Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respubliko baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. 2016 m. kovo 10 d. apie 22:30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto su D. K. metu, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį bei pargriovęs D. K. ant šaligatvio dešinės kojos keliu spaudė nukentėjusiojo galvą prie grindinio, padarydamas D. K. sumušimą dešinio momenkaulio gumburo srityje, odos nubrozdinimus abipus veido, kraujosruvą dešinės akies srityje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, dešinės pusės kaktikaulio – smilkinkaulio bei kaukolės pamato lūžius su nedidele kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo bei dėl lūžio įvykusiu dešinės regos nervo pažeidimus, kas sukėlė dešinės akies žymų regėjimo pablogėjimą iki 30 procentų bendro darbingumo netekimą. Tokiu būdu E. T. tyčia sunkiai sutrikdė D. K. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajam didelės dalies bendro darbingumo netekimą.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Specialisto išvadoje Nr. 1065/2016(01) nurodyta, kad D. K. padarytas: sumušimas dešinio momenkaulio gumburo srityje, odos nubrozdijimai veide abipus, kraujosruva dešinės akies srityje, dešinės pusės kaktikaulio-smilkinkaulio bei kaukolės pamato lūžiai su nedidele kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. kovo 10 d.), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nesukėlė realaus pavojaus gyvybei. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio; atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kategoriškai neatmetama galimybė, kad sužalojimai veido dešinėje pusėje galėjo atsirasti griūnant su atsitrenkimu į kietą paviršių (1 t., b. l.83-84).

Proceso dalyviai neneigia aplinkybės, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į aktyvius smurtinius veiksmus, tačiau kaltinamasi ir liudytoja K. T., nurodo skirtingas įvykio aplinkybes nei nukentėjusysis ir tiesioginiai įvykio liudytojai L. Š., T. B. ir G. S..

Byloje esantys įrodymai taipogi paneigia kaltinamojo argumentus, kad jį išbėgusį iš laiptinės apsupo būrys jaunuolių, tarp kurių buvo ir E. B.. E. B. apklausiamas liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-03-10 įvykio metu jis nedalyvavo, apie konfliktą sužinojo tik sekančią dieną, dėl ko buvo nuvykęs su draugais prie kaltinamojo namų. Kitų asmenų mačiusių E. B. įvykio metu prie daugiabučio namo laiptinės byloje nenustatyta. Taigi, pagal bylos duomenis, įvykio dieną prie laiptinės, be K. T., buvo trys nepilnamečiai, t. y. nukentėjusysis D. K. ir liudytojai T. B. ir G. S.. Liudytojas L. Š. parodė, kad pakvietė tik juos, nes daugiau nebuvo ko kviesti, o pats prie laiptinės gįžo, kuomet T. B. ir G. S. jau nebuvo, o D. K. gulėjo ant žemės ( 1 t., b. l. 113). Šie duomenys paneigia liudytojos K. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad konflikte dalyvavo L. Š..

