- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- A5.-357-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00052-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. S.
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija), atstovui Giedriui Kriūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeisdamas nustatytą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Užsieniečių teisinės padėties įstatymo) 62 straipsnio 2² dalyje, kuri nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) ir leido dirbti įmonės naudai trečiosios šalies (Ukrainos Respublikos) piliečiams: nuo 2020-02-17 - S. K. (S. K.), ir A. M. (A. M.), nuo 2020-10-05 - V. K. (V. K.), turintiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus darbo kitoje tarpininkaujančioje įmonėje pagrindu, ir iki šių asmenų atvykimo į Lietuvos Respubliką nesikreipė dėl leidimų dirbti jiems išdavimo bei nustatyta tvarka nepateikė informacijos apie jų įdarbinimą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai (neužpildė LDU formos), tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2, 2², 7 dalis,
t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Šiai bylai aktualiame šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užsieniečių įdarbinimo tvarka reglamentuota Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 2² dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti šioje byloje nustatyti trečiųjų šalių – Ukrainos Respublikos – piliečiai turėjo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl to teismo nustatytu laikotarpiu, kai jie pavaldžiai UAB (duomenys neskelbtini) ir jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, jiems galiojo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatyti apribojimai dėl darbdavio, pas kurį jie galėjo būti įdarbinti. Šiuo konkrečiu atveju jie galėjo būti įdarbinti tik UAB (duomenys neskelbtini). Norint juos įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini), be kitų Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytų reikalavimų, turėjo būti įgyvendinti ir šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje, 62 straipsnio 2 ir 7 dalyse numatyti reikalavimai, t. y. iki šių asmenų atvykimo į Lietuvos Respubliką turėjo būti gautas leidimas jiems dirbti bei apie jų įdarbinimą turėjo būti pranešta Valstybinei darbo inspekcijai bei Užimtumo tarnybai užpildant LDU formą.
UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nurodė, kad vadovavosi „Sodros“ jam pateiktu išaiškinimu, tačiau jis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi dėl konsultacijos į kompetentingą instituciją ir gavo oficialiai klaidingą išaiškinimą dėl minėtų užsieniečių įdarbinimo, antra, jam buvo žinoma, jog jo įdarbinti darbuotojai turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, su šiais dokumentais jis susipažino – t. y. buvo informuotas apie šių leidimų išdavimo pagrindą (nurodytą kitoje leidimo pusėje), bei privalėjo vadovautis anksčiau nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 2, 2², 7 dalių reglamentavimu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, Migracijos departamento raštas, Užimtumo tarnybos raštas, Valstybinio socialinio draudimo fondo raštas, duomenys iš VSDFV informacinės sistemos, darbo sutarčių kopijos, leidimų laikinai gyventi kopijos, asmens dokumentų kopijos, darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijos, VĮ „Registrų centras“ išrašas, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad M. S. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas nustatytą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) ir leido dirbti įmonės naudai trečiosios šalies (Ukrainos Respublikos) piliečiams: S. K. (S. K.), A. M. (A. M.), V. K. (V. K.), turintiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus darbo kitoje tarpininkaujančioje įmonėje pagrindu, ir iki šių asmenų atvykimo į Lietuvos Respubliką nesikreipė dėl leidimų dirbti jiems išdavimo bei nustatyta tvarka nepateikė informacijos apie jų įdarbinimą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai (neužpildė LDU formos), tokiu būdu pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2, 2², 7 dalis. Šie M. S. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Dėl administracinės atsakomybės individualizavimo
M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią, M. S. asmenybę: baustas administracine tvarka, turi neapmokėtų baudų, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda.
Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti M. S. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę už įstatymo numatytą nuobaudą, nėra. Nors M. S. teigia, kad turi finansinių sunkumų dėl paskolų, nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau duomenų, patvirtinančių šias ar kitas, galinčias būti pripažintas ypatingomis, išskirtinėmis, aplinkybes nepateikė, jis dirba, be to yra baustas administracine tvarka ir turi neapmokėtų nuobaudų. Jo būsimi nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, o yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, dėlto nagrinėjamu atveju nėra pagrindo M. S. švelninti skirtiną nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 21128164346.
Išaiškinti M. S., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.