- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-147-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01059-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6592-902/2023 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai dėl (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2023 m. vasario 6 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo ir jo metu priimtų nutarimų pripažinimo neteisėtais, atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu, kurį 2023 m. rugsėjo 22 d. bei 26 d. patikslino, prašė pripažinti 2023 m. vasario 6 d. vykusį (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinį susirinkimą neteisėtu, kartu ir jo metu priimtą sprendimą atšaukti ieškovę iš pareigų; priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. įvyko (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos (toliau – ir NSB) visuotinis narių susirinkimas (toliau – ir VNS), kurio metu ieškovė buvo išrinkta atsakovės pirmininke ir su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Tame pačiame susirinkime buvo patvirtinti nauji atsakovės įstatai. Pirmininkė ir įstatai buvo įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“. Ieškovė nesutinka, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtino, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. atsakovės VNS buvo pripažintas neteisėtu.
3. Iš prie ieškinio pridėtų atsakovės įstatų 41 punkto matyti, kad bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba šiuose įstatuose nustatyta tvarka. Iš pridėto 2022 m. rugsėjo 8 d. NSB VNS susirinkimo protokolo Nr. 2 turinio matyti, kad į atsakovės valdybą buvo išrinkti V. T., R. K., V. N., bet nė vienas iš jų apie NSB 2023 m. vasario 6 d. vykusio VNS sušaukimą nežinojo ir jo neinicijavo. Todėl ieškovės įsitikinimu, vien dėl to minėtas susirinkimas yra neteisėtas, kadangi buvo sušauktas ne teisės aktų nustatyto asmens ir ne teisės aktų nustatyta tvarka. Savo esme tai patvirtinta ir 2023 m. kovo 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
4. Be to, iš atsakovės pateikto narių sąrašo 2022 m. birželio 1 d. matyti, kad jos narių yra 19, tuo tarpu minėtame susirinkime dalyvavo tik keletas bendrijos narių. Tai reiškia, kad šiame susirinkime nebuvo reikiamo kvorumo (įstatų 47 punktas). Tai taip pat yra dar vienas minėto VNS neteisėtumo pagrindų.
5. Pagal įstatų 42.1. punktą atsakovės VNS gali sušaukti ir NSB revizorius, tačiau nėra duomenų, kad atsakovės revizorius 2023 m. vasario 6 dienai būtų šaukęs kokį nors atsakovės N. P. įstatų 42.2. punktą atsakovės VNS gali šaukti ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių, bet nėra duomenų, kad atsakovės ¼ bendrijos narių 2023 m. vasario 6 dienai teisės aktų nustatyta tvarka būtų šaukę VNS. Be to, pagal įstatų 43 punktą, jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti bendrijos pirmininką, apie tokį VNS bendrijos nariams prieš 14 dienų pranešama raštu įstatų 43.1.-43.4. punktuose numatyta tvarka. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 6 d. vykusio VNS protokolo turinio, jo metu buvo svarstomas bendrijos pirmininkės atšaukimo klausimas. Tačiau toks VNS darbotvarkės klausimas buvo svarstomas neteisėtai, nesilaikant atsakovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, todėl yra neteisėtas, kaip ir visas ginčo VNS.
6. Ieškovės vertinimu, iš pateiktų bendrijos įstatų matyti, kad yra nustatyta atitinkama bendrijos VNS sušaukimo, organizavimo, pravedimo ir teisėtumo tvarka (įstatų 42-47 punktai), tačiau šiuo atveju, nebuvo laikomasi tokios tvarkos. Nėra aišku, kas tą susirinkimą sušaukė, kada jį sušaukė, kur ir kada buvo pranešta apie susirinkimą, kas susirinkimą vedė, kiti teisėtumo klausimai. Todėl ginčo susirinkimas negali būti laikomas atsakovės VNS, jo metu priimti sprendimai yra niekiniai.