Tuo tarpu iš nuoseklių nukentėjusiojo ir liudytojo L. Š. parodymų matyti, kad tarp kaltinamojo E. T. ir nukentėjusiojo D. K. įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į smurtinius veiksmus, ir kad kaltinamasis E. T. nebuvo pasyvioji konflikto pusė, besiginanti nuo pavojingo kėsinimosi. Iš liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad po įvykio ji bendravo su K. T., tarp moterų nebuvo jokių senų konfliktų, ji buvo nuvykusi pasikelbėti pas K. T. į namus tikslu išaiškinti įvykio aplinkybes, kur K. T. paaiškino, kad jos sutuoktinis tamsoje „davė“ visiems iš eilės, nieko neišskirdamas, po ko D. K. parkrito ant žemės ir buvo be sąmonės (1 t., b. l. 24). Nukentėjusys D. K. apklausiamas nurodė, kad žodinio konflikto metu jį ramino L. Š., o E. T. – jo sutuoktinė K. T.. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojo L. Š. parodymais, kad pirmąjį smūgį iš nugaros į galvos sritį sudavė kaltinamasis nukentėjusiajam po to, kai pastarasis įžeidžiančiu žodžiu pavadino jo sutuoktinę, jau nueidamas nuo kaltinamojo, t. y. išeidamas iš konflikto vietos. Būtent po šio smūgio L. Š. nubėgo pasikviesti į pagalbą draugus T. B. ir G. S.. Liudytojai T. B. ir G. S. parodė, kad atbėgęs į stadioną L. Š. pasakė, kad „muša D.“, kad jam reikia pagalbos. Aplinkybę, kad kaltinamasis E. T. po pirmojo smūgio nukritusį D. K. laikė prispaudęs prie žemės, patvirtina 2016-05-12 kaltinamojo E. T. ir nukentėjusiojo D. K. akistatos protokolo priedai su fotonuotraukomis (2 t., b. l. 20-23). Nors kaltinamasis nurodė, kad laikė tik nukentėjusiojo rankas ir nespaudė jo galvos keliu, nukentėjusiojo parodymai, kuriuos pagrindžia minėtos specialisto ir eksperto išvados ir paties eksperto paaiškinimai apie patirtus sužalojimus ir jų atsiradimo mechanizmą, patvirtina, kad nukentėjusiojo galva buvo spaudžiama prie žemės, kas tieisogiai lėmė nukentėjusiojo dešinės kaukolės pamato lūžį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltinamojo kelias buvo įremtas į kairiąją galvos pusę, o dešinė pusė buvo prispausta prie kieto ploksčio paviršiaus, nepaneigia kaukolės lūžio priežasties, nes ekspertas teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad tokioje situacijoje kaukolės lūžis galimas, jeigu plokščias paviršius nėra lygus ir jame yra iškilimų ar akmenukų. Juolab, kad į šią galvos sritį (ties smilkiniu) nėra reikalinga stipri fizinė jėga, o būtinas tik lokalus tiesioginis spaudimas, kas nagrinėjamoje situacijoje ir įvyko. Be to, iš eksperto paaiškinimų matyti, kad po tokio lūžio nukentėjusysis galėjo judėti (atsikelti, bėgti), nes nebuvo patirta galvos smegenų trauma t. y. nebuvo pagrindo sutrikti sąmonei.

Kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusysis apsvaigęs nuo alkoholio galėjo susižaloti krisdamas, o savo veiksmais jis pats galėjo nukentėjusįjį sužeiti nebent netyčia, kuomet išbėgus iš daugiabučio namo laiptinės ir vaikinams jį apsupus jis mojavo sukryžiavęs rankas ant krūtinės alkūnėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G1065/2016 (01) kategoriškai neatmetama galimybė, kad sužalojimai veido dešinėje pusėje galėjo atsirasti griūnant su atsitrenkimu į kietą paviršių (1 t., b. l. 84), tačiau iš ekspertizės akto Nr. PEKG 57/2017(01) turinio matyti, kad, skirtingai nei sužalojimai, D. K. nustatyti kaukolės kaulų lūžiai nėra būdingi griuvimui ir savęs žalojimui. Ekpertas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad griuvimo metu šią dešinę kaukolės sritį ties smilkiniu apsaugo rankos petys. Tuo tarpu kakolės lūžis ties smilkiniu nukritus ant šaligatvio bortelio įmanomas, jeigu jis aukštas (daugiau nei 20 cm.). Iš D. K. parodymų patikrinimo vietos protokolo matyti, kad prie daugiabučio namo laiptinės buvo 2 cm aukščio šaligatvio bortelis (1 t., b. l. 61-78). Dėl to teismas atmeta kaltinamojo prielaidą, kad nukentėjusysis galėjo tokią traumą patirti nukritęs.

Teismas neturi pagrindo vertinti kaltinamojo suduotą smūgį nukentėjusiajam prie laiptinės kaip neatsargų. Visų pirma, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko konfliktas, kuris tęsėsi prie daugiabučio namo laiptinės. Antra, tiek nukentėjusys, tiek ir liudytojai T. B. bei G. S. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad kaltinamasis išbėgęs iš daugiabučio namo laiptinės (nevertinant to, kokie buvo jaunuolių veiksmai tuo metu), sudavė vieną smūgį T. B. ir vieną priešais laiptinę stovinčiam D. K., po kurio pastarasis nukrito ir iškart prarado sąmonę. Trečia, šiuos nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus pagrindžia ir eksperto paaiškinas, kad kraujosruva kairės akies vokuose ir odenoje galėjo atsirasti nuo smūgio kumščiu, šie sužalojimai nebūdingi griuvimui, D. K. sąmonę galėjo prarasti nuo smūgio kumščiu į kairės akies sritį (1 t., b. l. 90).

