Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-789/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-11-27
Bylos Nr.: 2A-789/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01991-2011-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas: V. Š., M. Š.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Pohjola Finance“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Konekesko Lietuva“

Kategorijos

45.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-789/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01991-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.1.;50.10.; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Š. ir M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pohjola Finance“ ieškinį atsakovams M. Š. ir V. Š. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Konekesko Lietuva“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „PohjolaFinance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų M. Š. ir V. Š. 84 362,32 Lt skolos, 12 605,70 Lt palūkanų, 3 037,04Lt delspinigių ir 8,49 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Reikalavimą grindžia tuo, kad 2006 m. liepos 21 d. finansuotojas K-RahoitusOy filialas „K-Finance“ (teisių ir pareigų perėmėjas UAB „PohjolaFinance“), lizingo davėjas UAB „KeskoAgro Lietuva“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Konekesko Lietuva“) ir atsakovas sudarė Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2007111, kuria remiantis atsakovui M. Š. buvo suteikta teisė valdyti ir naudoti verslo tikslais traktorių JohnDeere 7700. 2006 m. liepos 21 d. laidavimo sutartimi V. Š. laidavo už M. Š. visas prievoles pagal lizingo sutartį kaip solidarią prievolę turintis bendraskolis. 2006 m. liepos 21 d. perdavimo – priėmimo naudotis ir valdyti aktu lizingo dalykas buvo tinkamai perduotas atsakovui M. Š. valdyti ir naudotis bei atsakovo priimtas. Atsakovui M. Š. nevykdant įsipareigojimų mokėti įmokas už lizingo dalyką bei taip pažeidus iš esmės lizingo sutartį, finansuotojo ir lizingo davėjo vardu atsakovui M. Š. buvo pateiktas bendras pranešimas dėl netinkamo lizingo sutarties vykdymo bei nurodymas, kad lizingo sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2008 m. vasario 14 d. 2008 m. sausio 30 d. finansuotojas grąžino reikalavimo teisę lizingo davėjui, o lizingo davėjas įsipareigojo padengti finansuotos skolos sumą. 2008 m. gruodžio 29 d. susitarimu lizingo davėjas reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu perleido atgal finansuotojui kartu ir nuosavybės teisę į lizingo dalyką. 2009 m. spalio 8 d. ieškovas pardarė lizingo dalyką už 34 528 Lt. Gautą sumą ieškovas paskirstė atsakovo M. Š. skoloms dengti, kurios 2009 m. spalio 8 d. sudarė: 98 748,80 Lt nesumokėtos finansuojamos sumos, 7 620,50 Lt lizingo sutarties galiojimo metu priskaičiuotų palūkanų, 11 973,24 Lt palūkanų, priskaičiuotų nuo lizingo sutarties nutraukimo iki 2009 m. spalio 8 d. (iki lizingo dalyko pardavimo) pagal Vėlavimo prevencijos įstatymą; 547,80 Lt lizingo dalyko vertinimo, faktinių aplinkybių konstatavimo lizingo dalyko atsiėmimo metu patirtos išlaidos. Teisinis reikalavimo pagrindas CK 6.574 str., Lizingo sutarties 9.4.2. p.

Atsiliepimas

Atsakovai M. Š. ir V. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Paaiškino, kad lizingo davėjui perdavus lizingo dalyką atsakovui M. Š., paaiškėjo, kad jis turi trūkumų, kurie buvo šalinami UAB „DOJUS agro“ servise 2006 m. vasaros pab. – rudenį, tačiau taip ir nebuvo pašalinti. Ginčas dėl lizingo dalyko kokybės ir lizingo davėjo reikalavimų lizingo sutarties pagrindu jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-508-56/08; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-160/2009). Atsakovas M. Š. Lizingo sutartį nutraukė 2006 m. lapkričio 10 d. dėl lizingo dalyko netinkamos kokybės. Ieškovas nepateikė jokių duomenų ir skaičiavimų, kam buvo panaudota dalis už parduotą lizingo dalyką gautų pinigų. Atsakovui V. Š. pareikšti reikalavimai atmestini, kadangi laidavimo sutartyje nėra nurodoma jokia lizingo sutartis ar bet kokia panaši sutartis, pagal kurią sutarties šalimi būtų nurodoma UAB „KeskoAgro Lietuva“. Jokia paskolos sutartis su K-RahoitusOy filialas „K-Finance“ dėl 108 748,80 Lt sumos nebuvo sudaryta, todėl nesant pagrindinės prievolės, nėra ir laidavimo. Bet kokiu atveju laidavimas pasibaigė CK 6.88 str. 1 d. pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Dubliku ieškovas UAB „Pohjola Finance“ iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad šalių sudaryta lizingo sutartimi atsakovas M. Š. siekė įgyti nuosavybės teise verslo tikslais naudojamą lizingo objektą. Vienašališkas lizingo sutarties nutraukimas iš atsakovo M. Š. pusės yra neteisėtas, kadangi jis to negalėjo padaryti negavęs lizingo davėjo ir ieškovo sutikimo (CK 6.573 str. 1 d.). Lizingo sutarties su atsakovu M. Š. buvo nutraukta pastarajam nemokant lizingo įmokų. Atsakovų minimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo priimtas civilinėje byloje, kurios ginčo dalykas ir pagrindas buvo visiškai kitas. Lizingo objektas pagal lizingo sutartį gali būti grąžinamas lizingo davėjui tik sutarties šalims pasirašant lizingo objekto perdavimo (grąžinimo) lizingo davėjui aktą. Toks aktas buvo pasirašytas tik 2008 m. lapkričio 24 d., kai lizingo objektas buvo grąžintas lizingo davėjui. Parašymas laidavimo sutartyje, kad 2006 m. liepos 21 d. ieškovas ir atsakovas M. Š. sudarė paskolos sutartį, vertintinas kaip rašymo apsirikimas, nes visi kiti duomenys laidavimo sutartyje patvirtina, kad sutartis, už kurios sąlygų įvykdymą laiduota, yra sutartis dėl lizingo paslaugų suteikimo lizingo objekto finansavimui. Laidavimo sutartis galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovai M. Š. ir V. Š. tripliku iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus. Papildomai paaiškino, kad lizingo sutartis buvo vienašališkai atsakovo nutraukta lizingo davėjui nepašalinus lizingo objekto trūkumų. Ieškovas iš viso neperėmė ir negalėjo perimti jokių reikalavimo teisių, nes net ir pagal ieškovą vėliausia lizingo sutarties nutraukimo data yra 2008 m. gruodžio 14 d. Teisių perėmimą ieškovas grindžia lizingo davėjo ir finansuotojo 2008 m. gruodžio 29 d. susitarimu, kuriuo perleidžiama tik nuosavybės teisė į lizingo objektą. Lizingo objekto pardavimas už jo likvidacinę vertę yra nepateisinamas, nors ieškovas ir yra finansų įstaiga. Finansinių paslaugų teikimas nėra pagrindas parduoti daiktą pigiau nei rinkos kaina. Ieškovas nuslėpė faktą, jog lizingo objektas buvo nekokybiškas, nes atliekant jo turto vertinimą apsiribota vien pastaba, kad nėra technikinės apžiūros. Lizingo objekto pirkėjas yra susijęs su lizingo davėju, kadangi priklauso tai pačiai įmonių grupei. Jeigu atsakovas V. Š. būtų pasirašęs laidavimo sutartį dėl lizingo sutarties, tai ji galėjo būti pasirašoma tik su lizingo davėju. Kadangi vienas iš aptarinėtų atsakovo M. Š. finansavimo variantų buvo ieškovo paskolos suteikimas, tai laidavimo sutartis šiam variantui ir buvo pasirašoma kaip vienintelė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (lizingo sutarties atveju lizingo davėjo įsipareigojimai užtikrinami paliekant jam nuosavybės teisę). Dėl to atsakovo V. Š. pasirašytoje laidavimo sutartyje nėra jokių rašymo apsirikimų. Ieškovas laiko, kad laidavimu užtikrinta prievolė atsirado lizingo sutarties pagrindu ir jos įvykdymo terminas suėjo 2008 m. gruodžio 14 d. (nepareiškus laiduotojui reikalavimų per 3 mėn. nuo reikalavimo teisės atsiradimo), todėl ieškinys pareikštas bet kuriuo atveju pasibaigus naikinamajam terminui – laidavimo įsipareigojimui.

