Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-580-381/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
2-580-381/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02794-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-580-381/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02794-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo Lords LB Opportunity Fund I ir uždarosios akcinės bendrovės „LLBOF-1“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6690-603/2014 pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ prašymą iki ieškinio pateikimo taikyti uždarojo tipo nekilnojamojo turto investiciniam fondui Lords LB Opportunity Fund I ir uždarajai akcinei bendrovei „LLBOF-1“ laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas RUAB ,,MK investicija“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas Lords LB Opportunity Fund I ir UAB ,,LLBOF-1“ atžvilgiu taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pareiškėjas prašė teismo uždrausti atsakingiems ir bet kuriems kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo Lords LB Opportunity Fund I (kodas Fo54), registruoto Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 2K-165, uždarymu iki kol bus išspręsta byla dėl nuostolių atlyginimo pagal restruktūrizuojamos UAB ,,MK investicija“ (kodas 301592878) pateiktiną ieškinį, taip pat prašė uždrausti atsakingiems ir bet kuriems kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo Lords LB Opportunity Fund I (kodas Fo54) (toliau – Fondas), registruoto Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 2K-165, įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės ,,LLBOF-1“ (kodas 302558067) išregistravimu iki kol bus išspręsta byla dėl nuostolių atlyginimo pagal restruktūrizuojamos UAB ,,MK investicija“ (kodas 301592878) pateiktiną ieškinį.

Pareiškėjas nurodė, kad Fondas, UAB ,,LLBOF-1“ ir pareiškėjas sudarė visą eilę su pareiškėju tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių sandorių, kurie lėmė sumažėjusias bendrovės galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Pareiškėją atstovaujantys asmenys šiuo metu atlieka detalią visų su nekilnojamųjų daiktų pardavimu ir nekilnojamojo turto objektų vystymu susijusių sandorių analizę ir yra kreipęsi į turto vertintojus dėl nekilnojamųjų daiktų ir žemės sklypo valstybinės žemės nuomos teisės tikslios vertės 2010 m. lapkričio 11 d. datai nustatymo, todėl tikslią pareiškėjo patirtų nuostolių sumą galės įvardyti tik padarius išsamią visų sandorių analizę ir gavus turto vertinimus bei atliktus detalius patirtų nuostolių skaičiavimus. Kadangi šiems veiksmams atlikti reikalingą laiką objektyviai riboja Fondo veiklos ir jam priklausančios bei valdomos įmonės UAB ,,LLBOF-1“ veiklos laikotarpis (Fondas buvo sukurtas 3 metų laikotarpiui ir bus uždarytas 2014-12-31, o kartu su juo ir UAB ,,LLBOF-1“, nes pareiškėjo žiniomis, vienintelis įmonės UAB ,,LLBOF-1“ akcininkas šiuo metu yra Fondas), todėl yra teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, nes, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir uždarius Fondą bei išregistravus UAB ,,LLBOF-1“ taptų neįmanoma įvykdyti pareiškėjui palankų galutinį teismo sprendimą dėl nuostolių priteisimo solidariai iš Fondo ir UAB ,,LLBOF-1“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies ir uždraudė panaikinti sprendimą, kurio pagrindu buvo įsteigtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas Lords LB Opportunity Fund I (kodas Fo54), registruotas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2010-08-26 nutarimu Nr. 2K-165, ir patvirtintos jo taisyklės bei uždraudė pripažinti netekusiais galios uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo Lords LB Opportunity Fund I steigimo dokumentus, taikyti įrašą viešajame registre dėl UAB ,,LLBOF-1“ išregistravimo uždraudimo iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo pagal pareiškėjo RUAB ,,MK investicija“ pateiktą ieškinį, kitą prašymo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Kaip nurodo pareiškėjas, šiuo atveju reikalavimas yra tiesiogiai orientuotas į jo patirtų nuostolių atlyginimą, kas gali būti objektyviai neįmanoma, jeigu Fondas būtų uždarytas, o UAB ,,LLBOF-1“ išregistruota. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, Fondas yra sukurtas konkrečiai vystyti nekilnojamojo turto projektui iš pareiškėjo nupirktame turte, o tokio projekto įgyvendinimas yra atliekamas išimtinai per Fondo įsteigtą įmonę UAB ,,LLBOF-1“, todėl, uždarius Fondą bei išregistravus UAB ,,LLBOF-1“, kas, remiantis Fondo internetiniame puslapyje www.lords.lt oficialiai pateikiama informacija, bus atlikta 2014 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas praras galimybę šiems solidariems atsakovams pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog atsiradus tokio pobūdžio juridiniams faktams, pareiškėjas negalėtų tinkamai apginti savo ir savo kreditorių turtinių interesų, nes atitinkami asmenys, galimai atsakingi už tokių interesų pažeidimą, būtų pasibaigę, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus argumentus, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek atsakovo Fondo atžvilgiu – uždraudžiant panaikinti sprendimą, kurio pagrindu buvo įsteigtas Fondas ir patvirtintos jo taisyklės bei uždraudžiant pripažinti netekusiais galios Fondo steigimo dokumentus, tiek atsakovo UAB,,LLBOF-1“ atžvilgiu - įrašą viešajame registre dėl UAB ,,LLBOF-1“ išregistravimo uždraudimo iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo pagal pareiškėjo RUAB ,,MK investicija“ pateiktą ieškinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde Fondas ir UAB „LLBOF-1“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

