Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Agro Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-508-56/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Agro Lietuva“ ieškinį atsakovams V. Š. ir M. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl šalių teisių ir pareigų, kilusių iš pirkimo-pardavimo sutarties, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės, įrodymų ir jų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, ir iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau, priteisdamas iš atsakovų palūkanas, netinkamai aiškino proceso teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl sprendimo dalis dėl palūkanų keičiama.

Byloje sprendžiamas šalių ginčas, kilęs dėl atsakovo V. Š. teisės vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą 2005 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 17-23).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys sudarė daikto – teleskopinio krautuvo ,,Massey Ferguson MF8947“ pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį.

Daiktų pirkimas-pardavimas išsimokėtinai iš esmės yra pirkimas kreditan, todėl daiktas išlieka pardavėjo nuosavybė iki tada, kai baigiamos mokėti visos įmokos. Sudarydamos sutartį, šalys numato atsakomybę už prievolių nevykdymą. Susitarimas nustato atsakomybės rūšį ir formą, taikomas prievolės neįvykdžiusiai šaliai. Sutarties šalis, kurios teisė pažeista dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, gali reikalauti ginti pažeistą teisę įstatymo numatytomis priemonėmis, jeigu sutartis nenustato kitaip.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo taikyti CK 6.314 straipsnio 5 dalies, 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir nustatyti, jog atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas neteisėtas, priteisti iš pirkėjo ginčo krautuvą natūra bei priteisti dėl sutarties neįvykdymo ieškovo patirtus 81 030,15 Lt nuostolius, t. y. tiek, kiek jų nepadengia krautuvo vertė (t. 2, b. l. 20-22, 57).

Šioje byloje ginčo dėl to, jog sutartis nebuvo įvykdyta, nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, jog krautuvas yra pas ieškovą. Taigi, daikto savininku išliko ieškovas, turintis galimybes naudotis visomis savininko teisėmis. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl krautuvo priteisimo natūra (CK 4.37 str.).

Kartu pažymėtina, kad iš esmės nagrinėjant ieškinio reikalavimus, susijusius su krautuvu, turi būti atsakyta į klausimus, ar pirkėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir ar pardavėjas pirkėjui perdavė netinkamos kokybės krautuvą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčo Sutartis nenumato galimybės pirkėjui vienašališkai nutraukti Sutartį, tokia teisė numatyta tik pardavėjui (ieškovui) (Sutarties 7.3, 7.4 punktai).

Šalies teisė (ar tokios teisės nebuvimas) vienašališkai nutraukti sutartį negali būti absoliuti ir neginčytina, ji turi būti aiškinama ir vertinama, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo principus.

CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose suformuotą praktiką sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004, ir kt.).

CK 6.334 straipsnis nurodo, kad kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių galimybių savo pažeistai teisei apginti. Jis turi teisę reikalauti: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; taip pat grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra sutarties pažeidimas. Taigi, nors šalys Sutartyje nenustatė pirkėjui galimybės vienašališkai nutraukti sutartį, įstatymu tokia teisė yra numatyta (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), jei krautuvo kokybė būtų esminis sutarties pažeidimas. Pagal minėtą įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pažymėtina, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas šio pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, jog pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį.

Pažymėtina, kad ginčo šalys šioje byloje yra pelno siekiantys asmenys. Todėl jei sutartis sudaroma verslo tikslais, būtina atsižvelgti į komercinių sutarčių sudarymo ypatumus bei į tarp šalių anksčiau susiklosčiusius ir egzistavusius santykius. Komercinės veiklos specifika reikalauja, jog komercinės veiklos subjektai savo valią dėl sutarties sudarymo išreikštų operatyviai ir nedviprasmiškai. Sąžiningo verslo kriterijai reikalauja, kad ūkinės veiklos subjektas savo veiksmais neklaidintų verslo partnerių (2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005).

