- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- 2-4759-430/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44781-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- J. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolių veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Dalius Traigys,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, kuriame nurodė, kad 2015-11-11 antstolių kontoroje buvo įteiktas pareiškėjos atstovo prašymas atleisti skolininkę nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. 2015-09-23 antstolis savo patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, paskaičiavo 34,57 Eur vykdymo išlaidų. 2015-10-23 antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos sudarė 123,53 Eur. 2015-10-23 patvarkymu buvo nutarta vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintinų pajamų, skolininkės piniginių lėšų banko sąskaitoje ar pas kitus asmenis, iš piniginių lėšų, gautų pardavus skolininkei priklausantį turtą, skolininkei priklausančių turtinių teisių. 2015-11-24 buvo priimtas patvarkymas, kuriuo antstolis pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo netenkino. Teismo prašo panaikinti 2015-11-24 patvarkymą ir atleisti skolininkę nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Atsiliepime pareiškėja nurodė, kad 2015-10-23 buvo surašytas nurodymas AB Swedbank (per PLAIS sistemą) priverstinai nuo skolininkės sąskaitos nurašyti pinigines lėšas – 420,75 Eur, šias lėšas pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neturi jokio turto, neturi nuosavybės teise kitos gyvenamosios patalpos (būsto), neturi santaupų.
Antstolis 2015-12-16 patvarkyme Nr. 0241/15/01658 dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1197-897/2015 dėl 297,22 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. M. išieškotojo valstybės naudai. Vykdomojoje byloje iki 2015-12-16 apskaičiuota 123,53 Eur vykdymo išlaidų (28,00 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 79,99 Eur antstolio atlygis, 13,60 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 1,94 Eur pašto išlaidų). Vykdymo išlaidos skaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius ir tvarka. 2015-10-23 bankui per PLAIS sistemą buvo pateiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininkės vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank. Pagal pateiktą nurodymą į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 6,01 Eur. Nurodė, kad duomenų apie dalinį skolos apmokėjimą valstybei nuo civilinės bylos išnagrinėjimo 2015-06-02 antstoliui pateikta nėra, o teisės aktuose neįvirtinta galimybė atleisti fizinį asmenį, kurio procesinė padėtis yra kaip skolininko, nuo susidariusių vykdymo išlaidų mokėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti skolininkės įgalioto atstovo pateikto skundo. Antstolis patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti skundą, persiųsti vykdomąją bylą, kartu su pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų, teismui.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė.
Dalyvaujantis byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga bei vykdomosios bylos duomenimis (vykdomosios bylos Nr. 0241/15/01658 (toliau – vykd. b.)) nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1197-897/2015 dėl 297,22 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. M. išieškotojo valstybės naudai (vykd. b.l. 2, 9). 2015-09-23 buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd.b.l. 9), raginimas įvykdyti sprendimą (vykd.b.l. 8), vykdymo išlaidų apskaičiavimas (vykd.b.l. 7), kurie buvo įteikti skolininkės J. M. atstovui E. M. (vykd.b.l. 28). 2015-11-11 antstolių kontoroje buvo gautas skolininkės atstovo prašymas atleisti skolininkę nuo vykdymo išlaidų mokėjimo (vyk.b.l. 36-37). 2015-11-24 buvo priimtas patvarkymas Nr. 0241/15/01658, kuriuo antstolis pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo netenkino (vykd.b.l. 38). Antstolių kontoroje 2015-12-14 gautas skolininkės įgalioto atstovo E. M. skundas, kuriame prašoma panaikinti antstolio 2015-11-24 patvarkymą (vykd.b.l. 45). Antstolis 2015-12-16 patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti skundą, persiųsti vykdomąją bylą, kartu su pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų, teismui (vykd. b.l. 46).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., byla Nr. 3K-7-277/2008). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, teisėtos priemonės, kurias antstolis gali taikyti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra aiškiai apibrėžtos CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir Antstolių įstatyme.
Pareiškėja antstolio veiksmų neteisėtumą sieja su ta aplinkybe, kad antstolis 2015-11-24 patvarkymu netenkino jos atstovo prašymo atleisti pareiškėją nuo vykdymo išlaidų mokėjimo, o pareiškėja neturi jokio turto, neturi nuosavybės teise kitos gyvenamosios patalpos (būsto), neturi santaupų, pareiškėja ir jos mažametė dukrą yra socialiai remtinos, pareiškėja gauna socialinę pašalpą.
Kaip jau buvo minėta, vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Todėl antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą ir jam bus kompensuotos turėtos faktinės vykdymo išlaidos.
CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).
Įstatymų leidėjas nustato reikalavimą antstoliui išsiųsti skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti jam tenkančią piniginę prievolę geruoju (CPK 655 straipsnis). Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis pareiškėjai išsiuntė raginimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą. Raginime antstolis nurodė skolos nesumokėjimo nustatytu terminu neįvykdymo pasekmes, t. y. kad papildomai iš skolininkės bus išieškomos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą. Raginimas įteiktas skolininkės įgaliotam atstovui E. M. (vykd.b.l. 28). Skolininkė per antstolio nurodytą 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos skolos ir vykdymo išlaidų nepadengė. Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 išaiškino, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Sprendimo vykdymo instrukcijoje yra nurodyti visų antstolio atliekamų veiksmų, būtinų skolai išieškoti, įkainiai. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio vykdymo išlaidų apskaičiavimo, buvo apskaičiuota 123,53 Eur vykdymo išlaidų (28,00 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 79,99 Eur antstolio atlygis, 13,60 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 1,94 Eur pašto išlaidų). Vykdymo išlaidos skaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius ir tvarka. 2015-12-16 patvarkyme antstolis nurodė, kad 2015-10-23 bankui per PLAIS sistemą buvo pateiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininkės vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank. Pagal pateiktą nurodymą į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 6,01 Eur. Jokių duomenų, kad skolininkė yra įvykdžiusi teismo sprendimą, ar atlikusi dalinį skolos apmokėjimą per raginime nustatytą terminą byloje nėra pateikta, todėl pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą, antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą.
Skunde kaip vienas iš argumentų nurodomas Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 punktas. Minėtame punkte nurodyta, kad atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Išieškotoją fizinį asmenį, gaunantį socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, antstolis turi atleisti nuo būtinų vykdymo išlaidų apmokėjimo arba šių vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti ne trumpesniam kaip 30 dienų terminui, per kurį šie asmenys privalo kreiptis į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokant būtinas vykdymo išlaidas suteikimo. Tačiau pareiškėja yra ne išieškotoja, nagrinėjamu atveju, o skolininkė ir teisės aktuose neįtvirtinta galimybė atleisti skolininką nuo susidariusių vykdymo išlaidų mokėjimo. Visos vykdymo išlaidos, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktas).
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad priimdamas 2015-11-04 patvarkymą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ir, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius, t.y. antstolis vykdymo procese veikė tik pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją, todėl nėra pagrindo skundui tenkinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.