Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1053-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
2A-1053-413/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“
Atsakovas
L. A.
Civilinė byla Nr. 2A-1053-413/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Darius Kantaravičius
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.2; 35.3.6; 35.5, 121.15, 121.18
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-95-813/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei L. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Jonavos paslaugos“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. A. 154,47 Lt skolą už namo administravimą, 11,12 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 70 Lt žyminį mokestį.

Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas UAB „Jonavos paslaugos“, vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 13B-1027 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo seniūnijose, nuo 2006 m. balandžio 1 d. atlieka daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas. Atsakovė L. A. nuo 1995 m. gruodžio 1 d. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti už butą komunalinius mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tačiau šios prievolės nevykdė. Remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 1TS-18 patvirtintomis kainomis, atsakovei už gyvenamojo namo administravimą priskaityta 154,47 Lt mokesčių, 2009 m. balandžio 17 d. jai išsiųstas raštas dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė skolos nemokėjo ir per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. liko skolinga prašomas išieškoti daugiabučio namo administravimo išlaidas 154,47 Lt ir delspinigius 11,12 Lt. Iš viso: 165,59 Lt (b. l. 2).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės L. A. ieškovo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai 84,92 Lt skolą už suteiktas namo administravimo paslaugas nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d.; 0,04 procentų dydžio delspinigius nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. - 6,10 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,48 Lt bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1. Dėl teisės gauti administravimo išlaidų atlyginimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Jonavos paslaugos“ turi teisę administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame gyvena atsakovė L. A., o tuo pačiu ir teisę į administravimo išlaidų atlyginimą. Todėl sprendė, kad atsakovės argumentai, jog su ja nebuvo sudaryta jokia jos turto administravimo sutartis ir apie ieškovo skyrimą turto administratoriumi atsakovė nebuvo informuota, kaip to reikalavo savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 13B-1027 3 punktas, nepaneigia ieškovo teisės į turto administravimo išlaidų atlyginimą, o kartu ir atsakovės pareigos šias išlaidas sumokėti proporcingai savo daliai bendroje dalinėje nuosavybėje. Teismas pažymėjo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl pavedimo ieškovui administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame yra ir atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, yra norminis teisės aktas, kurio privalomumą nustato Viešojo administravimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 7-2975), o šio akto įsigaliojimą ir vykdymą nustato Įstatymo dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnis (Žin., 2007, Nr. 12-493)., todėl nepagrįstais ir neturinčiais teisinės reikšmės pripažino atsakovės argumentus, jog ji nežinojo apie ieškovo teisę administruoti daugiabutį, kadangi teisės norminių aktų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės už jų nevykdymą. Teismas nurodė, kad neturi teisinės reikšmės ir ta aplinkybė, ar savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 13B-1027 3 punktas buvo ar nebuvo įvykdytas, t. y., ar apie daugiabučių namų bendrijų kūrimą kaimo seniūnas gyventojus informavo, ar neinformavo. Šiuo administracijos direktoriaus įsakymu seniūnams buvo pavesta informuoti ne apie turto administratoriaus paskyrimą, o tik apie gyventojų galimybę įkurti daugiabučių namų bendriją.

2. Dėl atlygio už turto administravimą dydžio. Iš pateiktų įrodymų teismas sprendė, kad ieškovas įrodė savo teisę reikalauti ir atsakovės pareigą mokėti už turto administravimą tik nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad administravimo išlaidų tarifas 0,1146 Lt (su PVM) už kv. m. naudingo ploto buvo nustatytas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 1TS-18, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. vasario 1 d., kas reiškia, kad būtent nuo šios datos iki ieškovo reikalaujamos datos 2009 m. balandžio 1 d. galiojo 0,1146 Lt (su PVM) administravimo išlaidų tarifas. Teismo nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių administravimo išlaidų tarifą nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. Ieškovui buvo suteikta galimybė pateikti jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dalį dėl skolos už atsakovės turto administravimą nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. pateikta nebuvo. Teismas sprendė, kad vien ieškovo atstovės teisme duotais paaiškinimais, kad nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. buvo patvirtintas kitoks turto administravimo išlaidų tarifas, negali būti grindžiama minėta ieškinio dalis, kadangi tokių paaiškinimų nepatvirtino kiti bylos įrodymai (nepateiktas tarifą nustatantis teisės norminis aktas). Kadangi Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendime Nr. 1TS-18 buvo nurodytas administravimo išlaidų tarifas, tačiau nebuvo nurodyta už kokį laikotarpį jis turi būti taikomas (skaičiuojamas), teismas vadovavosi Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 701 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 punktu, įtvirtinančiu administratoriaus teisę ir pareigą apskaičiuoti patalpų savininkų mokesčius, tarp jų ir už bendrosios nuosavybės administravimą, tenkančius vienam mėnesiui. Teismo vertinimu, atsakovė proporcingai savo turimai 52,93 kv. m. daliai bendroje dalinėje nuosavybėje pagal tarifą 0,1146 Lt (su PVM) už kv. m. naudingo ploto ieškovui turėjo sumokėti už bendrosios nuosavybės turto administravimą nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. (už 14 mėnesių), taigi liko skolinga ieškovui 84,92 Lt (52,93 kv. m. x 0,1146 Lt x 14 mėn.).

3. Dėl delspinigių. Teismas pažymėjo, kad pagal LR Vyriausybės 1996 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1161 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ atsakovė, nesumokėjusi 84,92 Lt skolos už turto administravimą, turi mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, o ieškovo prašymu - ne daugiau kaip už 6 mėnesius, skaičiuojant atgal iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui. Tokiu būdu, atsakovės nuo 84,92 Lt skolos mokėtini 0,04 proc. dydžio delspinigiai už 6 mėnesius (arba 180 kalendorinių dienų) yra 6,10 Lt. Taigi bendra ieškovo įrodyta, o atsakovės mokėtina bendra suma, kartu skaičiuojant skolą ir delspinigius, teismas pripažino 91,02 Lt (84,92 Lt + 6,10 Lt) sumą.

