Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Evaldo Pašilio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 25 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 metų.

Į bausmės laiką įskaitytas M. B. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. liepos 15 d.

M. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas bei 5 000 Eur užstatas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – šias kardomąsias priemones nuspręsta pakeisti į suėmimą ir vykdyti nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, M. B. asmens dokumentus (pasą ir asmens tapatybės kortelę) nuspręsta grąžinti M. B., 5 000 Eur užstatą, sumokėtą M. B. 2022 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą LT 187300010171137317, nuspręsta grąžinti M. B..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestas.

Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. balandžio 26 d. 22.24 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje iki 2022 m. balandžio 27 d. 18.25 val. laikė labai didelį kiekį 426,491 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol kratos metu pareigūnai rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą.

2. Taip pat M. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurio bendra masė yra 0,130 g, iki 2022 m. balandžio 27 d. 18.50 val., kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. neginčija savo kaltės dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinės medžiagomis, taip pat jis neginčija ir nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, šių veikų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės. Tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jam už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta minimalia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausme ir prašo, įvertinus padarytos veikos ir jo paties pavojingumą, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Su šiuo apeliacinio skundo prašymu bei su tuo susijusiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

6. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

7. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio dalyje „Bausmės skyrimas“ pirmosios instancijos teismas ne tik nurodė, į kokias aplinkybes, išdėstytas BK 54 straipsnyje, yra atsižvelgiama, skiriant bausmę, tačiau šias aplinkybes ir įvertino pagal byloje esančius duomenis, nustatydamas, kad M. B. padarytas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, M. B. yra jauno darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), jis anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 172–190), iš specialisto išvados Nr. T-N 847/2022(01) matyti, jog jis iš esmės kvaišinančių medžiagų nevartoja (t. 2, b. l. 67), dirba (t. 2, b. l. 191). Nustatyta M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis stengiasi minimalizuoti padarytų nusikaltimų pasekmes.

8. Taip pat, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas svarstė ir galimybę paskirti M. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, tačiau konstatavo, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, lengvinančių M. B. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

9. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį, ir tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 62 straipsnis gali būti taikomas ne tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tačiau tik esant visumai šio straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, todėl, nesant šios aplinkybės, taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies galimybės nėra. Teismas nustatė vieną M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl nėra galimybės nuteistajam taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios nuostatos taikymo sąlyga.

10. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal teismų praktiką šis bausmės švelninimo pagrindas, jo taikymo išimtinumas sietini su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, 2K-119-689/2020, 2K-169-458/2020, 2K-201-788/2021, 2K-233-976/2021). Iš esmės BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021).

11. Vertinant M. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo laipsnį, be aplinkybių, kad šis M. B. padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, taip pat būtina atsižvelgti, kad psichotropinių medžiagų kiekis, kuriuo disponavo nuteistasis (426,491 g), daugiau nei 4 kartus viršija nustatytą minimalią labai didelio kiekio ribą (100 g) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Byloje esantys duomenys paneigia ir apeliacinio skundo argumentą, kad M. B. padarytas labai sunkus nusikaltimas buvo atsitiktinis. Šioje baudžiamojoje byloje M. B. taip pat yra pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino. Be to, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį yra žinoma, kad Didžiojoje Britanijoje M. B. yra taip pat teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (neteisėtas narkotinių medžiagų vartojimas ir įsigijimas, laikymas ir gamyba tik asmeniniam vartojimui) (t. 2, b. l. 172–181). Pažymėtina ir tai, kad nors nagrinėjamu atveju labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko, žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, o M. B. šiomis medžiagomis disponavo trumpai, tačiau tai nėra susiję su nuteistojo veiksmais, jo valiniu apsisprendimu nutraukti savo nusikalstamus veiksmus. Automobilyje „BMW“ laikytas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino kratos metu buvo rastas ir paimtas teisėsaugos pareigūnų, kurie iki kratos atlikimo turėjo duomenų, kad M. B. galimai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 48–49, 100–107). Išdėstytos aplinkybės, vertinant jas tiek atskirai, tiek kartu su kitomis byloje nustatytomis veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis, nelemia tokio nuteistojo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo, kuris būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

12. Vertindama nuteistojo M. B. asmenybę, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad ji yra išimtinė, ir bausmės, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

13. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad M. B. dirba, planuoja sukurti šeimą, turi dukrą, dalyvauja jos auklėjime, prisideda prie jos išlaikymo, iš esmės palankiai apibūdina nuteistąjį, tačiau šios aplinkybės yra daugiau tipinės, o ne išimtinės, kurios nuteistojo asmenybę leistų vertinti kaip daug mažiau pavojingą. Be to, minėti duomenys negali būti vertinami ir atsietai nuo kitų byloje esančių nuteistąjį apibūdinančių duomenų.

14. M. B. Lietuvoje yra teistas 4 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikaltimų padarymą, t. y., už plėšimą, nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taip pat, kaip minėta, M. B. yra teistas ir Didžiojoje Britanijoje, ir byloje esantys duomenys patvirtina, jog šioje užsienio valstybėje M. B. nusikalto tuo metu, kai Lietuvoje jo atžvilgiu vyko baudžiamasis procesas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas M. B. padarė nepraėjus nė metams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos (t. 2, b. l. 172–181). Išdėstytos aplinkybės, susijusios su pasikartojančiu nusikalstamu nuteistojo elgesiu, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, nerodo M. B. pastangų gyventi nepažeidžiant įstatymų ir nepatvirtina, kad jo asmens pavojingumas būtų mažesnis nei kitų asmenų panašaus pobūdžio bylose.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, yra reikšmingos skiriant kaltininkui bausmę pagal baudžiamojo įstatymo už padarytą veiką sankcijos ribas. Pirmosios instancijos teismo minėta aplinkybė pripažinta M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į tai pagrįstai atsižvelgta, skiriant nuteistajam minimalią sankcijoje numatytą bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Tačiau ši aplinkybė taip pat negali būti pripažinta išimtine BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

16. Paskirti M. B. švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, bausmę nėra pagrindo ir atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju apelianto nurodytose kasacinio teismo nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nustatytoms šioje byloje. Padarytų nusikaltimų ir juos padariusių asmenų mažesnio pavojingumo nustatymą apeliaciniame skunde nurodytose bylose lėmė šiems kriterijams nustatyti reikšmingų aplinkybių, kurios nėra tapačios (panašios) nagrinėjamoje byloje nustatytoms, visuma.

17. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, susijusį su galimu M. B. socialinių ryšių susilpnėjimu, pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamas veikas, siekį išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma neleidžia spręsti apie kokį nors situacijos išimtinumą, dėl kurio BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę, kurios dydis yra proporcingas (adekvatus) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei ir kartu neprieštarauja teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.