Tretysis asmuo UAB „Konekesko Lietuva“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad lizingo gavėjas nevykdė savo piniginių prievolių pagal lizingo sutartį mokėjimų grafike nustatytais terminais, todėl lizingo davėjas ir finansuotojas nuo 2009 m. vasario 14 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo lizingo gavėją grąžinti lizingo objektą. Pagal lizingo sutarties 3.1., 16.1, 7.5.20. p. finansuotojas ginčo atveju turi reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu, juolab, kad nuo 2008 m. gruodžio 29 d. finansuotojas tapo ir lizingo objekto savininku, tokiu būdu įgydamas pilną teisę veikti Lizingo sutarties 9.4.2. p. pagrindu. Vien tik lizingo gavėjo vienašališkai surašytas 2006 m. lapkričio 10 d. raštas jokiu būdu nepatvirtina lizingo objekto kokybės trūkumų, juo labiau neįrodo, kada ir dėl kieno kaltės jie atsirado. Atitinkamai neįrodytu laikytinas ir pats lizingo sutarties pažeidimo faktas, kurį atsakovai sieja būtent su lizingo objekto kokybės trūkumais ir tokių trūkumų nepašalinimu. Lizingo gavėjo 2006 m. lapkričio 10 d. raštas finansuotojui nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, tame tarpe sutartinių santykių tarp lizingo gavėjo ir finansuotojo pasibaigimo, kadangi, minėtas raštas nebuvo įteiktas ir net nebuvo adresuotas finansuotojui, kaip sutarties šaliai, rašte nenurodyta nei jo surašymo, nei sutarties nutraukimo data, finansuotojas iki šios dienos nėra gavęs jokių objektyvių faktinių duomenų apie neva nustatytus lizingo objekto trūkumus, lizingo gavėjas net nemėgino išsaugoti lizingo sutarties ir suteikti galimybę lizingo davėjui ir (ar) finansuotojui ištaisyti tariamą sutarties pažeidimą. Lizingo davėjui nėra keliamas reikalavimas parduoti susigrąžintą lizingo objektą rinkos verte. Tuo tarpu lizingo objekto pardavimas su lizingo davėju susijusiam asmeniui, kuris nėra niekaip susijęs su finansuotoju, pats savaime nėra neteisėtas, kol nėra nuginčyta pardavimo kaina. Atsakovų pasamprotavimai apie lizingo objekto kainą yra deklaratyvaus pobūdžio. Iš laidavimo sutarties turinio aiškiai matyti, kad laidavimo sutartimi atsakovas V. Š., kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, įsipareigojo atsakyti finansuotojui už lizingo gavėjo prievolių, kylančių būtent iš lizingo sutarties, nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Laidavimo sutarties 4.1 p. betarpiškai numatyta, kad laiduotojo įsipareigojimai galioja iki visiško skolininko įsipareigojimų pagal lizingo sutartį įvykdymo. Lizingo gavėjo prievolė atlyginti ieškovui nuostolius nepasibaigė, todėl ir laidavimo sutartis nėra pasibaigusi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo UAB „Pohjola Finance“ ieškinį atsakovams M. Š. ir V. Š. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų M. Š. ir V. Š. ieškovui UAB „Pohjola Finance“ 84 362,34 Lt skolos, 12 605,70 Lt palūkanų, 3 037,04 Lt delspinigių, iš viso 100 005,08 Lt ir 8,49 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (100 005,08 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė iš atsakovų M. Š. ir V. Š. lygiomis dalimis 4030,77 Lt ieškovui UAB „Pohjola Finance“ bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 12,95 Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