7. Iš atsakovės pateikto 2023 m. vasario 6 d. susirinkimo dalyvių sąrašo, kurie dalyvavo šiame susirinkime arba pateikė savo išankstinę nuomonę raštu, bendrijos nariais laikyti tik šie asmenys: V. T., Z. Z., A. M., B. K., L. K., t. y. tik 5 tikrieji bendrijos nariai dalyvavo susirinkime. Visi kiti 30 dalyvavusių asmenų nėra bendrijos nariais, jie 2002 m. vasario 6 d. nepritarė bendrijos steigimui, vėliau, teisės aktų nustatyta tvarka netapo bendrijos nariais. G. R. yra mirusi, o buto savininkas teisės aktų nustatyta tvarka nėra tapęs bendrijos nariu. Net 4 iš penkių tikrųjų susirinkime dalyvavusių narių savo poziciją išreiškė išankstine nuomone, kurios nebuvo laikytasi taip, kaip tai numato teisės aktai.
8. 2023 m. vasario 6 d. susirinkimo sprendimu ieškovė iš pirmininko pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 104 straipsnį atšaukta nuo 2023 m. vasario 7 d. Ieškovė iš pirmininkės pareigų buvo atšaukta neteisėtai, tai susiję su neteisėto 2023 m. vasario 6 d. susirinkimo sprendimais. Tik teisėtas visuotinis susirinkimas gali iš pareigų atšaukti bendrijos pirmininką. Pripažinus, kad atsakovė neteisėtai atleido iš darbo ieškovę, jai yra priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (DK 218 straipsnis). Be to, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – neteisėto atleidimo iš darbo, nežinomybės, nestabilumo jausmo, išgyvenimų ieškovė patyrė 1000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią reikalauja priteisti iš atsakovės.
9. Dėl ieškovės reikštų reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų uždelsus su ja atsiskaityti priteisimo, kurių ieškovė atsisakė, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakymą patvirtino, bylą šioje dalyje nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, nurodė, jog šioje byloje atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kuris yra 30 dienų nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie BNS nutarimo priėmimą ((duomenys neskelbtini) NSB įstatų 53 punktas), bei sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą dėl senaties termino praleidimo, kadangi apie sprendimą atleisti ieškovę iš pareigų ji sužinojo kitą dieną po visuotinio susirinkimo, t. y. 2023 m. vasario 7 d., o vadovaujantis (duomenys neskelbtini) NSB įstatų 53 punktu, V. V. su ieškiniu į teismą dėl jos atšaukimo iš pareigų kreipėsi tik kovo 13 d.
12. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie pateisinamas priežastis uždelsus ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu, jų teisme nenurodė nei ieškovė, nei jos atstovas, kurie taip pat neprašė šio termino atnaujinti, todėl nėra teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti.
13. Kartu teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, ieškovės priėmimą į atsakovės pirmininkės pareigas pripažinus neteisėtu, civilinėje byloje Nr. 2-540-940/2023 priėmus nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuria (duomenys neskelbtini) NSB NVS 2022 m. rugsėjo 8 d. susirinkimas ir jame priimti sprendimai pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo priėmimo momento, ir bendrijai visuotiniame susirinkime nuo 2023 m. balandžio 1 d. išrinkus naują pirmininkę L. B., kas matyti iš 2023 m. kovo 23 d. protokolo, pateikto kartu su 2023 m. balandžio 11 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą, teismo manymu, ieškovės prašymas teismui vertinti ieškinyje nurodytus jos atšaukimo iš pirmininkės pareigų teisinius padarinius (vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, neturtinės žalos galimą priteisimą) neturėtų būti teisiškai reikšmingas ir teismo nagrinėjamas, nes po minėtos taikos sutarties sudarymo (jos įsiteisėjimo) nebegali tęstis ieškovės darbo santykiai atsakovės bendrijoje, ji nebegali būti šios bendrijos pirmininke.
14. Skundžiamu sprendimu teismas pažymėjo, jog ieškovės teisės dėl to, kad ji buvo atšaukta iš pirmininkės pareigų, niekaip nebuvo pažeistos, ji bet kuriuo atveju po to, kai įsiteisėjo civilinėje byloje Nr. 2-540-940/2023 priimta nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis (minėta, kad taikos sutartimi ieškovės priėmimas į atsakovės pirmininkės pareigas buvo pripažintas neteisėtu), negalėtų toliau eiti atsakovės bendrijoje pirmininkės pareigų (grąžinti į pareigas ieškovė neprašo ir toks reikalavimas negalėtų būti patenkintas), o neturtinės žalos atlyginimas bendrijos pirmininko atšaukimo iš pareigų atveju yra apribotas, nes bendrija (jos nariai) turi teisę atšaukti pirmininką iš pareigų praradę juo pasitikėjimą, taip pat dėl kitų priežasčių. Šiuo atveju, ieškovė taip pat neįrodė, jog dėl to, kad buvo atšaukta iš pirmininkės pareigų patyrė minėtą žalą, kad labai išgyveno, buvo nežinomybėje, nestabiliai jautėsi, pasak jos, ji yra sudariusi 10 darbo sutarčių, per mėnesį gauna apie 700 Eur užmokestį, todėl ieškovė, eidama pirmininkės pareigas kitose bendrijose ir turėdama pragyvenimo šaltinį, negalėjo patirti jos nurodytų išgyvenimų. Be to ieškovė įstatyme numatytomis priemonėmis neįrodinėjo, jog patyrė neturtinę žalą. Taigi, ieškovės argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti specifines atleidimo iš darbo pasekmes, kurios galėtų tapti pagrindu spręsti, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą.
15. Dėl 2023 m. vasario 6 d. VNS teisėtumo pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog bendrija sušaukė susirinkimą ir ieškovę atšaukė iš pirmininkės pareigų, sutinkamai su Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu. 2023 m. vasario 6 d. VS net 34 iš 51 bendrijos narių balsavo už pirmininkės atšaukimą. Atšaukus ieškovę iš pareigų bendrijoje, su ja buvo tinkamai atsiskaityta. Todėl ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl 2023 m. vasario 6 d. susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų nutarimų, įskaitant jos atšaukimą iš pirmininkės pareigų. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie šaukiamą susirinkimą bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti viešais skelbimais ir pranešimais į pašto dėžutes; be to nė vienas iš bendrijos narių nereiškė pretenzijų dėl netinkamo informavimo ir negalėjimo dalyvauti susirinkime; svarbu ir tai, kad ieškovė nėra namo bendrijos narė, todėl ji asmeniškai neturėjo būti informuota apie susirinkimo šaukimą.
16. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieškovė nepaneigė atsakovės pozicijos dėl narių skaičiaus, dalyvavusio 2023 m. vasario 6 d. vykusiame bendrijos susirinkime, t. y. kad minėtame bendrijos susirinkime dalyvavo 34 bendrijos nariai, o viso jų bendrijoje tuo metu buvo 51. Ginčo susirinkime iš 51 bendrijos nario dalyvavo 34 bendrijos nariai, kas sudaro daugiau nei pusę bendrijos narių. Už ieškovės atleidimą iš pirmininkės pareigų balsavo net 34 bendrijos nariai. Tokiu būdu buvo kvorumas tiek dalyvaujančių susirinkime bendrijos narių, tiek jiems balsuojant. Minėta, jog vienbalsiai buvo pasisakyta dėl ieškovės atšaukimo iš pirmininkės pareigų pagal DK 104 straipsnį. Be to, iš anksto savo nuomonę dėl pirmininkės atšaukimo iš užimamų pareigų raštu buvo pareiškę 13 bendrijos narių, kas matyti iš 2023 m. vasario 6 d. protokolo, taip pat pareiškimų, kurie pateikti kartu su rugpjūčio 3 d. atsiliepimu. Nors ieškovė teigia, kad šie bendrijos narių pareiškimai yra suklastoti, tačiau šios aplinkybės ieškovė neįrodė. Nėra duomenų, kad minėtuose pareiškimuose raštu bendrijos narių išdėstyta pozicija dėl pirmininkės užimamų pareigų neatitiktų jų tikrosios valios. Todėl raštu išdėstyta pozicija įskaičiuotina į balsavimo rezultatus.
17. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog net kad jei ir buvo padaryti kai kurie pažeidimai šaukiant 2023 m. vasario 6 d. vykusį (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinį susirinkimą, jį organizuojant, balsuojant, skaičiuojant balsus, šie pažeidimai yra formalūs, neturėjo įtakos vienokai ar kitokiai bendrijos narių valiai susiformuoti, tiek dėl ieškovės, kaip bendrijos pirmininkės, atšaukimo iš užimamų pareigų, tiek kitais minėto susirinkimo dienotvarkės klausimais, nes nė vienas iš dalyvavusių šiame susirinkime bendrijos narių, taip pat nedalyvavusių susirinkime bendrijos narių minėto susirinkimo metu priimtų nutarimų neginčija, o dalyvavę susirinkime vienbalsiai pritarė ieškovės atšaukimui iš pirmininkės pareigų. Todėl laikyti nutarimus neteisėtais ir juos pripažinti negaliojančiais teismo įsitikinimu, nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Ieškovė V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2023-02-06 vykusį (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinį susirinkimą neteisėtu tame tarpe ir jo metu priimtą sprendimą atšaukti ieškovę iš pareigų; priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet neilgau kaip už vienerius metus; priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18.1. Nurodo, kad ieškovė ginčijamo VNS metu buvo atsakovės pirmininkė, t. y. valdymo organas, todėl turėjo subjektinę teisę reikšti reikalavimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu dėl 2023-02-06 susirinkimo.
18.2. Apeliantė taip pat pabrėžia, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi 2023-02-06 susirinkimo nuarimo apskundimui turi būti taikomas ne 1 mėnesio (numatyto atsakovės Įstatuose), o CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas. Šiuo atveju Įstatuose numatytas 1 mėnesio terminas prieštarauja CK nuostatoms ir negali būti taikomas, o ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl 2023-02-06 vykusio VNS 2023-03-13 ieškinio senaties nepraleido.
18.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju, nors tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis kuri galiojo, tačiau darbo sutarties nuostatų, numačiusių įspėjimo terminą bei darbo sutarties nutraukimą, laikytasi nebuvo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas išvis neanalizavo ir nepasisakė dėl darbo sutarties nuostatų bei padarytų pažeidimų.
18.4. Kartu apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atleidimą iš darbo siejo su 2022-09-08 atsakovės VNS teisėtumo klausimu, kadangi ieškovė iš užimamų pareigų buvo atšaukta „įvertinus jos blogąją patirtį“.
18.5. Dėl 2023-02-06 vykusio atsakovės VNS neteisėtumo apeliantė pabrėžia, jog susirinkime dalyvavo tik 5 asmenys, kuriuos būtų galima priskirti atsakovės nariams, o visi kiti dalyvavę asmenys negali būti laikomi šios bendrijos nariais. Be to, iš 5 dalyvavusių narių, net 3 savo poziciją išreiškė iš anksto raštu, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas dėl tokių ieškovės argumentų nepasisakė, tik nurodė, kad ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų dėl narių skaičiaus, kas laikytina esminiu proceso pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, juo labiau kad tokios aplinkybės atitinkamai lemia ir išvadą dėl kvorumo egzistavimo susirinkimo metu.
18.6. Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatų reikalavimus bei faktines aplinkybes, atsakovės nariais galėjo būti pripažinti tik 5 asmenys (V. T., Z. Z., A. M., B. K. ir L. K.), kadangi jie 2022-02-06 vykusio steigiamojo atsakovės susirinkimo metu balsavo už bendrijos įsteigimą ir įstatų patvirtinimą. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateikti duomenys patvirtina, jog G. T., V. N., N. A., V. T. P., R. S., R. S., V. P., R. K., R. B., V. M., S. K., A. K., G. V. L., S. L., K. B., L. Š.. J. Š., S. M., T. T., V. V. ir V. D. J. iki 2023-02-06 nebuvo išreiškę noro tapti atsakovės nariais teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šiuos asmenis priskirti prie atsakovės narių nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo.
18.7. Apeliantė pabrėžia, jog 2002-02-06 vykusio steigiamojo susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavę E. J., G. Ž., V. P., E. K., I. K., I. S., J. D., S. L. ir O. L. 2002-02-06 nepritarė bendrijos steigimui, todėl netapo jos nariais, o vėliau teisės aktų nustatyta tvarka taip ir netapo bendrijos nariais. Todėl šie asmenys taip pat negali būti priskiriami prie atsakovės narių. Be to, iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, jog 2002-06-02 steigiamajame susirinkime dalyvavusi G. R. yra mirusi, o dabartinis jos buto savininkas teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nėra tapęs bendrijos nariu. Visi šie duomenys patvirtina, jog ginčo susirinkime dalyvavo 32 asmenys, kurie nebuvo bendrijos nariais. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ginčo susirinkimo protokole įrašyta, jog susirinkime dalyvauja 34 bendrijos nariai.