Pareiškėjas neįrodė būsimo ieškinio, kuris būtų priskirtinas arbitražui, o ne teismui, prima facie pagrįstumo. Lietuvos teismų praktika patvirtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2171/2011). Šiuo atveju pareiškėjas akivaizdžiai neįrodė būsimo ieškinio (jei toks būtų reiškiamas) pagrįstumo, o tai yra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Prie prašymo pareiškėjo pridėtos sutartys (2010 m. lapkričio 11 d. rėminė sutartis; 2010 m. lapkričio 24 d. Pastato pirkimo-pardavimo sutartis; 2010 m. gruodžio 2 d. Pastatų pirkimo-pardavimo sutartis) yra pasibaigusios įvykdymu. Pareiškėjas nepaaiškino, kuo pasireiškė tariami neteisėti atsakovo veiksmai, todėl tokie pareiškėjo teiginiai, nenurodant absoliučiai jokio pagrindo, dėl kurio galėtų kilti atsakovo atsakomybė, yra nesuprantami, nepagrįsti ir nepatvirtina būsimo ieškinio pagrįstumo. Pareiškėjo bandymas pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos ne tik atsakovo, bet ir Fondo, kuris nėra Pareiškėjo pateiktų sandorių šalis, atžvilgiu, yra dar labiau nesuprantamas. Pareiškėjas nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių, kurių pagrindu Fondo atžvilgiu galėtų būti taikoma deliktinė atsakomybė, ir nepaaiškino, kuo pasireiškė tariami neteisėti Fondo veiksmai. Sutartys, kurių pagrindu atsakovas iš pareiškėjo dar 2010 metais įsigijo nekilnojamąjį turtą, yra galiojančios ir nėra ginčijamos, todėl pareiškėjo nuomonė, neva šių Sutarčių kaina neatitiko rinkos kainos, nėra ir negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „LLBOF-1“, o tuo labiau Fondo atžvilgiu.Visose pareikėjo pateiktose Sutartyse šalys susitarė, kad visi ginčai, susiję su Sutartimis, bus nagrinėjami arbitražu. Tačiau pareiškėjas teismui neatskleidė aplinkybės, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra reiškiamas siekiant užtikrinti ieškinio, priskirtino arbitražui, o ne teismui, būsimą įvykdymą.Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas gali reikšmingai pakenkti UAB „LLBOF-1“ ir Fondo teisėms ir teisėtiems interesams, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas taip pat turėjo įvertinti, ar egzistuoja reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokią teismo pareigą (įvertinti, ar egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui) įtvirtina CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata ir patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuota praktika. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti. Todėl Vilniaus apygardos teismas turėjo įvertinti, ar egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Išvadą, kad neva egzistuoja grėsmė, jog galimai palankus pareiškėjo teismo (arbitražo) sprendimas gali būti neįvykdytas, teismas padarė remdamasis pareiškėjo pateiktais teismą klaidinančiais teiginiais, kad „šiuo atveju reikalavimas yra tiesiogiai orientuotas į pareiškėjo patirtų nuostolių atlyginimą, kas gali būti objektyviai neįmanoma, jeigu Fondas būtų uždarytas, o UAB „LLBOF-1" išregistruota". Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir teismas negalėjo jais vadovautis, priimdamas skundžiamą nutartį.UAB „LLBOF-1“ yra juridinis asmuo (kurio veiklos forma - uždaroji akcinė bendrovė), turintis teisę verstis bet kokia teisėta ūkine-komercine veikla. Tai, kad atsakovo akcininko - Fondo - veikla apribota laike, savaime nereiškia, kad likvidavus Fondą bus likviduotas ir atsakovas. Fondui priklausančios UAB „LLBOF-1“ akcijos gali būti perleistos tretiesiems asmenims, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „LLBOF-1“ gali būti likviduotas. Be to, Fondas dar nebus likviduotas mažiausiai iki 2015 m. birželio 30 d., todėl akivaizdu, kad neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau, kai nėra pateikta nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginius dėl UAB „LLBOF-1“ veiklos laikinumo, o jo teiginiai dėl Fondo likvidavimo yra nepagrįsti. Teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, pareiškėjas turėjo sumokėti CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyto dydžio užstatą, tačiau, netinkamai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, to nepadarė, ir tai yra savarankiškas pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra priimta pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos nagrinėjimą. Pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad jo reikalavimai yra susiję su sutartimis, kurios visos įtvirtina arbitražines išlygas, numatančias, kad, nepavykus ginčų išspręsti derybų būdu, jie bus nagrinėjami arbitražu pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą ir ginčą spręs trys arbitrai. Todėl pareiškėjo ieškinys, jei toks būtų reiškiamas, galėtų būti reiškiamas tik arbitraže ir atitinkamai, pareiškėjas turėjo sumokėti 1 000 litų žyminio mokesčio užstatą, kuris būtų negrąžinamas, jei ieškinys nebūtų pareikštas.CPK 152 straipsnio 2 dalies norma numato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į šio atskirojo skundo argumentus ir siekiant sukelti kuo mažesnę žalą, apeliantai prašo teismo taip pat leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl skundžiamos nutarties panaikinimo. Priešingu atveju, teismui nesuteikus leidimo skubiai vykdyti priimtą nutartį dėl skundžiamos nutarties panaikinimo, bet patenkinus šį atskirąjį skundą, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo įsiteisės tik po to, kai baigsis jos apskundimo terminas (o apskundimo atveju, - apeliacinis procesas), kas reikš nepateisinamai ilgą nepagrįstos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas RUAB „MK investicija“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pareiškėjas neįrodė būsimo ieškinio pagrįstumo, nepaaiškino, kuo pasireiškė Fondo ir UAB „LLBOF-1“ neteisėti veiksmai, nenurodė pagrindo, dėl kurio galėtų kilti atsakomybė. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo ir jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 839 2009). Tai reiškia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir yra siekiama užkirsti kelią įvykti aplinkybėms, kurios galėtų įvykti ir sukliudyti būsimo teismo sprendimo įvykdymą dar iki ieškinio pareiškimo momento. Todėl, gavęs prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas dėl grėsmės, kad būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, sprendžia neturėdamas ieškinio ir dėl šios priežasties negalėdamas ne tik preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų, bet netgi ir apskritai spręsti dėl pareiškėjo tinkamumo. Nepaisant to pareiškėjas prašyme išsamiai nurodė ir pagrindė, kodėl tokios laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomas dar iki ieškinio pareiškimo dienos.Pareiškėjas nurodė konkrečias faktines aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo patirtą žalą, t.y. kad ginčo pastato ir statinių vertė pardavimo metu buvo ženkliai didesnė nei 3 313 873,18 Lt (959 764,01 Eur) suma, ką patvirtina pateikti tokio turto vertinimai. Todėl apeliantai nepagristai nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė būsimo ieškinio.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 144 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas - teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Tačiau, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas), nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausima dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-497/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo prašymas ir jame nurodytos aplinkybės ir argumentai yra daugiau tikėtini, nei netikėtini. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių Fondas ir UAB „LLBOF-1“ būtų uždaryti/išregistruoti, nes Fondas yra sukurtas konkrečiai vystyti nekilnojamojo turto projektui iš pareiškėjo nupirktame turte, o tokio projekto įgyvendinimas yra atliekamas išimtinai per Fondo įsteigtą įmonę UAB „LLBOF-1“, kurios akcininkas, atsakingas už priimamus spendimus, yra Fondas. Nors apeliantai nurodo, kad UAB „LLBOF-1“ yra juridinis asmuo, turintis teisę verstis bet kokia teisėta ūkine-komercine veikla, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, nes UAB „LLBOF-1" jokios kitos veiklos nevykdė ir nevykdo. Dar iki 2014 m. gruodžio 19 d. prašymo pateikimo ir skundžiamos nutarties priėmimo Fondo pasibaigimas buvo nustatytas 2014 m. gruodžio 31 d. (tą patvirtina su 2014 m. gruodžio 19 d. prašymu pateiktas ir byloje esantis Fondo internetinio puslapio išrašas), ir tik priėmus nutartį Fondo veikla buvo pratęsta iki 2015 m. birželio 30 d. Nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Fondas negalėjo būti likviduotas.