Iš ginčo Sutarties bei kitos byloje esančios medžiagos matyti, jog pirkėjas (ūkininkas) įsigijo krautuvą turėdamas aiškius tikslus panaudoti jį savo ūkyje. Apelianto teigimu, atsakovas V. Š. visiškai nepagrįstai nurodė, jog krautuvas neatitiko Sutartyje numatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas garantavo, jog prekės kokybė atitinka gamyklos - gamintojo nustatytų standartų reikalavimus, suteikė prekės kokybės garantiją 12 mėnesių (Sutarties 6.2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojų, taip pat ir ieškovo darbuotojų, parodymai (t. 2, b. l. 106-107), 2006 m. spalio 9 d. ekspertizės aktas Nr. 061/06, 2006 m. rugpjūčio 21 d., 2006 m. rugpjūčio 29 d. užsakymai-sutartys (t. 1, b. l. 64-65) serviso paslaugoms atlikti, garantinio aptarnavimo forma (t. 1, b. l. 121-122) patvirtina, jog krautuvas gedo ir buvo remontuojamas tiek pas atsakovą, tiek ieškovo servise ne vieną kartą per garantinį vienerių metų terminą. Apeliantas taip pat teigia, jog atsakovo darbuotojų teiginiai, susiję su krautuvo gedimais, nebuvo užfiksuoti rašytiniuose įrodymuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas ne kartą yra paminėjęs, kai tarp šalių yra užsimezgę ilgą laiką trunkantys sutartiniai santykiai ir tokia praktika, jog bet kokie iš sutarčių kylantys nesutarimai ar ginčai buvo sprendžiami betarpiškai bendraujant (t. 2, b. l. 21, 56), tokias aplinkybes patvirtino ir atsakovas V. Š. (t. 2, b. l. 105, 106). Tačiau atsakovo poziciją patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (CPK 178, 185 str.). Antai, antstolės S. Vaicekauskienės 2008 m. kovo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, b. l. 4-10) remiantis ieškovo darbuotojo A. S. paaiškinimais nustatyta, jog buvo pakeista krautuvė, t. y. padaryti krautuvo gamykliniai pakeitimai: sustiprintas pagrindinis rėmas, pakeistas kopijavimo mechanizmas, pakeista keltuvo strėlė, pakeistos priekinio ir užpakalinio tilto kardaninės kryžmės ir kt. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad iki šių pakeitimų padarymo krautuvas nebuvo pakankamai kokybiškas ir tokia situacija iš esmės atėmė atsakovui V. Š. galimybę tikėtis, kad sutartis bus tinkamai įvykdyta, t. y. kad V. Š. turės galimybę naudotis tinkamos kokybės daiktu (CK 6.217 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija. Iš byloje esančio priėmimo- perdavimo akto matyti, jog krautuvas pirkėjui buvo perduotas 2005 m. rugpjūčio 9 d., todėl garantinis terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo tos dienos (CK 6.335 str. 2 d.) ir atitinkamai turėjo baigtis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.335 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato, kad jeigu pirkėjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas kokybės garantijos terminas, dėl nuo pardavėjo priklausančių kliūčių, tai garantijos terminas neskaičiuojamas tol, kol pardavėjas tas kliūtis pašalina, o garantijos terminas pratęsiamas tokiam laikui, kurį pirkėjas negalėjo daikto naudoti dėl trūkumų, jeigu pirkėjas tinkamai pranešė pardavėjui apie pastebėtus trūkumus ir jeigu ko kita nenustatyta sutartyje.