Šiame kontekste teismas nevertina atsakomųjų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmų nukreiptų prieš kaltinamąjį (pažymėtina, kad pagal liudytojų parodymus kaltinamajam buvo sužeista nosis), nes tai neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, juolab, kad nė vienas iš įvykio liudytojo nenurodė, kad šiuos sužalojimus sukėlė nukentėjusiojo veiksmai. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, kuris transformavosi į smurtinius veiksmus, kurie tęsėsi ir prie daugiabučio namo laiptinės.

Atsakant į kitas kaltinamojo iškeltas versijas dėl galimo nukentėjusiojo sunkaus sužalojimo kilmės, pažymėtina, kad niekas kitas jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Pagal bylos duomenis jis buvo nukritęs du kartus, t. y. pirmą kartą, kai gavo smūgį į pakaušį, ir antrą kartą, kai patyrė smūgį prie daugiabučio namo laiptinės. Abu šiuos smūgius sukėlė aktyvūs kaltinamojo veiksmai. Nukentėjusysis nukrito būtent nuo kaltinamojo smūgio, po kurio prarado sąmonę. Nors nukentėjusysis prarado sąmonę po smūgio prie laiptinės, teismo vertinimu, šis smūgis išprovokavo anksčiau padaryto kaukolės lūžio simptomus, po ko sutriko nukentėjusiojo koordinacija, išsivežus nukentėjusįjį į policijos komisariatą jis ten pradėjo vemti ir tai tęsėsi kartu su galvos skausmu iki po dviejų dienų jis buvo nuvežtas į ligoninę – 2016-03-12 jam nustatytas dešinės pusės kaltikaulio-smilkinkaulio bei kaukolės pamato lūžiai.

Taigi sunkiai sutrikdė D. K. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajam didelės dalies bendro darbingumo netekimą tyčiniai kaltinamojo E. T. veiksmai, t. y. nors smurtiniais veiksmais jis nenorėjo, kad kiltų sunkūs padariniai D. K. sveikatai, tačiau savo aktyviais veiksmais leido jiems sąmoningai kilti. Jam inkriminuota veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nepagrįsti kaltinamojo gynybos argumentai, kad tokia aplinkybė turėjo būti nustatyta išimtinai specialia tvarka, naudojant tam skirtas technines priemones.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).

Nors kaltinamasis, jo sutuoktinė K. T., liudytojai jo pusbrolis N. J. ir patraojo sutuoktinė R. J., pas kuriuos T. svečiavosi, neigia vartoję alkoholinius gėrimus, byloje yra įrodymų, kurie liudija, kad E. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Šiuos duomenis nurodė ne tik nukentėjusys D. K., tačiau ir į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Apklausiamas liudytoju 2016-03-31 ikiteisminio tyrimo metu Viešosios policijos skyriaus patrulis T. V. parodė, kad įvykio dieną 2016-03-10 atvykus pagal iškvietimą E. T. buvo akivaizdžiai neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (1 t., b. l. 148). Apklausiamas liudytoju 2016-03-31 ikiteisminio tyrimo metu Viešosios policijos skyriaus patrulis L. J. taip pat parodė, kad E. T. buvo išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas (1 t., b. l. 154-155). Kadangi nuo įvykio praėjo daugiau nei du metai, aplinkybė, kad minėti liudytojai teismo posėdžio metu neprisiminė ir nenurodė jokių duomenų apie E. T. girtumą, nepaneigia jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tuoj po įvykio. Šiame kontekste pažymėtina, kad tarp jų nėra jokių prieštaravimų, abu į įvykio vietą atvykę pareigūnai neužilgo po įvykio patvirtino, kad jautė alkoholio kvapą būtent nuo E. T., matė, kad jis akivaizdžiai yra išgėręs. Be to, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, liudytoja V. K. parodė, kad bendraudamas su K. T. iš jos išgirdo, kad konflikto galėjo nebūti, jeigu jos vyras būtų buvęs blaivus (1 t., b. l. 23).

