyme numatytos imperatyvios notarinės formos (CK 1.93 straipsnis), be to, turtas yra įkeistas, o ši aplinkybė ieškovei esminė dėl ketinamos gauti paskolos turtui įsigyti, taip pat turto adresu registruota UAB „(duomenys neskelbtini) “ buveinė, t. y. atsakovė sudarydama sutartį buvo nesąžininga (CK 1.91 straipsnis).
4. Teismas vertino, kad nors sutartis sudaryta nesilaikant notarinės formos (CK 1.74, 6.393 straipsniai), tačiau pripažinti ją negaliojančia ab initio CK 1.93 bei 1.91 straipsnių pagrindais ir taikyti restituciją nagrinėjamu atveju nėra tikslinga ir racionalu, tai neatitiktų nei šalių tikrosios valios, nei protingumo, teisingumo, sutarčių laisvės, teisinių santykių išsaugojimo ir kitų principų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sandorio sudarymo metu turėjo visas sąlygas veikti apdairiai ir atsakingai, domėtis sudaromų sandorių sąlygomis bei jų pasekmėmis, o byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės nurodytos aplinkybės pažeistų šalių sudarytos sutarties sąlygas ar imperatyviąsias teisės normas, kliudytų tinkamai naudotis turtu ir sudarytų 2018 m. liepos 2 d. sutarties negaliojimo pagrindą (CK 1.78, 6.224 straipsniai).
5. Teismas nustatė, jog šalys susitarė dėl tokių sąlygų, kurios ir nurodytos sutartyje, ją vykdė ilgiau nei 1,5 metų, šalių valia atitiko CK 6.411 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sampratą, todėl gerbiant šalių valios autonomijos principą pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai sukurti jų siekiamus civilinius teisinius santykius. Byloje nenustatytas nei privataus, nei viešojo intereso pažeidimas, ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos nei ieškovės, nei jos kreditorių teisės ar interesai, atsakovė nevengia sutarties sudaryti notarine tvarka ieškovei įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog pasirašydama ginčo sutartį nežinojo, kad perkamas turtas yra įkeistas ir kad ši sąlyga jai yra esminė. Teismas pažymėjo, kad turto įkeitimas iš esmės nevaržo ieškovės teisės turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį sudaryti notarine tvarka, taip pat nekliudo įsigyti daiktą nuosavybėn toliau mokant Sutartyje nurodytas įmokas ar sumokant visą perkamo turto kainą iš karto, net ir siekiant gauti paskolą iš banko ar kitos kredito įstaigos. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad prieš sudarydama 2018 m. liepos 2 d. sutartį domėjosi paskolos suteikimo galimybėmis perkamam turtui įsigyti, priešingai, į banką dėl galimybės gauti paskolą kreipėsi jau sudariusi 2018 m. liepos 2 d. sutartį, be to, sutarties sudarymo metu turtas bankui įkeistas nebuvo. Teismas nurodė, jog ieškovė, elgdamasi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, privalėjo įvertinti tiek savo galimybes tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tiek galimybę gauti banko paskolą turtui įsigyti ir, numatydama esmines sąlygas, kurioms esant siekė įsigyti perkamą turtą, šias sąlygas neabejotinai turėjo įtraukti ir į šalių sudarytą sutartį. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, dėl kurių juridinio asmens buveinės įregistravimas turto vietos adresu pažeistų šalių sudarytos sutarties sąlygas, turėtų lemiamą įtaką ieškovei, kliudytų tinkamai naudotis turtu ar lemtų 2018 m. liepos 2 d. sudarytos sutarties negaliojimą.
7. Teismas konstatavo, kad pačiai ieškovei laiku, t. y. prieš prisiimant sutartinius įsipareigojimus, nesidomint banko paskolos suteikimo sąlygomis bei galimybėmis, taip pat ir bet kokia kita su nekilnojamuoju turtu susijusia informacija ar sandorių sudarymo tvarka, neicijavus sutaries sudarymo notarine tvarka, tai negali būti vertinama kaip atsakovės apgaulė ar nesąžiningumas, t. y. kad atsakovė tyčia nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti ieškovę, dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė galėjo kreiptis į atsakovę dėl galimo sutarties pažeidimo ar sutarties negaliojimo, tačiau vienašališkai nusprendė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2020 m. sausio 2 d. nebevykdyti.