Tiek sutartis apibrėžė, tiek ieškovo darbuotojas A. K. paaiškino, jog kokybės garantija netaikoma prekių eksploatacijos metu greitai nusidėvinčioms detalėms bei dylančioms detalėms, taip pat jei eksploatacijos metu buvo nesilaikoma gamintojo nurodytų naudojimo instrukcijų arba kokybės trūkumai atsirado po prekės perdavimo dėl trečiųjų asmenų kaltės ar force majeure aplinkybių, t. y. remonto darbai pirkėjo įsigytam krautuvai nemokamai gali būti atliekami garantiniu laikotarpiu tik tuo atveju, jei nenusižengta gamintojo nustatytiems eksploatavimo reikalavimams (Sutarties 6.3 punktas, t. 1, b. l. 19, t. 2, b. l. 106). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, kaip jis teigia, iki garantijos termino pasibaigimo (t. y. iki 2006 m. rugpjūčio 10 d.) iš atsakovo už jokius atliktus darbus remontuojant krautuvą nereikalavo sumokėti, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas sutiko, jog tuo laikotarpiu ieškovo atlikti krautuvo remonto darbai nebuvo susiję su atsakovo netinkamu krautuvo eksploatavimu ar kitokia atsakovo kalte. Nors apeliantas detalizavo, jog atsakovas V. Š. pats netinkamai ir nerūpestingai eksploatavo krautuvą – dėl per didelės krautuvo apkrovos sukėlė konstrukcinių dalių įtrūkimus, krautuvo kuro filtras buvo keičiamas dėl į jį patekusio vandens ir musių, kuro siurblys buvo sugadintas dėl vandens ar kažkokių agresyvių medžiagų sukeltos korozijos, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416, ir kt.). Pasisakydamas dėl kuro filtro gedimo, apeliantas pats pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog kuro filtras buvo keičiamas dėl atsakovo ar dėl ieškovo kaltės, tačiau byloje nustatytas faktas, jog atsakovas kurą pylė iš kolonėlės, tuo tarpu ieškovas – iš įvairių bakų. Dėl to paminėtos aplinkybės, susijusios su kuro filtro sugadinimu, remiantis įrodymų vertinimo taisykle, vertintinos atsakovo naudai. Apeliantas ieškovo kaltę įrodinėja 2006 m. spalio 9 d. ekspertizės aktu Nr. 061/06 (t. 1, b. l. 30-34). Ekspertizės akte nustatyta, jog išorinių siurblio pažeidimų nėra, kuro likučių siurblyje labai mažai, todėl tuo remiantis neįmanoma daryti jokių išvadų; nurodoma, kad siurblys neveikia dėl precizinių paviršių korozijos, į kuro siurblį patekus vandeniui arba agresyvioms medžiagoms. Taigi, spręstina, kad ieškovo nurodyta eksperto išvada, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina, kad krautuvas sugedo dėl pirkėjo kaltės. Kartu pažymėtina, kad ekspertizė buvo atlikta neinformavus apie tai atsakovų ir jau ieškovui gavus atsakovo V. Š. pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti ekspertizės išvadomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ta aplinkybė, kad atsakovo V. Š. darbuotojai nežinojo, jog krautuvu maksimalus keltinas svoris yra ne 3 500 kg, o 3 000 kg, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiu svoriu krautuvas ir būdavo apkraunamas, kas, anot apelianto, sąlygojo konstrukcinių dalių įtrūkimus. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, garantinio remonto formoje šis gedimas (kampo keitiklio įtrūkimas) neįvardijamas kaip atsiradęs dėl per didelės krautuvo apkrovos ar kitokių netinkamų veiksmų eksploatuojant krautuvą.