4. Dėl palūkanų. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CPK 79 straipsniu, CK 6.210 straipsniu, priteisė ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 54,97 proc. reikalaujamos priteisti sumos, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 38,48 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Jonavos paslaugos“ prašo Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl įrodinėjimo pareigos. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl namo administravimo mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d., kadangi byloje nustačius prima facie faktą, tai yra, kad UAB „Jonavos paslaugos“ turėjo teisę rinkti mokestį už daugiabučio namo administravimą nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. ir atsakovei neginčijant namo administravimo mokesčių tarifų, teismas turėjo remtis pagal įstatymus preziumuojamais faktais, jeigu šie nepaneigti priešingos šalies pateiktų įrodymų, tokiu būdu atleidžiant ieškovą nuo pareigos tuos faktus įrodinėti (CPK 182 straipsnio 4 punktas).

2. Dėl įrodymų tyrimo. Tirdamas byloje pateiktus įrodymus teismas pažeidė CPK 14 straipsnyje numatytą betarpiškumo principą, kuriuo teismas yra įpareigojamas tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra išvardintos įrodinėjimo priemonės, kurios gali būti naudojamos pirmosios instancijos teisme savo reikalavimams ar atsikirtimams pagrįsti. Viena iš nurodytų priemonių yra šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) pateikti paaiškinimai. UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė teikė byloje paaiškinimą žodžiu apie galiojusius daugiabučių namų administravimo tarifus. Iškilus abejonėms dėl administravimo tarifo pagrįstumo, tiek teismas, tiek atsakovė turėjo galimybę išreikalauti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 17.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinės instancijos teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Apeliacinius skundu keliamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą byloje, taikymo ir aiškinimo klausimai, kiek tai susiję su ieškovo teise į reikalavimo (jo dalies) patenkinimą, kuris buvo grindžiamas žodiniu ieškovo atstovo paaiškinimu teismo posėdžio metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 13B-1027 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo seniūnijose“ pagrindu ieškovui UAB „Jonavos paslaugos“ pavesta nuo 2006 m. balandžio 1 d. atlikti daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė, bendrojo naudojimo objektų administravimą (b.l. 6-9). Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 1 TS-18 „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administravimo išlaidų tarifo nustatymo“ buvo pripažintas netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. 17 dėl pavedimo AB „Jonavos šilumos tinklai“ vykdyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų nuolatinę techninę priežiūrą ir pakeistos Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 144 atitinkamos dalys (1 punkto 1.1, 1.2, 1.3 papunkčiai bei 2 punkto 1.1 dalis) b.l. 11)). Teismo posėdyje ieškovo atstovė, atsakydama į teismo pateiktus klausimus, paaiškino, kad administruojamų gyvenamųjų namų mokesčiai buvo skaičiuojami remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 22 d. ir 2008 m. sausio 31 d. sprendimais Nr. 17 ir Nr. 1TS-18 (b.l. 42-43). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad faktiniai duomenys nustatomi ir remiantis šalių bei trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 177 str. 2 d.). Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismui išklausius ieškovo atstovės paaiškinimus ir nustačius, kad jos nurodomoms aplinkybėms apie administruojamų namų mokesčių tarifus byloje surinktų įrodymų nepakanka, teismas turėjo teisę pasinaudoti CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle ir pasiūlyti ieškovui tokius įrodymus pateikti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra nurodęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Kartu su apeliacinius skundu ieškovas pateikė Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 17 „Dėl pavedimo AB „Jonavos šilumos tinklai“ vykdyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų nuolatinę techninę priežiūrą ir rajono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 144 1 punkto 1.1, 1.2, 1.3 papunkčių ir 2 punkto pakeitimo (b.l. 55). Šiuo sprendimu buvo pakeistas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 144 1 punkto 1.1 papunktis ir juo nustatytas 0,062 Lt (su PVM) dydžio už vieną kv.m. daugiabučių namų bendrojo naudingo ploto objektų administravimo išlaidų tarifas. Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad ieškovas turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti atsakovei namo administravimo mokesčius nuo 2006 m. balandžio 1 d., o priskaičiuotų mokesčių dydį patvirtina bylos rašytiniai įrodymai (b.l. 5). Pirmosios instancijos teismas, nepareikalavęs minėto administracinio akto, netinkamai vertino bylos įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog turi teisę rinkti patalpų administravimo mokestį nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. vasario 1 d.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažintina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartims, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Pirmosios instancijos teismui nesiėmus priemonių išsiaiškinti ieškovo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes dėl administravimo mokesčių tarifo už tam tikrą laikotarpį, apeliacinės instancijos teismas nurodytą įrodymą priima ir remiantis aukščiau paminėtais motyvais sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteistas sumas padidinant iki ieškovo reikalaujamų priteisti sumų, t.y. namo administravimo mokestį iki 154,47 Lt, delspinigius iki 11,12 Lt, žyminį mokestį iki 70 Lt ir priteisti ieškovui iš atsakovės 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (žyminio mokesčio iš viso: 120 Lt) (CPK 314 str., 326 str. 1 d. 3 p., 93 str. 5 d., 82 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, įm. k. 156916523, iš atsakovės L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 154,47 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt keturis litus 47 ct) skolą už suteiktas namo administravimo paslaugas nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., 11,12 Lt (vienuolika litų 12 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (165,59 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) žyminio mokesčio.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas