Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. atstovo advokato Murado Bakano apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo ir pagal apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties E. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. Š. atstovo advokato Murado Bakano 2016 m. spalio 18 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl 2016 m. spalio 18 d. apeliacinio skundo

8. Apeliaciniame skunde ginčijama E. Š. kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant E. Š. administracinės atsakomybės klausimą ir pažymi, jog neįrodyta, kad automobilį jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad E. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta.

12.Tam, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį ir jį nubausti turi būti nustatytas asmens vairavimo apsvaigus nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas. Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 dėl Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“, kurias gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus šlapimo tyrimą ir gavus jo rezultatus. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Pabrėžtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014).

13. Taigi, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 46 (toliau - aktas) nustatyta, kad E. Š. šlapime rasta metilendioksimetamfetamino, metilendioksiamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karbosi rūgšties bei padaryta išvada, jog jis negali vairuoti dėl apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis ( b. l.8-9). Tokią išvadą gydytoja R. K. padarė remdamasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 551/2016(01), kurioje nurodyta, jog E. Š. šlapime rasta metilendioksimetamfetamino, metilendioksiamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karbosi rūgšties. Šlapime benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (b.l.11). Nors apeliaciniame skunde yra akcentuojama, jog medicininė apžiūra nesudarė jokių prielaidų vertinti, jog E. Š. yra apsvaigęs, t.y. akte nustatyta, kad patikrinimo metu E. Š. eisena taisyklinga, eina tiesiai, laikosi krypties, stovėsena stabili, t.y. stovi ant vienos kojos, Rombergo pozoje stabilus, judesiai tikslūs, vyzdžiai lygūs, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, nistagmos nėra, elgsena ir nuotaika nepakitusi, orientuotas, atmintis nepakitusi, mąstymas normalus, dėmesys normalus, kalba normali, mimika ir gestikuliavimas nepakitęs, tačiau atsakant į šį argumentą pažymėtina, jog akte užfiksuota, jog E. Š. pulsas yra 90k/min, o arterinis kraujospūdis 150/90. Ir nors apeliaciniame skunde pažymėta, kad gydytojai R. K., pasak jos parodymų, nekilo didelio įtarimo, jog E. Š. vartojo narkotines medžiagas, ji tuo pačiu paaiškino, kad amfetamino grupės narkotikams yra būdinga tachikardija, padidėjęs spaudimas, o testais tokio apsvaigimo galima ir neapčiuopti (b.l. 40). Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis amfetamino darinių ir amfetamino bioizosterinių darinių grupei priklauso, be kita ko, metilendioksiamfetaminas, kuris buvo rastas E. Š. šlapime ir ekspertės D. Z. parodymais yra ekstazio viena iš sudėtinių dalių (b.l.41). Pasak, E. Š., jis yra vartojęs narkotikus, rūkė kanapes, vartojo ekstazį (b.l0). Todėl priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atstovas, šiuo konkrečiu atveju gydytojai R. K. atliekant medicininę apžiūrą E. Š. padidėjęs pulsas ir arterinis kraujospūdis pagrįstai buvo įvertintas kaip narkotinės medžiagos vartojimo požymis. Jokių kitų duomenų byloje nėra, kurie leistų manyti, kad E. Š. serga kokiomis tai ligomis, kurios didina pulsą ar arterinį kraujospūdį, tokių duomenų jis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Tai, kad pažeidėjo kalba apžiūros pas gydytoją metu nebuvo sutrikusi, mimika ir gestikuliavimas buvo normalūs, atmintis ir mąstymas buvo nesutrikę ir t.t., nepaneigia to, kad vairuotojas yra apsvaigęs, nes vertinama bendra asmens būklė, o apsvaigimo faktui konstatuoti nėra būtina nustatyti visų pakitusių asmens būklės požymių. Gydytojos kompetencija teismui abejonių nekelia, todėl netikėti minėta išvada, kurioje kategoriškai nustatyta, kad asmuo vairuoti negali, nėra pagrindo. Tokio vertinimo taip pat nepaneigia ir VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismui pateikta 2016 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. S12/2016, kurioje nurodyta, kad medicininės apžiūros metu E. Š. nebuvo nustatyti apsvaigimo klinikiniai požymiai, todėl galima teigti, kad prieš keletą dienų vartotos kanapės ir amfetaminas neturėjo įtakos jo apsvaigimui ir vairavimui (b.l.71-75). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, nors bylos nagrinėjimo teisme dalyviams yra suteikta teisė aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio išvados laikomos konsultacinėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-465/2010, 2K-436/2010, 2K-626/2011 ir kt.), jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų pagrįstumą, ryšį su kitais byloje ištirtais įrodymais. Konsultacinėje išvadoje taip pat nurodoma ( b.l. 74) kad amfetamino poveikis fizinei sveikatai pasireiškia tachikardija, padažnėjusiu kvėpavimu ir padidėjusiu ar sumažėjusiu kraujo spaudimu bei kitais požymiais. Nurodoma, kad amfetamino toksinis poveikis išnyksta per 3-4 valandas. Tie patys požymiai, padidėjęs kraujo spaudimas, tankus pulsas atsiranda ir rūkant kanapes. Nors konsultacinėje išvadoje ir daroma priešinga išvada, tačiau ji savo esme nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių dėl apsvaigimo fakto, kuris apylinkės teismo teisėjo pagrįstai motyvuotas remiantis įrodymų visuma.