Dėl lizingo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. liepos 21 d. atsakovas M. Š., lizingo davėjas UAB „KeskoAgro Lietuva“ ir finansuotojas K_RahoitusOy filialas „K-Finance“ sudarė Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2007111(toliau – lizingo sutartis). Lizingo dalykas – traktorius JohnDeere 7700, atsakovui M. Š. perduotas 2006 m. liepos 21 d. perdavimo – priėmimo naudotis ir valdyti aktu. Atsakovas M. Š. teigė, jog lizingo sutartį vienašališkai nutraukė 2006 m. lapkričio 10 d. raštu informavęs lizingo davėją, kad nutraukia ginčo lizingo sutartį, nes lizingo objektas yra nekokybiškas dėl ko tolimesnis sutarties vykdymas yra neįmanomas. Ieškovas paaiškino, jog lizingo sutartis nutraukta 2008 m. sausio 30 d. pranešimu lizingo davėjui ir finansuotojui informavus M. Š., kad nuo 2008 m. vasario 14 d. pirma laiko vienašališkai nutraukia 2006 m. liepos 21 d. finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2007111 dėl mokėjimų pagal sutartį vėlavimo. Teismas nurodė, kad vienintelis sutartyje numatytas pagrindas, kuriam esant lizingo gavėjas gali nutraukti lizingo sutartį vienašališkai yra lizingo davėjo įsipareigojimo perduoti lizingo objektą lizingo gavėjui per sutartyje numatytą terminą neįvykdymas (9.5 punktas). Tame pačiame lizingo sutarties punkte papildomai detalizuota, kad lizingo gavėjas neturi teisės vienašališkai nutraukti šios sutarties dėl kokių nors kitų priežasčių. Pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą lizingo sutartį lizingo gavėjas gali nutraukti, jeigu jam per sutartyje nustatytą terminą nėra perduodamas lizingo dalykas. Teismas nurodė, kad M. Š. į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad lizingo daiktas – traktorius JohnDeere 7700, aptariamu atveju iš tiesų neatitiko kokybės reikalavimų ir negalėjo būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį dėl techninių gedimų. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 5.1. punktu šalys susitarė, kad lizingo gavėjas savo lėšomis atlieka lizingo objekto remonto ir aptarnavimo darbus tik lizingo davėjo patvirtintuose paslaugų teikėjų servisuose, be to, lizingo gavėjas neturi teisės reikalauti iš lizingo davėjo ir/ar finansuotojo bet kokių išlaidų, susijusių su lizingo objekto aptarnavimu, remontu, išlaikymu ar eksploatacija, atlyginimo. 2006 m. liepos 21 d. perdavimo – priėmimo naudotis ir valdyti aktu lizingo gavėjas ne tik perėmė lizingo dalyką, bet ir pripažino, kad neturi jokių pretenzijų dėl lizingo dalyko kokybės ir pan. Atsakovas M. Š. ginčo santykiuose veikdamas kaip verslininkas, esantis apdairus ir rūpestingas, privalėjo suprasti, kad būtent jam tenka visa lizingo objekto sugedimo rizika. Be to jokių duomenų apie tai, jog lizingo davėjui būtų buvę pranešta apie lizingo dalyko sugedimą, ar dėl to pareikštos pretenzijos, byloje nėra. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas M. Š. aptariamu atveju neveikė tinkamai bei sąžiningai, kaip to galima būtų reikalauti iš analogiškoje situacijoje atsidūrusio vidutinio protingo asmens, o galimai atsiradusių lizingo objekto trūkumų šalinimas buvo paties atsakovo asmeninis rūpestis bei pareiga, todėl atsakovas M. Š. neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti vienašalio Lizingo sutarties nutraukimo. Iš atsakovo į bylą pateikto rašto dėl Lizingo sutarties nutraukimo, tesimo vertinimu, nėra aišku, kada raštas surašytas, nuo kurio momento laikoma, kad sutartis bus nutraukta vienašališkai, ar kad jis būtų buvęs faktiškai lizingo davėjui įteiktas. 2008 m. spalio 6 d. atsakovo M. Š. raštas netiesiogiai patvirtina, jog atsakovas nei lizingo davėjo, nei finansuotojo apie Lizingo sutarties vienašalį nutraukimą neinformavo, o lizingo objektą paprasčiausiai pristatė į UAB „Dojus agro“ servisą. Taigi atsakovo M. Š. veiksmai jokių juridinių pasekmių lizingo sutarties galiojimui nesukėlė, o tuo pačiu nepanaikino ir atsakovo pareigos tinkamai vykdyti prisiimtas prievoles – laiku mokėti lizingo įmokas. Iš 2008 m. sausio 30 d. lizingo davėjo ir finansuotojo pranešimo apie sutarties vienašalį nutraukimą aišku, kad pagrindu nutraukti sutartį minėti kontrahentai laikė atsakovo M. Š. mokėjimų vėlavimą. Taigi Lizingo sutarties nutraukimo procedūra formaliai buvo realizuota tinkamai bei de jure nutraukta nuo 2008 m. vasario 14 d.

Dėl Lizingo gavėjo pareigos atlyginti lizingo davėjo nuostolius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad lizingo dalykas – traktorius JohnDeere 7700, perduotas lizingo davėjui 2008 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo akto, pasirašyto tarp UAB „Dojus agro“, lizingo davėjo ir finansuotojo, pagrindu. 2008 m. gruodžio 29 d. sudaryto susitarimo dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo pagrindu lizingo davėjas perdavė finansuotojui lizingo dalyką ir nuosavybės teises į jį, bei reikalavimo teisę į neapmokėtą lizingo dalyko sumą (98 748,80 Lt). 2009 m. kovo 2 d. turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo akto pagrindu UAB „Pohjola Finance“ perėmė „Pohjola Finance Oy filialo „Pohjola Finance“ turtą, teises ir pareigas. Taigi ieškovas yra lizingo davėjo pagal lizingo sutartį teisių ir pareigų perėmėjas turintis galiojančią reikalavimo teisę į lizingo gavėją, t.y. atsakovą M. Š.. 2009 m. spalio 9 d. lizingo dalyką ieškovas trečiajam asmeniui KonekeskoEesti AS pardavė už 34 528 Lt. Lizingo dalyko rinkos vertė 2008 m. gruodžio 16 d. buvo 70 000 Lt, o priverstinio pardavimo – 35 000 Lt. Nesant konkrečių įrodymų dėl neteisingai nustatytos lizingo dalyko rinkos kainos bei ieškovo ir trečiojo asmens KonekeskoEesti AS nesąžiningumo, tiek lizingo dalyko nustatyta rinkos verte, tiek pardavimo sandorio teisėtumu, teismo vertinimu, nėra realaus pagrindo abejoti. Ieškovo nuostolius, atsakovui M. Š. netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimas pagal lizingo sutartį, sudaro nesumokėtos įmokos (kiek jų nepadengė pardavus lizingo dalyką gauta kaina), su lizingo dalyko pardavimo procesu susijusios išlaidos. Minėti ieškovo nuostoliai, teismo vertinimu, turi būti išieškoti iš atsakovo M. Š., kadangi lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją.