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nepaaiškino, kuo pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai, nenurodė pagrindo, dėl kurio galėtų kilti jų atsakomybė, nes 2014 m. gruodžio 19 d. prašyme pareiškėjas yra visa tai nurodęs.CK 6.246 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl civilinė atsakomybė kyla esant bent vienai iš šių sąlygų: a) neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, b) atlikus sutartimi ar įstatymu draudžiamus veiksmus, c) pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitikimas teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyse nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).CK 1.137 straipsnio 2 dalis įpareigoja civilinės teisės subjektus, vykdant jiems nustatytas pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Šiuo atveju deliktinės atsakomybės pagrindu yra Fondo, kaip akcininko, UAB “LLBOF-1”, pastarosios įmonės direktoriaus, pareiškėjo buvusio direktoriaus ir pareiškėjo akcininko UAB „LIM“ elgesys, kuris aiškiai nukrypsta nuo rūpestingo civilinių teisinių santykių subjekto standartų sudarant sandorius dėl kito asmens turto įgijimo ir kt. Jei asmuo sudaro sandorį dėl turto pirkimo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingomis ir normaliai konkurencijai prieštaraujančiomis sąlygomis, toks asmuo atlieka neteisėtus veiksmus. Tokiais neteisėtais atsakovų veiksmais buvo padaryta žala pareiškėjui ir jo kreditoriams, kuri pasireiškė tuo, kad pareiškėjas susidūrė su finansiniais sunkumais ir negali tinkamai ir laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, nes taip buvo dirbtinai sumažintas pareiškėjo finansinis pajėgumas, be to, nesąžiningai sumažinus perkamo turto kainą, į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta ženkli pridėtinės vertės mokesčio dalis. Akivaizdu, kad pareiškėjui priklausantį turtą pardavus už ekonomiškai pagrįstą rinkos kainą, pareiškėjas būtų gavęs ženkliai už 3 313 873,18 It (959 764,01 Eur) didesne sumą. Taigi tokia atitinkamų asmenų atliktų veiksmų visuma lėmė pareiškėjo žalos atsiradimą, kuri turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo finansiniam stabilumui ir galėjimui tinkamai ir laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Yra akivaizdu, kad ankščiau nurodyti asmenys, atlikdami veiksmus, lėmusius žalos pareiškėjui atsiradimą veikė išvien, todėl būtent jie turėtų tokią žalą atlyginti.Jeigu pareiškėjas ir nenurodytų konkrečių teisės normų, kurias pažeidė atsakovai ir kurių pagrindu šiems asmenims kyla atsakomybė, tai padarytų teismas, nes būtent teismo, o ne pareiškėjo prerogatyvai priskiriama teisinė kilusio ginčo kvalifikacija. Ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pareiškėjui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Pareiškėjo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95 2011).CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tai reiškia, kad įstatymo leidėjas įmonei, siekiančiai atsiskaityti su kreditoriais (tame tarpe ir valstybės institucijomis, surenkančiomis mokesčius) ir pilnai atkurti veiklos pelningumą, yra suteikęs mokestinę lengvatą ginant pažeistus interesus. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyto užstato paskirtis iš esmės yra tokia pati, kaip ir žyminio mokesčio - be kita ko, riboti nepagrįstų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo pateikimą. Tačiau kadangi įstatymų leidėjas, teikiant ieškinius, prašymus, skundus ir pan., yra suteikęs restruktūrizuojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims privilegiją nemokėti žyminio mokesčio, todėl ir šiuo atveju, taikant įstatymo analogiją, manytina, kad restruktūrizuojama įmonė, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, turėtų buti atleista nuo užstato mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinis procesas nutrauktinas

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1523-603/2015 pagal pareiškėjo RUAB „MK investicija“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarojo tipo nekilnojamojo turto investiciniam fondui Lords LB Opportunity Fund I, atstovaujamam fondo valdymo įmonės UAB „LORDS LB ASSET MANAGEMENT“, UAB „LLBOF-1“, UAB „LIM“, V. M., A. S., V. R. dėl 821 399,10 Eur nuostolių atlyginimo, pareiškėjas 2015 m. balandžio 27 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjo UAB „MK investicija“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo tenkino ir civilinę bylą Nr. 2-1523-603/2015 nutraukė. Ta pačia nutartimi buvo panaikintos ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra šios bylos apeliacijos objektas. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leista vykdyti skubiai. Minėta nutartis 2015 m. balandžio 29 d. buvo išsiųsta Turto arešto aktų registrui bei Lietuvos bankui. Patikrinus duomenis Turto arešto aktų registre, matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „LLBOF-1“ yra išregistruotos.

Nesant apeliantų atžvilgiu skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, darytina išvada, kad paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas neturi teisinio pagrindo, nes neliko apeliacijos objekto. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebetenka teisinės prasmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Kadangi, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos ir apeliacijos objekto nebeliko, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 3 straipsnio 6 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 3 straipsnio 6 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo Lords LB Opportunity Fund I ir uždarosios akcinės bendrovės „LLBOF-1“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties nutraukti.

Teisėjas Artūras Driukas