18.8. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad susirinkimo šaukimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo skelbiama darbotvarkė, o asmenų, balsavusių iš anksto raštu, balsai negali būti pripažįstami tinkamais, kadangi jie pasisakė ne dėl visų darbotvarkės klausimų, o tik dėl vieno.
18.9. Dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto galimų pažeidimų formalumo apeliantė pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ir byloje tokių duomenų nėra, kad 2023-02-06 vykusį atsakovės VNS būtų sušaukęs bendrijos pirmininkas, valdyba, revizorius, ar jo sušaukimo būtų pareikalavę atitinkamas skaičius bendrijos narių. Priešingai, teismo posėdžio metu liudytojas B. patvirtino, kad ginčo susirinkimą sušaukimą inicijavo ir organizavo jis. Šie faktiniai bylos duomenys patvirtina neginčijamą faktą, jog 2023-02-06 vykęs ginčijamas susirinkimas sušauktas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų bei įstatų.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19.1. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir pažymi, jog ieškovė nebuvo teisėtai išrinkta pirmininkė, tad ji neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo neteisėtais. Kadangi sprendimas ieškovę išrinkti pirmininke buvo neteisėtas ir negaliojantis nuo priėmimo momento, tad ir jos atšaukimas iš pareigų DK 104 straipsnio pagrindu, kurį ginčija ieškovė, nebėra aktualus. Ieškovės išrinkimas pirmininke buvo pripažintas neteisėtu nuo 2022-09-08, tad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos valdymo organų priimtus sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
19.2. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinio senaties terminas yra 1 mėnuo, todėl ieškovei nenurodžius jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių bei neprašius atnaujinti praleisto termino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinio senaties terminą esant praleistą.
Atsiliepimas
19.3. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepaneigė atsakovės pozicijos dėl narių skaičiaus ir teisingai konstatavo, jog buvo kvorumas tiek dalyvaujančių susirinkime bendrijos narių, tiek jiems balsuojant. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos visuotinis narių susirinkimas nusprendė V. V. atšaukti iš užimamų pirmininkės pareigų, už tai balsavo 34 iš 51 bendrijos narių. Atsakovė pateikė įrodymus apie ginčo susirinkime dalyvavusių bendrijos narių skaičių, visi jie vienbalsiai pasisakė už ieškovės atšaukimą iš pareigų, tad tiek raštu, tiek žodžiu išreikšta bendrijos narių valia turi būti gerbiama ir nekvestionuojama, juo labiau nė vienas bendrijos narių nesikreipė dėl netinkamos informacijos pateikimo ar teisių pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės aplinkybės
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija VĮ „Registrų centre“ įregistruota 2002 m. balandžio 15 d.
22. Iš bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2022 m. rugsėjo 9 d. protokolo Nr. 2 matyti, kad buvo nutarta bendrijos pirmininke išrinkti V. V. nuo rugsėjo 12 d., jos darbo vietos išlaikymui skiriant 432 Eur, iš jų skirti 52 Eur darbo sutarčiai sudaryti, 380 Eur – naudoti automobilio panaudai, darbo sutartį pasirašyti valdybos narei R. K.. Taip pat nutarta išrinkti bendrijos valdybą, patvirtinti naujus bendrijos įstatus.
23. 2022 m. rugsėjo 12 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 4 tarp (duomenys neskelbtini) NSB ir V. V., kuria ji buvo priimta dirbti pirmininke 3 metų laikotarpiui, t.y. iki 2025 m. rugsėjo 12 d. , nustatytas pareiginis atlygis – 49,32 Eur, 2,5 val. darbo savaitė, dirbant per dieną 0,5 val. Darbo sutartis pasibaigė 2023 m. vasario 7 d. pagal DK 104 straipsnio 1 dalį.