14.Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo užkirsta E. Š. teisė į gynybą bei visapusišką bylos išnagrinėjimą, kadangi teismas atmetė atstovo prašymą paskirti byloje specialisto konsultaciją dėl apsvaigimo narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Iš teismo posėdžio 2016 m. rugsėjo 21 d. protokolo matyti, kad teismas motyvuotai tokį prašymą atmetė, nurodydamas, kad šioje byloje yra surinkti būtini įrodymai, tai specialisto išvada, teismo posėdyje apklaustos gydytoja R. K. ir specialistė D. Z. (b.l.52). Su tokiais teismo motyvais sutiktina, nes, kaip jau minėta, asmens apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų yra nustatomas vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu patvirtinta metodika, pagal ją atliekamas bendras būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas bei ištyrimas bei išvados suformulavimas. Šiuo atveju minėtieji veiksmai yra atlikti bei užfiksuoti akte Nr. 46 ir specialisto išvadoje, posėdyje apklausti tai atlikę asmenys, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme yra pakankamais įrodymais nustatant E. Š. apsvaigimo faktą. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, nes tai vilkintų procesą. Skunde taip pat nepagrįstai keliamas paimto šlapimo kiekio pakankamumo klausimas, nurodant, jog buvo pažeistas Metodikos 10.1 punkte nustatytos šlapimo kiekio paėmimo normos. Apklaustos pirmos instancijos teisme specialistės teigimu paimtas 28 ml šlapimo kiekis yra pakankamas išvadai priimti, esant dabartiniams metodams poįstatyminio aktu reglamentuotas kiekis nereikalingas (b.l.42). Todėl šiuo atveju formaliai vertinti, jog paimtas šlapimo kiekis nors ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, bet pakankamas tyrimui atlikti, nesudaro pagrindo abejoti gauto šlapimo tyrimo rezultato patikimumu. Sutiktina, kad akte Nr. 46 turėjo būti nurodytas diagnozės intoksikacijos laipsnio TLK kodas jį pildant, tačiau, šis pažeidimas nėra esminis.

15.Aptartųjų duomenų visuma paneigia E. Š. pateikiamą versiją, kad jis narkotines medžiagas buvo vartojęs prieš 3-4 dienas, o įvykio dieną nebuvo apsvaigęs. Tokia E. Š. versija laikytina tik bandymu išvengti atsakomybės, kadangi išanalizuoti duomenys patvirtina, kad E. Š. įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Esant pirmiau išdėstytiems įrodymams ir aplinkybėms konstatuotina, jog E. Š. 2016 m. vasario 21 d. apie 22.20 val. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į tai, naikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo E. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl 2016 m. lapkričio 14 d. apeliacinio skundo

16.Šiame skunde atstovas išreiškė nuomonę, jog apylinkės teismas nepagrįstai patikslino Telšių apskrities VPK 2016 m. gegužės 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą administracinio teisės pažeidimą datą.

17.ATPK 280 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), šiuo atveju teismas, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT nutartys N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT nutartys Nr. N3-802/2007; Nr. N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Taigi, tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turi ištaisyti pats teismas.

18.Iš Telšių apskrities VPK surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame iš esmės nurodyti visi ATPK 260 str. numatyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, tačiau neteisingai nurodyta pažeidimo padarymo data: nurodyta 2016 m. vasario 11 d., o turėtų būti 2016 m. vasario 21 d.. Visas administracinės bylos procesas vyko dėl įvykio kuris buvo 2016-02-21. Rašytiniai dokumentai taip pat nurodo įvykį buvus ne vasario 11-tą, o 21-ą dieną (b.l. 2,4,5, 6,7-22). Apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra esminė ir šiuo atveju pagrįstai ir teisėtai patikslinta, nes tiek iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų, tiek iš pareigūnų tarnybinių pranešimų bei kitų bylos duomenų (akto Nr. 46, specialisto išvados) matyti, jog pažeidimas buvo nustatytas 2016 m. vasario 21 d. 22.20 val., šios faktinės aplinkybės neginčijo ir pats E. Š., todėl skunde nurodyti samprotavimai, jog tai naujas pažeidimas ir kt., yra niekuo nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino kaip rašymo apsirikimą, kuris nėra esminis administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas ir kurį gali pašalinti išskirtinai institucija.

19.Apeliaciniame skunde gausu ir kitų argumentų, kuriai grindžiamas 2016 m. spalio 21 d. pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas (pažeistos (duomenys neskelbtini) str. nuostatos, neaiškios gynybos ribos ir pan.), tačiau šie argumentai nedaro Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties neteisėta. Teismo vertinimu, klaidos ištaisymas yra procesinis veiksmas, kuris niekaip nepažeidžia apelianto teisių, nei palengvina nei pasunkina nubaustojo teisinės padėties ir yra galimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir 2016 m. spalio 21 d nutartį palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.