Pasisakydama dėl garantijos termino pratęsimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo atstovė patvirtino, jog buvo keista krautuvo strėlė (t. 2, b. l. 75). Bylos duomenimis, krautuvo strėlės gedimas buvo užfiksuotas 2006 m. birželio 7 d. (t. 2, b. l. 101). Iš byloje esančių duomenų (garantinio aptarnavimo formos) matyti, jog 2006 m. birželio 23 d. užfiksuotas krautuvo gedimas, nustatytas kampo keitiklio įtrūkimas, kuris sutaisytas 2006 m. liepos 3 d. (t. 1, b. l. 122). Apeliantas pažymi, jog atsakovų darbuotojų parodymai vertintini kritiškai, tačiau ir ieškovo darbuotojas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis atliko tokius krautuvo remonto darbus: keitė hidraulines žarnas, taisė defektus šarnyruose, išėmė krautuvo kuro siurblį, po kelių mėnesių pakeitė jį kitu. Ieškovo darbuotojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog pirmieji krautuvo gedimai buvo smulkūs, 2006 m. vasarą gedimų atsirado daugiau, du kartus buvo remontuojama ieškovo dirbtuvėse – 2006 m. birželį buvo atliktas priekinio tilto remontas, reikėjo virinti strėlę, buvo problemų su kuro siurbliu (t. 2, b. l. 106-107). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dėl krautuvo gedimų atsakovas V. Š. iš viso negalėjo juo naudotis ne trumpiau negu 1,5 mėnesio, todėl ne trumpesniam laikotarpiui turėtų būti pratęstas garantijos terminas (CK 6.335 str. 3, 4 d.). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovai neįrodė, kad krautuvas buvo nekokybiškas, nes keltuvo trūkumai išaiškėjo garantiniu laikotarpiu.

Apeliantas skunde tvirtina, jog atsakovas, nutraukdamas Sutartį, nesilaikė CK 6.218 straipsnyje nustatyto 30 dienų termino. Su šiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, jog, kaip nurodo pats ieškovas, atsakovo V. Š. 2006 m. rugsėjo 19 d. raštą, kuriame teigiama, jog atsakovas atsisako Sutarties bei paties krautuvo, ieškovas gavo 2006 m. rugsėjo 22 d., o ginčo krautuvas į ieškovui priklausančią teritoriją buvo grąžintas, anot ieškovo, apie 2006 m. spalio 27 d. (t. 1, b. l. 118, t. 2, b. l. 20, 52). Taigi, nors rašte 30 dienų terminas nebuvo nurodytas, atsakovas jo laikėsi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas atsakė į minėtą raštą, t. y., kaip numato Sutarties 8.1 punktas, pradėjo derybas su atsakovu V. Š. , arba kitokiu būdu reagavo į 2006 m. rugsėjo 19 d. raštą. Toks apelianto neveikimas vertintinas atsakovo naudai - atsižvelgdamas į ieškovo neveikimą atsakovas V. Š. turėjo pagrindą krautuvą atvežti į ieškovo teritoriją. Be to, iš ieškovo veiksmų matyti, jog jis krautuvą priėmė, atliko jo kapitalinį remontą (kaip minėta, atliko gamyklinius pakeitimus), naudojo savo veikloje (t. 1, b. l. 213, 215, t. 2, b. l. 21) ir tik po to kreipėsi į teismą su ieškiniu 2007 m. rugpjūčio 23 d.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, nepakankamai jį motyvavo, netinkamą krautuvo kokybę iš esmės grindė vieninteliu įrodymu – 2006 m. rugpjūčio 1 d. sutartimi, kuri nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, susijusių su krautuvo kokybe. Apeliantas taip pat paaiškino, jog aplinkybė, kad šalys derėjosi dėl krautuvo atpirkimo, negali būti traktuojama kaip sutartis, kuria šalys sukūrė civilinius teisinius santykius, ar kaip ieškovo pripažinimas, jog krautuvas netinkamos kokybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokius apelianto teiginius paneigia anksčiau paminėti argumentai dėl krautuvo kokybės, kuriuos iš esmės taip pat įvardijo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, minėta 2006 m. rugpjūčio 1 d. tarp šalių sudaryta technikos pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 98-102) yra patvirtinta šalių parašais ir patvirtina tokias faktines aplinkybes, jog buvo susitarta dėl kito krautuvo - ,,Scorpion 7030“ pirkimo, o 2006 m. rugpjūčio 8 d. raštu (t. 1, b. l. 103) ieškovas pasiūlė atsakovui, jog ieškovas iš atsakovo atpirks krautuvą ,,Massey Ferguson“ už 153 400 Lt, vietoj šio krautuvo parduos kitą krautuvą Claas Scorpion 7030 už 274 940 Lt, atpirkus ,,Massey Ferguson“ teleskopinį krautuvą už jį sumokėta 47 969,25 Lt suma bus užskaitoma kaip avansas už naujai perkamą mėšlo krautuvą ,,Claas Scorpio 7030“. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovas ketino vieną krautuvą pakeisti kitu. Ir nors tokių savo įsipareigojimų ieškovas neįvykdė - ginčo krautuvo neatpirko ir kito krautuvo atsakovui V. Š. nepardavė, jis nepaaiškino nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tikslų bei priežasčių, dėl kurių siekė sudaryti 2006 m. rugpjūčio 1 d. sutartį bei dėl kurių ši sutartis iki galo įgyvendinta nebuvo.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo sumažinti prašomų priteisti 844,06 Lt palūkanų, priteistinų už V. Š. uždelstą prievolę atsiskaityti pagal sutartis dėl žuvies miltų ir pieno pakaitalo pirkimo, iki 300 Lt. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš atsakovo M. Š. 6 801,51 Lt skolą už serviso paslaugas, be pagrindo ieškovui nepriteisė CK 6.210 straipsnyje numatytų palūkanų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 371,61 Lt.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str.). Palūkanos atlieka dvi funkcijas: mokėjimo ir kompensacinę. Atlikdamos kompensacinę funkciją palūkanos yra skirtos apsaugoti kreditoriaus interesus ir laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovas, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patyrė nuostolių, susidariusių dėl infliacijos, prarastos galimybės pinigus investuoti ar kitaip panaudoti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas turėjo teisę reikalauti, kad atsakovai sumokėtų palūkanas už netinkamą piniginės prievolės vykdymą. Palūkanos nepriteisiamos ar priteisiamos mažesnės palūkanos, nei numatyta CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, tik tais atvejais, jei tokią išimtį nustato įstatymai arba tokių palūkanų priteisimas prieštarautų jų kompensuojamajai paskirčiai ir reikštų dvigubų palūkanų priteisimą, kurį draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalis. Nagrinėjamu atveju pagrindo sumažinti ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydį teisėjų kolegija nenustatė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina: priteisiama 371,61 Lt palūkanų iš atsakovo M. Š. bei padidinamas iš V. Š. priteistos palūkanos iki 844,06 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas priteistus 300 Lt įvardijo kaip delspinigius, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškinyje bei prašyme dėl ieškinio dalyko pakeitimo išdėstytus bei pirmosios instancijos teismo tenkintus reikalavimus, sprendžia, jog šiuo atveju priteistinos palūkanos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nesprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, tačiau, šios dalies apeliaciniu skundu neskundžiant, teisėjų kolegija dėl šio klausimo nepasisako.

Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintai skundo daliai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas sumokėjo už apeliacinį skundą 2 908,30 Lt (t. 2, b. l.59). Ieškovo apeliacinio skundo patenkinimas procentine sumine išraiška sudaro maždaug 9,7 proc. Taigi, ieškovui priteistina iš atsakovų 280 Lt nurodytų bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas maža procentine sumine apimtimi, todėl, atsižvelgiant į protingumo principą, iš jo į valstybės biudžetą priteistina 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą. Padidinti ieškovui UAB ,,Kesko Agro Lietuva“ (į. k. 111750538) priteistą iš atsakovo V. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) sumą nuo 300 Lt iki 844,06 Lt (aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių litų 6 centų).

Priteisti ieškovui UAB ,,Kesko Agro Lietuva“ (į. k. 111750538) iš atsakovo M. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) 371,61 Lt (tris šimtus septyniasdešimt vieną litą 61 centą) palūkanų.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti ieškovui UAB ,,Kesko Agro Lietuva“ (į. k. 111750538) iš atsakovų V. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) ir M. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Kesko Agro Lietuva“ (į. k. 111750538) į valstybės biudžetą 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinio bylos proceso metu.