Dėl laidavimo. 2006 m. liepos 21 d. tarp atsakovo V. Š. ir K-RahoitusOy filialo „K-Finance“ sudaryta laidavimo sutartis, kuria laiduotojas įsipareigojo laiduoti už M. Š. tinkamą įsipareigojimų vykdymą pagal 2006 m. liepos 21 d. tarp K-RahoitusOy filialo „K-Finance“ ir atsakovo M. Š. sudarytą paskolos sutartį. Atsakovų teigimu, V. Š. aptariamu atveju nėra tinkamas atsakovas, kadangi tarp M. Š. ir K-RahoitusOy filialo „K-Finance“ nebuvo sudaryta jokia paskolos sutartis. Iš Laidavimo sutarties turinio matyti, kad pagrindinė sutartis, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo V. Š., tarp K-RahoitusOy filialo „K-Finance“ ir M. Š. buvo sudaryta 2006 m. liepos 21 d., o ja M. Š. įsipareigojo grąžinti K-RahoitusOy filialo „K-Finance“ 108 748,80 Lt finansinės nuomos (lizingo) sumą, sutartyje nustatytas palūkanas ir kitus mokesčius, taip pat įvykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Laidavimo sutarties ir Lizingo sutarties sudarymo aplinkybės, Lizingo sutartyje įtvirtinta sąlyga, kad lizingo gavėjas įsipareigoja pateikti ūkininko V. Š. laidavimą visai finansinės nuomos (lizingo) sutarties sumai ir trukmei, suponuoja, kad šaly, sudarydamos laidavimo sutartį, bei sutartyje pagrindine sutartimi nurodydamos paskolos, o ne lizingo sutartį, padarė rašymo klaidą. Faktinės aplinkybės rodo, kad iš esmės laidavimo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas V. Š. laiduoja už atsakovo M. Š. prievolių pagal Lizingo sutartį tinkamą įvykdymą. Laidavimo sutarties 4.1. p. tiesiogiai įtvirtinta, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško skolininko įsipareigojimų pagal pagrindinę sutartį ir laiduotojo įsipareigojimų įvykdymo. Taigi laidavimo sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl neterminuoto laidavimo, laidavimo prievolės pabaigą susiejant su visų prievolių pagal Lizingo sutartį įvykdymu. Kadangi laiduotojas, kuris laidavo už lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, lizingo davėjui atsako solidariai kartu su lizingo gavėju bei lygiai tiek pat kaip ir lizingo gavėjas, jei laidavimo sutartis nenumato kitaip, todėl atsakovai aptariamu atveju atsako kaip solidarūs skolininkai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantai V. Š. ir M. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Faktą, kad pranešimas apie lizingo sutarties objekto – traktoriaus, trūkumus raštu buvo pateiktas 2006 m. lapkričio 10 d. (šią dieną įteiktas) trečiajam asmeniui kaip lizingo davėjui, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimu (jis iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi) baigta civilinė byla Nr. 2-508-56/08. Ieškovas kaip finansuotojas nebuvo ir nėra lizingo sutarties šalis, jis neprisiėmė atsakomybės ir pareigų dėl lizingo sutarties dalyko traktoriaus kokybės, todėl jam pranešimas neturėjo būti teikiamas. Aplinkybės, kad minėtame pranešime nėra nurodyta jo surašymo data ir nėra nurodyta sutarties nutraukimo data, nedaro pranešimo negaliojančiu, nes tokių pasekmių nenustato įstatymas.

2. Lizingo sutarties traktoriaus trūkumai išaiškėjo iš karto po jo perdavimo atsakovams, todėl nėra pagrindo tuos gedimus sieti tik su traktoriaus sugedimo rizika po jo perdavimo, o jų pobūdis (tai, kad jis negali važiuoti prie didelių apkrovų dėl transmisijos agregatų gedimų) nesudarė galimybės tų trūkumų pastebėti traktoriaus perdavimo metu (jie išryškėja tik intensyvaus darbo metu, t.y. paslėpto pobūdžio) ir leidžia teigti, kad gedimai buvo žinomi lizingo davėjui dar perduodant traktorių atsakovui M. Š., bet jam neatskleisti. Trūkumai buvo nustatomi ir iš dalies šalinami UAB „DOJUS agro“ servise 2006 m. vasaros pabaigoje - rudenį, todėl atmestini teismo argumentai, kad nebuvo žinomas nei pažeidimų pobūdis, nei mastas, kitos svarbios su tuo susijusios aplinkybės. Be to, dėl skolos už UAB „DOJUS agro“ paslaugas buvo nagrinėjama civilinė byla Kauno rajono apylinkės teisme, kurioje dalyvavo ir lizingo davėjas (tretysis asmuo). Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįsti argumentai, kad nėra įrodymų apie traktoriaus gedimų pobūdį ir jie nebuvo žinomi lizingo davėjui. Aplinkybė, kad UAB „DOJUS agro“ servisas nebuvo įtrauktas į lizingo davėjo tinkamų servisų sąrašą byloje neįrodyta (toks sąrašas nebuvo pateiktas), o jeigu jis ir būtų, tai ieškovas nepateikė kokių nors priežasčių ar argumentų, kodėl serviso pasirinkimo ribojimas būtų pateisinamas, atitinka įstatymų reikalavimus dėl pirkėjų teisių ribojimo ar konkretus servisas, jo atliktos paslaugos nėra tinkamos.