Kaltinamojo, jo sutuoktinės ir jo pusbrolio N. J. su sutuoktine neigimas, kad E. T. įvykio vakarą vartojo alkoholinių gėrimų nepaneigia byloje esančių duomenų ir neleidžia abejoti jų tikrumu bei objektyvumu. Juolab, kad šie asmenys yra kaltinamojo artimi šeimos nariai ir giminaičiai, o tai sudaro pagrindą manyti, kad jie turi suinteresuotumą šioje byloje.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatomos tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, kurį pagal liudytojo L. Š. parodymus pradėjo būtent nukentėjusysis. Nors žodinio konflikto metu kaltinamasis su nukentėjusiuoju abu apsižiodžiavo (remiantis nukentėjusiojo D. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su kaltinamuoju metu ir teisme), tačiau smurtinius kaltinamojo veiksmus išprovokavo būtent nukentėjusiojo išsakyti įžeidžiantys žodžiai jo sutuoktinei (nukentėjusiojo ir liudytojos V. K. parodymai, kad viską išprovokavo žodis “žiurkytė”), kuomet visi buvo nutarę skirstytis namo ir nukentėjusysis su L. Š. nueidinėjo nuo kaltinamojo su K. T., t. y. buvo nugara į juos. Pastebėtina ir tai, kad abi konflikto pusės buvo apsavaigusios nuo alkoholio ir neabejotinai turėjo įtakos jų elgesiui ir reakcijai į vienas kito veiksmus.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, taip pat į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Įvertinus tai, kad E. T. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o atsakomybę lengvinana tai, kad nusikalstamai veikai turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, jam skirtina BK 135 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ženkliai mažesnė už jos vidurkį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-155 (TAR, 2015, Nr. 2015-04087)) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už dėl neatsargumo padarytus vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį E. T. charakterizuojantys duomenys (dirba, vedęs, augina vaikus, neteistas, charakteristikos teigiamos), nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjęs laiko tarpas (t. y. daugiau nei du metai) leidžia manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Atidedant kaltinamajam E. T. skiriamos bausmės vykdymą, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: priteistos žalos atlyginimas ir įmoka į nukentėjusiųjų fondą, bei įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 67 str. 2 d. 4 p., 6 p., 75 str. 2 d. 7 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu E. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 34-35), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje įrodytas, todėl visiškai tenkintinas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys 671,98 Eur sumai dėl nukentėjusiojo gydymo (1 t., b. l. 99-101), ši žala priteistina iš kaltinamojo E. T..

Byloje rašytiniais įrodymais įrodytas, dė to visiškai tenkintinas civilinio ieškovo D. K. ieškinys dėl 1265,33 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 82-85, 247, 3 t., b. l. 19, 58-59, 204-2017), kuri priteistina iš kaltinamojo E. T..

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, atsižvelgdamas į teismų praktiką.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: neturtinės žalos pasekmės; žalą padariusio asmens kaltė; žalą padariusio asmens turtinė padėtis; jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; kitos, turtinčios reikšmės bylai aplinkybės bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. D. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nustatytas dešinės pusės kaktikaulio-smilkinkaulio bei kaukolės pamato lūžiai su nedidele kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo. Šis kaukolės pamato dešinės lūžio kraštas pažeidė dešinės akies regos nervą, dėl ko žymiai pablogėjo regėjimas šia akimi ir tai įvertinta kaip didelės dalies (30 procentų) bendro darbingumo netekimas. Šios pasekmės yra tiesioginiame priežasriniame ryšuje su D. K. įvykio dieną patirtais sužalojimais, kuriuos sukėlė tyčiniai kaltinamojo E. T. veiksmai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad D. K. sužeistas akies nervas atrofavosi, esant pažeistam nervui, išgyjimas mažai tikėtinas, nukentėjusysis nuo įvykio dienos iki šiol lankosi pas gydytojus, ilgą laiką jis jautė skausmus, 8 mėnesius vartojo intraveninius ir geriamus vaistus, sužinojęs, kad atrofuojasi akies nervas, nukentėjusysis stipriai išgyveno, jis praliedo 187 pamokas, krito įvertinimo vidurkis, turėjo įtakos egzaminams, specialybės, sporto šakų pasirinkimui. E. T. yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai, dirba. Nors byloje nėra duomenų apie kaltinamojo pajamas, tačiau jis yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus asmuo, kurio galimybės dirbti ir užsidirbti nėra ribotos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine jam priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), daržinė, esanti (duomenys neskelbtini), bei tvartas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat kilnojamasis turtas, tai yra automobilis Volvo V70. Nukentėjusiajam padaryta 1265,33 Eur turinė žala.