24. Iš 2023 m. vasario 6 d. protokolo matyti, kad tą dieną vyko (duomenys neskelbtini) NSB narių ir butų savininkų visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl V. V. atšaukimo iš užimamų pareigų pagal DK 104 straipsnį, taip pat kiti klausimai. Protokole nurodyta, kad bendrijos narių skaičius – 51, dalyvaujančių bendrijos narių – 34, iš jų – 13 iš anksto nuomonę pareiškė raštu, dalyvaujančių savininkų – 36, name esančių butų ar kitų patalpų skaičius – 108. Kvorumas yra. Balsavimo rezultatai: už 34, nėra balsavusių prieš ir susilaikiusių. Nuspręsta pagal DK 104 straipsnį atšaukti pirmininkę V. V. iš pareigų nuo vasario 7 d.
25. Byloje taip pat nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. liepos 12 d., patvirtinta taikos sutartimi, be kitų punktų, buvo nutarta, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija pripažįsta, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. vykęs (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas ir jame priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininke išrinkti V. V. nuo 2022 m. rugsėjo 12 d.; darbo vietos išlaikymui skirti 432 Eur, iš jų 52 Eur skirti darbo sutarčiai sudaryti, išskaičiuojant visus mokesčius, o 380 Eur naudoti automobilio panaudai, iš jų išskaičiuojant pajamų mokestį; darbo sutartį pasirašo valdybos narė R. K., yra neteisėtas ir negaliojantis nuo priėmimo momento. V. V. kasacinis skundas dėl 2023 m. liepos 12 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties atsisakytas priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti 2023 m. vasario 6 d. vykusį (duomenys neskelbtini) namo visuotinį susirinkimą neteisėtu, kartu ir jo metu priimtą sprendimą atšaukti ją iš pareigų. Ieškovė yra įsitikinusi, kad iš pareigų buvo atšaukta neteisėtai, susirinkimo iniciatoriai neturėjo susirinkimo sušaukimo teisės (bendrijos pirmininkas turi tokią teisę), buvo pažeista susirinkimo organizavimo, sprendimų viešinimo procedūra.
Dėl ieškinio senaties termino
27. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama ieškinio senaties termino taikymui. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantė ieškinį dėl susirinkimo metu priimto nutarimo neteisėtumo turėjo pareikšti per 1 mėnesio terminą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu iš esmės sutinka.
28. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. DK 104 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.
29. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, jog darbo sutarties sudarymas ar nutraukimas su daugiabučio namo pirmininku yra visuotinio susirinkimo metu priimto sprendimo įgyvendinimo forma, tačiau dėl ko asmens faktinis nesutikimas su jo atšaukimu yra tiesiogiai susijęs su visuotinio susirinkimo nutarimo galiojimu.
30. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK1.125 straipsnio 4 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju yra 3 mėnesiai, o ne 1 mėnuo. Tačiau ši aplinkybė, t. y. kad pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės pozicijai dėl 1 mėnesio ieškinio senaties termino egzistavimo, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą vien šiuo pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo ieškinio senaties termino praleidimą, tačiau iš esmės išnagrinėjo bei pasisakė dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų, susijusių su bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimo, kuriuo ieškovė buvo atšaukta iš pirmininkės pareigų, teisėtumu.
32. Papildomai pastebėtina ir tai, kad pirmiau išdėstytų išvadų nekeičia ir skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) NSB įstatų 53 punkte numatyta, kad BNS nutarimai gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, jog bendrijos įstatai yra žemesnės teisinės galios teisės aktas nei CK, kuriame imperatyviai numatytas juridinių asmenų organų sprendimų ginčijimo senaties terminas. Taigi, trumpesnio, nei įstatymas numato, senaties termino nustatytas bendrijos įstatuose negali būti vertinamas, kaip teisėtas pagrindas asmens teises riboti labiau, nei tai numatyta aukštesnės galios teisės akte.
Dėl ieškovės ginčijamo 2023 m. vasario 6 d. vykusio (duomenys neskelbtini) NSB narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo nutarimo ir kitų reiškiamų reikalavimų
33. Vertinant ieškovės reiškiamus reikalavimus dėl nutarimo ją atleisti iš pirmininkės pareigų pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei neturtinės žalos priteisimo pirmiausia pažymėtina tai, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu (2023 m. lapkričio 8 d.) jau buvo įsiteisėjusi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d.) nutartis (įsiteisėjo 2023 m. liepos 12 d.), kuria patvirtintos taikos sutarties nuostatos numatė, jog negalioja bendrijos nutarimas dėl ieškovės išrinkimo į pirmininkės pareigas. Taigi ieškovės reikalavimas dėl jos neva neteisėto atšaukimo iš pirmininkės pareigų, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, iš esmės negali sukelti jokių teisinių pasekmių, susijusių su asmens, kaip bendrijos pirmininko, pareigų tąsa ar tolimesne eiga, kadangi šiuo metu nėra teisėto ir galiojančio bendrijos sprendimo dėl ieškovės skyrimo į tokias pareigas.
34. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su įspėjimo dėl atšaukimo iš pareigų terminu bei šios sąlygos nesilaikymu, pažymi, jog juridinio asmens vadovo atšaukimas iš pareigų, kaip vienas ypatumų vadovo darbo santykiams pasibaigti (DK 104 straipsnio 1 dalis), leidžia atšaukti juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Tačiau, nepaisant iš esmės absoliučios vadovo atšaukimo galimybės, šalių sudarytoje darbo sutartyje numatytos nuostatos, įskaitant ir susitarimą dėl įspėjimo termino, yra svarbios ir reikšmingos, o šių nuostatų laikymosi svarbą yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018). Tačiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tam tikri darbo sutarties nutraukimo įforminimo netikslumai savaime negali lemti atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018), o vertinant reikalavimų nesilaikymo įtaką atleidžiamo darbuotojo teisėms, atsižvelgtina ir į atleidžiamo darbuotojo statusą bei darbo santykių nutraukimo pagrindą.
35. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat faktines šioje byloje susiklosčiusias sąlygas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės nepasisakydamas dėl įspėjimo dėl ieškovės atleidimo termino, priešingai nei tvirtina apeliantė, nepadarė esminio proceso pažeidimo. Kartu vertintina, jog faktinis tokios darbo sutarties sąlygos nesilaikymas, ieškovei žinant, kad vyksta teisminis procesas dėl jos paskyrimo į pirmininkės pareigas pagrindo (susirinkimo nutarimo) pripažinimo negaliojančiu (tą patvirtina Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-540-940/2023 duomenys, iš kurių matyti, jog proceso dalyviams, įskaitant ir trečiajam asmeniui V. V. dar 2023 m. sausio mėnesį buvo siunčiami procesiniai dokumentai dėl atsiliepimų pateikimo dėl 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu), priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
36. Papildomai pastebėtina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde itin akcentuojamas argumentas, jog apeliantės paskyrimas ir atšaukimas iš pareigų negali būti vertinamas, kaip susiję, tačiau būtent šiuo konkrečiu atveju, kai iš byloje bei minėtų susijusių civilinių bylų matyti, jog apeliantė neabejotinai žinojo apie siekį pripažinti jos paskyrimą į pareigas neteisėtu, tokių aplinkybių vertinimas izoliuotai neatitiktų esminio daugiabučio namo pirmininko, kaip į pareigas renkamo bei iš jų atšaukiamo vadovo, teisinio statuso specifikos bei neleistų užtikrinti pasitikėjimu grįstų santykių egzistavimo tarp bendrijos ir jos skiriamo pirmininko. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog darbo sutartis, kuria iš dalies ir remiasi ieškovė nagrinėjamoje byloje, buvo sudaryta tik 2022 m. rugsėjo 8 d. vykusio ir šiuo metu pripažinto negaliojančiu (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu priimto nutarimo pagrindu. Tai, kaip jau minėta pirmiau, rodo, kad darbo sutartis buvo tik priimto nutarimo įgyvendinimo forma, dėl ko, aptariamam nutarimui esant pripažintam negaliojančiu, darbo sutarties nuostatos dėl įspėjimo termino nesilaikymo aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti esant pažeistas ieškovės teises tokia apimtini, jog būtų pagrindas priteisti reikalaujamą neturtinę žalą. Kita vertus, iš aptariamo įsiteisėjusios taikos sutarties nuostatos matyti, jog negaliojančiu pripažintas nutarimas, kuriuo ieškovė ne tik išrinkta pirmininke, numatyta darbo vietos išlaikymo suma, kitos sąlygos, tačiau ir nurodyta su ieškove sudaryti darbo sutartį.