3. Apeliantų nuomone, atlygintų nuostolių dydis turi būti nustatomas pagal sutarties esmę, o ne vien pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus jų nerevizuojant. Byloje nėra įrodymų, kad traktoriaus pardavimo kaina iš tikrųjų buvo pagrįsta. Jis parduotas už 34 528 Lt, nors paties ieškovo pateikiama rinkos vertė 70 000 Lt. Ieškovo argumentai, kad reikėjo taikyti likvidacinę vertę – kainą, kuri neatitiko rinkos kainos, vien dėl to, kad ieškovas turėjo tikslą gauti kuo greičiau pinigų, nepateisina ieškovo veiksmų kitos sutarties šalies atžvilgiu, tuo labiau, kad traktorius lizingo davėjo nebuvo įsigytas specialiai dėl lizingo sutarties sudarymo. Iš pardavimo dokumentų matyti, kad traktorių ieškovas pardavė ne rinkoje, o susijusiam asmeniui - Konekesko Eesti AS. Ieškovo nuorodos į nuostolius dėl lizingo objekto kainos pasikeitimo, kai nėra įsipareigojimo įsigyti daikto už tą kainą ir lizingo davėjas to daikto neįsigijo iš kito asmens lizingo gavėjo interesais, nėra aktualios. Iš ieškovo reikalavimų nėra aišku kokiu pagrindu jis prašo priteisti įvardijamas nuostolių sumas - iš vienos pusės jis nurodo atsakovo M. Š. pareigą mokėti traktoriaus kainą (t.y. iš esmės ne lizingo sutarties įsipareigojimas), skaičiuoja nuo jos palūkanas, tačiau dėl pagrindinės sumos priteisimo nurodo, kad tai ne įsipareigojimo vykdymas, skolos priteisimas, o būtent nuostolių, atsiradusių dėl negautos traktoriaus rinkos kainos, priteisimas.

4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatmetė ieškinio laiduotojui. Lizingo sutarties šalys buvo tik tretysis asmuo ir atsakovas M. Š., o laidavimo sutartis buvo sudaryta tarp K-Rahoitus Oy filialas „K-Finance” (ieškovo) ir V. Š., nurodant, kad pagrindinės sutarties kreditoriumi yra K-Rahoitus Oy filialas „K-Finance”, kai iš tikrųjų šiuo asmeniu buvo tretysis asmuo. Laidavimo sutartyje nurodoma pagrindinės prievolės sutartis - paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas M. Š. turėjo grąžinti ieškovui kaip finansuotojui visas pinigų sumas, kurios būtų buvę suteiktos jam atsiskaityti su trečiuoju asmeniu dėl traktoriaus įsigijimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad toks finansavimas nebuvo suteiktas, nors apie tokį būdą ir buvo kalbėta su K-Rahoitus Oy filialas „K- Finance”, ši bendrovė nepasirašė su M. Š. ir jokios pagrindinės prievolės sutarties, t.y. netapo kreditoriumi, kas nurodoma laidavimo sutartyje, o finansavo būtent tretįjį asmenį ir gerokai vėliau negu buvo sudaryta laidavimo sutartis. Tai patvirtina ir aplinkybė - laidavimo sutartyje nurodoma, kad pagrindinės prievolės suma 108 748,80 Lt, tuo tarpu Lizingo sutartyje nurodoma kita suma - 98 748,80 Lt, pagal ją apskaitomos ir ieškovo gautinos sumos. Nors lizingo sutartyje ir buvo nurodyta išankstinė sąlyga traktoriui perduoti M. Š. - V. Š. laidavimas, tačiau ta sąlyga šalių sutarimu nebuvo įvykdyta ir tretysis asmuo, nereikalaudamas tos sąlygos vykdymo, perdavė traktorių lizingo gavėjui M. Š.. V. Š. apskritai su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaręs jokios laidavimo sutarties, todėl teismo pripažintini nepagrįstais argumentai dėl išankstinės sąlygos ir tuo pačiu laidavimo pripažinimo asmeniui, su kuriuo tas sandoris nebuvo sudarytas. Pats ieškovas faktiškai pripažįsta, kad atsakovo V. Š. nelaikė susijusiu su lizingo sutartimi – 2009 m. kovo 2 d. pranešimas dėl reikalavimo teisės perdavimo UAB „Pohjola Finance“, 2008 m. sausio 30 d. dėl lizingo sutarties nutraukimo adresuoti tik M. Š., tas pats nurodyta trečiojo asmens ir K-Rahoitus Oy filialo „K- Finance“ 2008 sausio 30 d. ir 2008 m. gruodžio 29 d. susitarimuose.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Pohjola Finance“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, kad lizingo objektas - traktorius John Deere 7700, neatitiko kokybės reikalavimų ir negalėjo būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovo argumentai dėl lizingo davėjo bendradarbiavimo ir sąžiningo elgesio iš lizingo davėjo pusės stokos yra nepagrįsti. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pats atsakovas elgėsi neteisėtai. Jis vienašališkai nusprendė, kad jam perduotas lizingo objektas yra su trūkumais, todėl pats atvarė jį į UAB “Dojus agro” traktorių servisą remontuoti ir užsakė remonto paslaugas, už kurias neatsiskaitė su jų teikėju. Kai reikėjo apmokėti už suteiktas lizingo objekto remonto paslaugas, vienašališkai nusprendė, kad jis nutraukia sutartį bei palieka lizingo objektą serviso kieme. Ieškovo reikalaujami priteisti nuostoliai yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, o aplinkybė, kad lizingo objektas jau buvo lizingo davėjo nuosavybė neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes įstatymai nedraudžia lizinguoti nuosavybės teise priklausančio turto. Reikalavimai atsakovo V. Š. atžvilgiu reiškiami vadovaujantis 2006 m. liepos 21 d. laidavimo sutartimi. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 16.1 punktą, pasirašant sutartį, lizingo davėjas perleido, o finansuotojas (K- Rahoitus Oy filialas „K-Finance“) priėmė iš lizingo davėjo lizingo įmokų ir kitų sutartyje numatytų mokėjimų reikalavimo teisę lizingo gavėjo atžvilgiu. Todėl Laidavimo sutartis dėl minėtų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo buvo pasirašyta su finansuotoju, o ne su Lizingo davėju. Ieškovas yra visų finansuotojo teisių ir pareigų perėmėjas. Teismas priimdamas sprendimą teisingai įvertimo faktines aplinkybes ir nusprendė, kad parašymas laidavimo sutartyje, kad 2006 m. liepos 21 d. ieškovas ir atsakovas M. Š. sudarė paskolos sutartį, vertintinas kaip rašymo apsirikimas.

