- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- A6.-183-1017/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00254-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. T.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Arnas Bareika
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. T., jo atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. T. buvo pradėta administracinė teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Pareiškėja arba VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (t. y. iki tol, kol buvo įmonei iškelta bendrovės bankroto byla) šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) nesikreipė.
Apklausiamas teismo posėdyje L. T. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įmonei (duomenys neskelbtini) pradėjo vadovauti nuo 2021 m. gruodžio 31 d. ir vadovavo iki 2022 m. vasario 28 d. (t. y. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo). Šios įmonės vadovavimą perėmė iš savo sūnaus M. T., kuris nebegalėjo eiti šių pareigų įmonėje dėl to, kad iš jo buvo atimta teisė užimti vadovaujamas pareigas. Esant tokiai situacijai, M. T. paprašė L. T. tapti (duomenys neskelbtini) vadovu ir L. T. sutiko. Nurodė, kad planavo vykdyti šios įmonės veiklą – įmonės finansinė situacija jam buvo žinoma, manė, kad nėra didelės tragedijos ir pritraukus papildomų lėšų visą įmonę bus galima sutvarkyti, pradėjo domėtis įmonės dokumentais, kurių, kaip nurodė teismo posėdžio metu, visų dar nebuvo pilnai perėmęs iš buvusio įmonės vadovo (t. y. sūnaus M. T.), bei planavo samdyti įmonėje buhalterį ir iki įstatyme nustatyto termino VMI pateikti įmonės finansines ataskaitas už praėjusius, 2021 metus. Nurodė, kad jis, kaip įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, negavo jokių dokumentų iš VMI, dokumentus gaudavo tik per sūnų, kuris juos gaudavo kaip (duomenys neskelbtini) akcininkas, o apie patį įmonės bankrotą jis sužinojo tik prieš mėnesį. L. T. perimant įmonės (duomenys neskelbtini) vadovavimą buvo žinoma, kad įmonė turi įsiskolinimų ir kad įmonė dalyvauja teisminiuose procesuose dėl jų, kurie dar nėra pasibaigę. L. T. nepripažino kaltės, nurodė, kad nesijaučia padaręs administracinį nusižengimą ir jo vertinimu būtų neproporcinga jį nubausti už tą patį, už ką jau buvo nubaustas jo sūnus M. T., dėl to prašo teismo neskirti jam administracinės nuobaudos (b. l. 108-109).
Šalies argumentai
Apklausiamas teismo posėdyje pareiškėjos atstovas Algirdas Paulauskas nurodė, kad VMI prie FM pateiktame teismui pareiškime yra išdėsčiusi savo poziciją. Nurodė, kad nuo 2021 m. gruodžio 31 d. L. T. perėmė įmonės (duomenys neskelbtini) valdymą iš savo sūnaus M. T. Šiuo atveju įmonės, turinčios įsiskolinimą valstybei, vadovas L. T. nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Nurodė, kad buvusio vadovo M. T. atžvilgiu yra jau išnagrinėta administracinio nusižengimo byla pagal VMI pareiškimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė baudą už šios pareigos nevykdymą. Pareiškėjos atstovo vertinimu, L. T. pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos kilo nuo 2021 m. gruodžio 31 d. (t. y. nuo paskyrimo vadovu) iki 2022 m. vasario 28 d. (t. y. iki bankroto bylos iškėlimo), todėl pareiškėjos atstovas prašo teismo taikyti įstatyme numatytą nuobaudą, o jos dydį spręsti teismo nuožiūra (b. l. 106-107).
Teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. T. atstovas advokato padėjėjas Arnas Bareika nurodė, kad pareiškėjas VMI prie FM nepagrindė visų numatytų būtinųjų sąlygų administracinės atsakomybės kilimui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje teigiama, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Tuo remiantis nurodoma, kad administracinė atsakomybė galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tapo nemoki L. T. vadovavimo bendrovei metu ir kad L. T. žinojo apie bendrovės nemokumą bei delsė inicijuoti nemokumo bylą. L. T. buvo paskirtas bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi tik nuo 2021 m. gruodžio 31 d., kai tuo tarpu teismo nutartis iškelti nemokumą bendrovei (duomenys neskelbtini) priimta 2022 m. vasario 28 d., t. y. L. T. bendrovės vadovu prabuvus tik du mėnesius, per šį laikotarpį jam nebuvo pateikta informacija apie bendrovės nemokumą ir jis nespėjo parengti metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m. (terminas, nustatytas finansinei atskaitomybei pateikti baigiasi 2021 m. gegužės mėn.). Taip pat nurodo, kad pati pareiškėja pripažino, jog (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas mokesčių administratoriui susiformavo dar iki L. T. paskyrimo bendrovės vadovu. Pirmasis nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką priimtas 2019 m. birželio 25 d., o paskutinis sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto priimtas 2021 m. gruodžio 12 d. Nurodoma, kad L. T. bendrovei vadovavimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nebuvo priimta jokių mokesčių administratoriaus sprendimų dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo. L. T. objektyviai turėjo galimybę įvertinti bendrovės finansinę būklę ir nemokumą tik parengus įmonės metinės finansinės atsakomybės rinkinį už 2021 metus, tačiau tokiai atsakomybei parengti dar nebuvo suėjęs terminas. Tuo remiantis prašoma teismo atsisakyti taikyti atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį arba teismui nusprendus ją taikyti, skirti ne didesnę nei minimalią nuobaudą (b. l. 73-75).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Be to, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. T. įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. kovo 14 d.; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1580-936/2022 buvo iškelta (duomenys neskelbtini) bankroto byla pagal 2022 m. sausio 25 d. pateiktą kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą; teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 9 d. (b. l. 42-48, 55-58).
Įvertinus pareiškėjo į bylą pateiktus (duomenys neskelbtini) finansinius duomenis, taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes, yra pagrindo teigti, jog L. T. vadovavimo įmonei (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo nemoki. Tai patvirtina byloje esantys Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys (b. l. 7), VMI prie FM 2019–2020 m. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) su pridėtomis prievolių ataskaitomis (b. l. 10-17, 20-23, 26-29), 2019-2021 m. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto su pridėtomis prievolių ataskaitomis (b. l. 18-19, 24-25, 30-31), iš kurių matyti, kad 2022 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui siekė 27 266,34 Eur, o mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2019 metų. Be to, bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) pateiktame paskutiniame balanse už 2017 m. matyti, jog įmonės turtas sudaro 382 948 Eur, įsipareigojimai – 406 114 Eur, iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 229 274 Eur, ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 176 840 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonė (duomenys neskelbtini) nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius metus (b. l. 34-35). Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad antstoliai vykdo išieškojimus iš (duomenys neskelbtini) kreditorių naudai, yra užvesta 11 vykdomųjų bylų, kreditorių naudai išieškotina bendra pinigų suma 848 653,58 Eur (b. l. 36-37). Iš antstolės Jurgitos Bareikienės surašytos 2021 m. gruodžio 21 d. pažymos apie vykdymo eigą bei VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) jokio registruoto turto (transporto priemonių, nekilnojamojo turto) neturi, sąskaitoje lėšų nėra (b. l. 32-33, 39-40). Pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) nesugebėjo atsiskaityti su VMI nuo 2018 m. sausio 31 d., priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko (b. l. 2-6). Teismo nutartyje, kuria iškelta įmonės bankroto byla, nurodyta, jog įmonėje nuo 2019 m. birželio 4 d. nebuvo apdraustųjų asmenų; be to, šioje nutartyje konstatuota, jog nepateikus duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, taip pat nustačius įmonės pradelstas finansines prievoles ir nenustačius duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais ji ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) negalėjimas apmokėti skolas nėra laikinas ir dėl to įmonė laikytina nemokia.
Apibendrinant, darytina išvada, jog įmonė (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovavimo laikotarpiu (t. y. nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (kai jai buvo iškelta bankroto byla)) buvo nemoki: įmonė veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, negalėjo padengti turimų įsiskolinimų kreditoriams, ir ši situacija buvo susidariusi jau nuo 2019 metų. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisiėmė atsakomybę (perėmė ją iš savo sūnaus M. T.) vadovauti nemokiai įmonei. Faktiškai dėl to ginčo byloje nėra. Tiek L. T., tiek ir jo atstovas pripažino, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) buvo nemoki.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti. Taigi kreditoriui VMI prie FM pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą. Kadangi VMI prie FM pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2022 m. sausio 25 d., laikytina, kad L. T. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (duomenys neskelbtini) baigėsi 2022 m. sausio 25 d.
Sprendžiant dėl L. T. atsakomybės dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo pažymėtina, jog įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko vadovauti faktiškai nemokiai įmonei sūnaus M. T. prašymu, kuris iki tol šiai įmonei vadovavo šešerius metus, ir kuriam buvo puikiai žinoma (turėjo būti žinoma) įmonės finansinė būklė, turimi neįvykdyti įsipareigojimai bei galimybės juos įvykdyti. Tuo tarpu L. T., perėmęs vadovavimą šiai įmonei, privalėjo nedelsiant išsiaiškinti jos finansinę būklę bei perimti įmonės finansinius dokumentus. Juolab kad teismo posėdžio metu L. T. paaiškino, jog jis turi didelę vadovavimo įmonėms patirtį, tai jam yra žinoma sritis.
Kita vertus, faktiškai byloje sprendžiamas klausimas, ar L. T. įvykdė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. (kai buvo paskirtas įmonės vadovu) iki 2022 m. sausio 25 d. (kai įmonės kreditorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo). Nors įstatyme yra numatyta vadovo pareiga nedelsiant kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ir įmonės vadovas nuo pat vadovavimo pradžios yra atsakingas už įmonės veiklą bei jos kreditorių interesų užtikrinimą, šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktiškai 24 dienų vadovavimo įmonei laikotarpis, teismo nuomone, yra per trumpas, kad įmonės vadovas (L. T.) objektyviai spėtų gauti bei išanalizuoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus bei tinkamai parengti pareiškimą teismui dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Šias aplinkybes nurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teisme paaiškinęs, jog jis buvo perėmęs dalį įmonės dokumentų, ieškojo buhalterės, kuri parengtų finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių ir turėjo paaiškėti įmonės finansinė padėtis ir būtų galima priimti sprendimus dėl tolimesnės įmonės veiklos. Juolab kad iš esmės įmonė tapo nemokia buvusio direktoriaus – M. T. vadovavimo laikotarpiu, jo atžvilgiu yra išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-182-957/2022, kurioje 2022 m. balandžio 4 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo M. T. pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. neinicijavo (duomenys neskelbtini) bankroto bylos (šis nutarimas dar nėra įsiteisėjęs).
Apibendrintai tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) buvo nemoki jau pradėjus jai vadovauti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. T., todėl jis turėjo pareigą nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų inicijuotas šios įmonės bankroto procesas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jo veiksmų neteisėtumo, kadangi L. T. vadovavimo laikotarpis iki įmonės kreditorius kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d. – 2022 m. sausio 25 d. (faktiškai 16 darbo dienų) buvo per trumpas, kad objektyviai būtų galima spėti susipažinti su įmonės finansine būkle bei parengti dokumentus teismui dėl jos bankroto procedūros pradėjimo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Šiuo konkrečiu atveju teismas nenustatė L. T. tyčios dėl jo neveikimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. sausio 25 d.
Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog šioje byloje neįrodyta, kad L. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylą L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.