Nustatant neturtinės žalos dydį įvertintina ir tai, kad sunkias pasekmes nukentėjusysis patyrė abipusio konflikto su kaltinamuoju metu. Nors nėra nustatyta, kad D. K. sudavė smūgius kaltinamajam, tačiau konfliktavo žodžiu, elgėsi rizikingai, o kilus smurtiniam veiksmams iš konflikto vietos nepasišalino, toliau pats vijosi kaltinamąjį, tęsdamas konfliktinę situaciją.

Priteisiant neturtinę žalą būtina atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pagal naujausią teismų praktiką už analogiškas nusikalstamas veikas (sunkų sveikatos sutrikdymą) nukentėjusiajam priteistina neturtinė žala nuo 11 000 iki 23 000 Eur (kasacinio teismo 2015-04-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015 (20 000 Eur), 2017-11-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-22/2017 (23 000 Eur,) 2018-01-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-698/2018 (11 000 Eur), 2017-03-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-942/2017 (11 000 Eur)).

Atsižvelgus į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo amžių (įvykio metu buvo nepilnametis), jam sukeltas sunkias pasekmes (kaukolės lūžis, kuris lėlė žymų dešinės akies regėjimo pablogėjimą, kurį atstatyti tikimybė labai maža), netektą darbingumą (30 procentų), paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį įvykio metu, kaltinamojo tyčinius veiksmus, jo šeiminę padėtį (vedęs, augina du nepilnamečius vaikus), teigiamą charakteristiką, jauną, darbingą amžių, turimą nekilnojamąjį turtą, kuris yra jo šeimos gyvenamoji vieta, ir vieną transporto priemonę, atlygintinos turtinės žalos dydį valstybinei ligonių kasai (671,98 Eur) ir nukentėjusiajam (1265,33 Eur), iš kaltinamojo E. T. nukentėjusiaja D. K. priteistina 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytą ir vėliau pratęstą (paskutinį kartą 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi (3 t., b. l. 199-200)), laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. T. į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei automobilį palikti galioti iki civilinių ieškinių patenkinimo.

Dėl proceo išlaidų

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo E. T. jo turėtas išlaidas už advokato atstovavimą. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atstovavo advokatas, su kuriuo jo įstatyminė atstovė V. K. sudarė atstovavimo sutartį (1 t., b. l. 34, 35, 36; 2 t., b. l. 111). Nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl jo atstovavimo 550 Eur sumai patvritina pinigų kvitas (2 t., b. l. 114).

Kaltinamasis E. T. pripažintinas kaltu dėl nukentėjusiojo D. K. sužalojimo, todėl pastarojo turėtos išlaidos jam priteistinos iš veikos kaltininko E. T. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvė atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigal. 2015 m. kovo 24 d. (TAR, 2015-03-23, 2015-04087) redakcija), bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams.

Bausmės vykdymo laikotarpiu E. T. įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti priteistą žalą D. K. ir Valstybinei Ligonių kasai ir įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (380 Eurų) dydžio įmoką.

Priteisti iš E. T. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 671,98 Eur.

Priteisti iš E. T. D. K. turtinės žalos atlyginimui 1265,33 Eur ir neturtinės žalos atlyginimui 10 000 Eur.

Priteisti iš E. T. D. K. 550 Eur atstovavimo išlaidų.

Palikti galioti iki civilinių ieškinių patenkinimo laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, tai yra butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat kilnojamąjį turtą, tai yra automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą, draudžiant paminėtą turtą parduoti, šio turto saugotoju paliekant E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.