Trečiasis asmuo UAB „Konekesko Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Lizingo sutartyje yra numatytas vienintelis pagrindas, kuriam esant lizingo gavėjas įgyja teisę nutraukti sutartį, t.y. traktoriaus neperdavimas lizingo gavėjui iki sutartyje nustato termino (Lizingo sutarties 9.6 punktas). Paminėtame lizingo sutarties punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad lizingo gavėjas neturi teisės vienašališkai nutraukti sutarties dėl kokių nors kitų priežasčių. Šiuo konkrečiu atveju nėra ginčo dėl to, kad traktorius lizingo gavėjui buvo perduotas 2006 m. liepos 21 d. perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad lizingo sutartis nebuvo ir negalėjo būti vienašališkai nutraukta ir pagal CK 6.217 straipsnį, t.y. lizingo davėjui iš esmės pažeidus sutartį. Esminiu lizingo sutarties pažeidimu atsakovai nurodė aplinkybę, jog lizingo gavėjui buvo perduotas nekokybiškas traktorius, kuris dėl techninių gedimų negalėjo būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau nepateikė į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Taigi teismas neturėjo pagrindo nustatyti ir pripažinti buvus esminį lizingo sutarties pažeidimą, sudariusį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį, apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Šiuo konkrečiu atveju lizingo sutartis buvo trišalė, jos šalimis buvo lizingo davėjas, lizingo gavėjas ir finansuotojas, tačiau atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo pranešta ir lizingo davėjui, ir finansuotojui. Todėl lizingo sutarties nutraukimas 2006 m. lapkričio 10 d. raštu, trečiojo asmens nuomone, negali būti pripažintas tinkamu ir teisėtu vien dėl šios aplinkybės. Pasirašydamas 2006 m. liepos 21 d. perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktą lizingo gavėjas pripažino ir patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų dėl traktoriaus kokybės. Minėtame lizingo sutarties 2.2 punkte taip pat numatyta, kad lizingo gavėjas privalo nedelsiant raštu pranešti lizingo davėjui apie bet kokius aptiktus defektus ir pareikalauti juos pašalinti. Atsakovai nurodė, jog traktoriaus trūkumai išaiškėjo iš karto po jo perdavimo atsakovams, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat kaip ir pranešimų/pretenzijų lizingo davėjui dėl išaiškėjusių trūkumų ir reikalavimo juos pašalinti. Kadangi lizingo gavėjas pasirašydamas lizingo sutartį prisiėmė traktoriaus sugedimo riziką ir įsipareigojimą apmokėti remonto išlaidas nuo perdavimo- priėmimo naudotis ir valdyti akto pasirašymo momento, jam tenka pereiga įrodinėti, kad traktoriaus gedimai atsirado dar iki šio momento. Nei CK, nei lizingo sutartyje nenumatyta lizingo gavėjo teisė bet kada vienašališkai atsisakyti vykdyti prievoles grąžinant lizingo davėjui lizingo objektą ir sumokant tik už faktinį valdymą ir naudojimąsi juo iki grąžinimo dienos. Atsakovų nurodoma aplinkybė apie tai, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, kada ir už kokią kainą lizingo davėjas įsigijo traktorių, laikytina teisiškai nereikšminga. Traktoriaus kaina šiame kontekste turi būti suprantama kaip ta kaina, už kurią lizingo sutarties įvykdymo atveju traktorių būtų įsigijęs lizingo gavėjas, o ne už kurią jį buvo įsigijęs lizingo davėjas. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutarties nutraukimo dieną lizingo gavėjas buvo nesumokėjęs finansuotojui 98 748,80 Lt traktoriaus kainos ir 7 620,50 Lt palūkanų, nuo sutarties nutraukimo iki traktoriaus pardavimo dienos lizingo gavėjui buvo priskaičiuota dar 11 973,24 Lt palūkanų, o finansuotojas patyrė 247,80 Lt traktoriaus realizavimo (įvertinimo) išlaidų, tai iš traktoriaus pardavimo gautas pajamas (34 528,00 Lt) paskirsčius pagal lizingo sutarties 1.1 punkto papunktyje „Delspinigiai“ nustatytą pavėluotos įmokos paskirstymo tvarką, po traktoriaus realizavimo finansuotojo patirti nuostoliai sudarė būtent 84 362,34 Lt. Šiuos nuostolius ir priteisė pirmosios instancijos teismas. Priteisti nuostoliai finansuotoją grąžino į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovų argumentais, kad laidavimo sutarties sąlygos buvo netinkamai aiškinamos ir nurodo, kad šalių valia ir ketinimai užtikrinti iš lizingo sutarties kylančių lizingo gavėjo prievolių tinkamą vykdymą V. Š. laidavimu atsispindi jau pačioje lizingo sutartyje. Laidavimo sutartis sudaryta tą pačią dieną kaip ir lizingo sutartis, kas vienareikšmiškai parodo sutarčių sąsajumą. Laidavimo sutarties a) punkte nurodyta M. Š. finansuotojui mokėtina pinigų suma (108 748,80 Lt) atitinka finansuojamo turto kainą, nurodytą mokėjimų grafike. Be to, mokėjimų grafike, kuris yra priedas prie lizingo sutarties, finansuojama suma dėl techninės klaidos (rašymo apsirikimo) taipogi įvardinama paskola, kaip ir laidavimo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, kad laidavimo sutartimi laiduotojas, kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, įsipareigojo atsakyti finansuotojui už lizingo gavėjo prievolių, kylančių būtent iš lizingo sutarties, nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Trečiasis asmuo nesutiko taip pat su apeliantų argumentais, kad finansuotojas ieškinio pareiškimo dieną neturėjo reikalavimo teisės į atsakovus, nes pagal lizingo sutartį lizingo įmokų ir kitų lizingo sutartyje numatytų mokėjimų, tame tarpe ir palūkanų ir delspinigių reikalavimo teisės lizingo gavėjo ir laiduotojo atžvilgiu finansuotojas nepertraukiamai turėjo jau nuo pat sutarties pasirašymo dienos. Kadangi piniginės prievolės pagal lizingo sutartį iš esmės siejo tik lizingo davėją ir finansuotoją, tai lizingo gavėjas atsakingas už netinkamą jų vykdymą yra finansuotojas. Atsakovų nurodytoje išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiama nei dėl traktoriaus kokybės, nei dėl lizingo davėjo, juo labiau finansuotojo, reikalavimų, reiškiamų lizingo sutarties pagrindu, lizingo sutartis ir iš jos kylančių teisių ir pareigų vykdymas apskritai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimas civilinėje byloje 2-508-56/2008 neturi ir negali turėti jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo M. Š. įsipareigojimų pagal lizingo sutartį vykdymo bei pagal šią sutartį perduoto traktoriaus atitikimo kokybės reikalavimams. Nustatyta, kad 2006 m. liepos 21 d. atsakovas M. Š., lizingo davėjas UAB „KeskoAgro Lietuva“ ir finansuotojas K_RahoitusOy filialas „K-Finance“ sudarė Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2007111 (t.1, b.l. 7-17). Lizingo dalykas – traktorius JohnDeere 7700, atsakovui M. Š. perduotas 2006 m. liepos 21 d. perdavimo – priėmimo naudotis ir valdyti aktu (t.1, b.l. 20). Atsakovas M. Š. teigė, jog lizingo sutartį vienašališkai nutraukė 2006 m. lapkričio 10 d. raštu informavęs lizingo davėją, kad nutraukia ginčo lizingo sutartį, nes lizingo objektas yra nekokybiškas, dėl ko tolimesnis sutarties vykdymas yra neįmanomas (t.1, b.l. 156). Ieškovas teigė, jog lizingo sutartis nutraukta 2008 m. sausio 30 d. pranešimu lizingo davėjui ir finansuotojui informavus M. Š., kad nuo 2008 m. vasario 14 d. pirma laiko vienašališkai nutraukia 2006 m. liepos 21 d. finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2007111 dėl mokėjimų pagal sutartį vėlavimo (t.1, b.l. 21).

Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamojo turto savininkas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai sutampa lizingo davėjas ir pardavėjas, kaip ir yra nagrinėjamoje byloje, lizingo gavėjas turi teisę vadovaudamasis CK 6.573 straipsniu reikšti pretenzijas lizingo davėjui kaip to daikto pardavėjui ir turi visas pirkėjo teises ir pareigas.

CK 6.334 straipsnis nurodo, kad kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių galimybių savo pažeistai teisei apginti. Jis turi teisę reikalauti: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; taip pat grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra sutarties pažeidimas. Taigi, nors šalys sutartyje nenustatė pirkėjui galimybės vienašališkai nutraukti sutartį (išskyrus tą atvejį, jeigu lizingo davėjas iki sutartyje numatyto termino neperduoda lizingo objekto lizingo gavėjui), įstatymu tokia teisė yra numatyta (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), jei traktoriaus kokybė būtų esminis sutarties pažeidimas. Pagal minėtą įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pažymėtina, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas šio pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, jog pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį galima būtų naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį. Atsakovas M. Š. traktorių nusipirko siekdamas arti laukus ir pagrįstai tikėjosi, kad nupirktas traktorius turės tas savybes, kurios reikalingos šiems darbams atlikti. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovui M. Š. traktorius buvo pateiktas tinkamos kokybės. Šią aplinkybę grindžia 2006 m. liepos 21 d. perdavimo –priėmimo aktu, kurį pasirašydamas atsakovas patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų dėl lizingo objekto kokybės, komplektacijos, veikimo, instaliavimo ir pan. (t.1 b.l. 20). Tuo tarpu atsakovas M. Š. įrodinėja, kad traktorius buvo netinkamos kokybės su paslėptais trūkumais. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad traktorius atsakovui buvo perduotas 2006 m. liepos 21 d. (t.1, b.l. 20) ir jau 2006 m. rugpjūčio 9 d., rugsėjo 4 d., rugsėjo 8 d., rugsėjo 25 d. buvo remontuojamas servise UAB „Dojus agro“. Lizingo davėjui apie traktoriaus gedimą, atliktus remonto darbus, apie negalėjimą dėl trūkumų atlikti arimo darbų buvo gerai žinoma. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-508-56/2008 esanti medžiaga. Šioje byloje lizingo davėjas už atliktus remonto darbus reikalavo iš atsakovų atlyginti išlaidas pagal 2006 m. atsakovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0004732, 0006562, 0008739, 0007478 (t.1, b.l. 72-75 Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-508-56/2008). 2006m. spalio mėn. buvo nustatyti esminiai traktoriaus defektai (pavarų dėžė, transmisijos slėgis ir kiti), kurių ištaisymas, detalių keitimas buvo įvertintas 38 588 Lt suma. Teisėjų kolegija pastebi, kad šie traktoriaus trūkumai iki jo perdavimo atsakovui nebuvo akivaizdžiai matomi, todėl priėmimo – perdavimo akte atsakovo patvirtinimas, jos traktorius yra tinkamos kokybės nepaneigia atsakovo teisės, nustačius paslėptus trūkumus, atsiradusius iki šio daikto perdavimo, ginti savo pažeistą teisę. Aplinkybę, kad trūkumas yras esminis, patvirtina ir šio gedimo pašalinimo kaina – jeigu atsakovas būtų taisęs nustatytus trūkumus, jam tektų sumokėti 38 588,08 Lt už traktoriaus remontą, o tai sudaro apie trečdalį viso traktoriaus kainos (t. 2, b.l.113-114). Teisėjų kolegija nurodo, jog nors atsakovas pirko ne naują daiktą, tačiau atsižvelgdamas į už šį traktorių sumokėtą kainą, tikėjosi, kad galės jį naudoti pagal paskirtį, tačiau traktorius nepraėjus nei mėnesiui po jo įsigijimo pradėjo gęsti. Iš liudytojo T. G., kuris dirbo su ginčo traktoriumi, parodymų, duotų Kauno rajono civilinėje byloje Nr. 2-1014-485/2008, matyti, kad traktorius nuolat gedo, nebuvo galima su juo dirbti, kad jis iš atsakovo ūkio buvo išvežtas su tralu. Negalima sutikti su ieškovo paaiškinimais, kad atsakovas M. Š. vienašališkai nusprendė, kad traktorius turi trūkumų, kad nederino trūkumų šalinimo darbų su lizingo davėju. Teisėjų kolegijos vertinimu, PVM sąskaitų atsakovui išrašymas apmokėti už remonto darbus patvirtina, kad lizingo davėjui buvo gerai žinoma, kad lizingo objektas yra su trūkumais, sutiko, kad remontą atliktų UAB „Dojus agro“ ir kad lizingo davėjas trūkumus pripažino. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl aptartų traktoriaus trūkumų jis nebuvo tinkamas panaudoti pagal paskirtį, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad netinkamos kokybės traktoriaus pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir atsakovas turėjo teisę ginti savo pažeistą teisę CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu būdu.

Apelianto teigimu, lizingo sutartis buvo nutraukta nuo 2006 m. lapkričio 10 d. (t.1, b.l. 156). Nors ieškovas teigia, jog negavo rašto dėl sutarties nutraukimo, tačiau šį faktą paneigia kitoje byloje esantys įrodymai. Lizingo davėjo nesąžiningumą patvirtina Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-508/2008 pagal ieškovo UAB „Kesko agro Lietuva“ ieškinį atsakovams V. Š. ir M. Š. dėl skolos priteisimo paties ieškovo 2007 m. rugpjūčio 23 d. teismui kartu su ieškiniu pateikta atsakovo M. Š. rašto dėl sutarties nutraukimo kopija su atžyma, kad šis raštas buvo gautas 2006 m. lapkričio 10 d., todėl pagrindo teigti, kad jis nebuvo informuotas apie sutarties nutraukimą nėra (civilinė byla Nr.2-508/2008, t.1, b.l. 55). Ieškovas netinkamą sutarties nutraukimą argumentuoja taip pat tuo, kad jis nebuvo informuotas apie traktoriaus buvimo vietą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog lizingo davėjui buvo žinoma, kur traktorius buvo remontuotas ir kur jis yra, patvirtina tiek ūkininko M. Š. paaiškinimai, tiek faktas, jog UAB „Kresko agro Lietuva“ buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu Kauno rajono civilinėje byloje Nr. 2-1014-485/2008 pagal ieškovo UAB „Dojus agro“ ieškinį atsakovui M. Š., kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos už traktoriaus remonto darbus priteisimo. Iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-508/2008 esančių duomenų matyti, kad ieškovas pirminiu ieškiniu, pateiktu 2007 m. rugpjūčio 23 d., reikalavo priteisti iš atsakovo M. Š. 98 748,80 Lt už traktorių ir 6801,51 Lt už traktoriaus remontą, tačiau 2007 m. lapkričio 26 d., pateikdamas dubliką, atsiėmė šį reikalavimą (civilinė byla Nr.2-508/2008, t.1, b.l.119), tačiau šio klausimo teismas neišsprendė. Lizingo davėjas daugiau nei dvejus metus iš ūkininko M. Š., kuris buvo sumokėjęs tik 10 000 Lt pradinę įmoką, nereikalavo nei sumokėti likusios sumos, nei nutraukė sutarties, ir tik 2012 m. sausio 10 d. susitarimu dėl lizingo davėjo teisių, kylančių pagal nutrauktą 2006 m. liepos 21 d. finansinės nuomos (Lizingo) sutartį Nr. 200711, perleidimo, UAB „Konekesko Lietuva“ perleido UAB „Pohjola Finance“ reikalavimo teisę į visas lizingo gavėjo mokėtinas sumas pagal lizingo sutartį (t.2, b.l. 8). Nustačius, kad sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva esant esminiam pirkimo pardavimo sutarties pažeidimui ir lizingo davėjui (pardavėjui) žinant apie sutarties nutraukimą, jo veiksmai, t.y. ieškinio atsiėmimas, nereikalavimas vykdyti sutarties, leidžia daryti išvadą, kad pats lizingo davėjas pripažino, kad buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad šalis siejo tiek pirkimo – pardavimo, tiek lizingo santykiai. Byloje sutapus, kad lizingo davėjas ir daikto pardavėjas yra tas pats asmuo ir nustačius, kad jis kaip pardavėjas perleido netinkamos kokybės daiktą, lizingo gavėjas įgijo CK 6.573 straipsnio 3 dalyje numatytas teises, t. y. teisę reikšti reikalavimus pardavėjui ir lizingo davėjui, kurie nagrinėjamu atveju yra vienas ir tas pats asmuo.

Kaip minėta, lizingo gavėjas apie netinkamos kokybės daikto įgijimą informavo pardavėją, o tuo pačiu ir lizingo davėją, pranešė jam apie lizingo sutarties nutraukimą dėl įsigyto traktoriaus netinkamos kokybės, tai yra lizingo gavėjas realizavo savo teisę, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo gavėjui įsigijus iš lizingo davėjo (pardavėjo) netinkamos kokybės daiktą, lizingo gavėjas įgijo teisę reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, o lizingo davėjas galėjo iš lizingo gavėjo reikalauti atsiskaityti pagal lizingo sutartį, t. y. abi ginčo šalys įgijo priešpriešines teises ir pareigas – atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti pagal lizingo sutartį, tačiau turėjo teisę reikalauti iš ieškovo grąžinti daikto kainą, o ieškovas turėjo pareigą grąžinti daikto kainą, bet galėjo iš atsakovo reikalauti atsiskaitymo pagal lizingo sutartį. Įvertinusi tai, kad lizingo sutartis buvo sudaryta 2006 m. liepos 21 d. (t. 1,b. l. 8), apie šios sutartis nutraukimą atsakovas informavo lizingo davėją 2007 m. lapkričio 10 (t. 1, b. l. 156), sudarydamas sutartį atsakovas sumokėjo lizingo davėjui 10 000 Lt (t. 1,b. l. 7-17), šiuo metu ginčo traktorius yra grąžintas lizingo davėjui (t. 1, b. l. 16-17), teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo šalių teisiniai santykiai pasibaigė priešpriešinių reikalavimų (grąžinti daikto kainą ir sumokėti pagal lizingo sutartį) įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo atsiskaityti pagal lizingo sutartį.

Bylinėjimosi išlaidos

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovų apeliacinis skundas buvo patenkintas, todėl iš ieškovo atsakovų naudai turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 3001 Lt žyminio mokesčio, todėl ši žyminio mokesčio suma priteistina iš ieškovo atsakovams (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Trečiasis asmuo UAB „Koneskesko Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovų M. Š. ir V. Š. 3 829,65 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų (atsakovų) apeliacinis skundas buvo patenkintas, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens prašymą ir iš atsakovų priteisti prašomas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Iš ieškovo UAB „Pohjola Finance“ (j.a.k. 302247917) atsakovams M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3001 Lt (tris tūkstančius vieną Lt) žyminio mokesčio išlaidų.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDanutė MilašienėMarytė Mitkuvienė