37. Vertinant apeliantės nurodomus argumentus, susijusius su 2023 m. vasario 6 d. vykusio visuotinio susirinkimo teisėtumu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime išdėstytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis.
38. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką reikalaujama, kad valdymo organų nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-684/2018, 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Atitinkamai ir daugiabučių namų visuotinio susirinkimo priimti sprendimai, kartu atsižvelgiant į dažnu atveju vangiai dalyvaujančius bendrijos narius narių susirinkimuose, turėtų būti vertinami iš esmės, didžiausią dėmesį teikiant būtent bendrijos narių reiškiamoms pastaboms.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminė aplinkybė, šioje civilinėje byloje vertinant 2023 m. vasario 6 d. visuotinio susirinkimo nutarimų priėmimo teisėtumą yra būtent tai, kad iki šiol nė vienas iš bendrijos narių nėra pateikęs jokio skundo ar reikalavimo dėl šių nutarimų neteisėtumo, padarytų procedūrinių pažeidimų ar nepagrįstai apribotų teisių. Ieškovės suinteresuotumas ginčo nutarimo priėmimo teisėtumu šiuo atveju yra grįstas ne procedūrų formalumo užtikrinimo tikslu, o siekiu keisti savo asmeninę situaciją nesutinkant su atšaukimu iš pirmininkės pareigų. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, esminis ieškovės, kaip pirmininkės, pareigų vykdymo negalimumas kyla iš šiuo metu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyto fakto, kad negalioja bendrijos nutarimas dėl ieškovė paskyrimo į bendrijos pirmininkės pareigas, darbo sutarties su ja sudarymo bei atitinkamų darbo sąlygų nustatymo. Taigi, 2023 m. vasario 6 d. visuotinio susirinkimo organizavimo bei jo metu galimi procedūriniai pažeidimai, kurie yra formalūs, o taip pat nesant gyventojų ar bendrijos narių skundų bei pretenzijų, nesudarytų pakankamo pagrindo naikinti priimtus nutarimus. Tą visiškai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pažymėdamas, kad net jei ir buvo padaryti kai kurie pažeidimai šaukiant 2023 m. vasario 6 d. vykusį (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinį susirinkimą, jį organizuojant, balsuojant, skaičiuojant balsus, teismas sprendžia, kad minėti pažeidimai yra formalūs, neturėjo įtakos vienokai ar kitokiai bendrijos narių valiai susiformuoti, tiek dėl ieškovės, kaip bendrijos pirmininkės, atšaukimo iš užimamų pareigų, tiek kitais minėto susirinkimo dienotvarkės klausimais
40. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 6 d. visuotiniame susirinkime net 34 iš 51 bendrijos narių balsavo už pirmininkės atšaukimą, byloje nebuvo pateikta duomenų, paneigiančių atsakovės nurodomas aplinkybes, jog apie 2023 m. vasario 6 d. visuotinio susirinkimo sušaukimą visi buvo informuoti skelbimų lentose visuose namo aukštuose bei įmetant pranešimus į pašto dėžutes (1 t., 134 b. l.), todėl gyventojai turėjo galimybę pareikšti išankstinę nuomonę raštu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad bendrijos nariai ar gyventojai reiškė pretenzijas dėl netinkamo jų informavimo ar nepagrįstai apribotų jų teisių.
41. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 6 d. visuotiniame susirinkime iš 51 bendrijos nario dalyvavo 34 bendrijos nariai, kas sudaro daugiau nei pusę bendrijos narių, o už ieškovės atleidimą iš pirmininkės pareigų balsavo net 34 bendrijos nariai. Tai, atsižvelgiant į atsakovės įstatų 47 punktą, jog visuotinis susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių, o susirinkimo nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus nutarimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo ir papildymo dėl bendrijos pirmininko arba valdybos rinkimo ar atšaukimo, bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo, kurie yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, priešingai nei nurodo ieškovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad priimant ginčo nutarimą nebuvo reikiamo kvorumo (1 t., 134, 146, 149-151, 152-164 b. l.).
42. Papildomai pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai pasisakė ir dėl apeliantės nurodomų aplinkybių dėl neva suklastotų išankstinio balsavimo raštu pareiškimų bei netinkamo bendrijos gyventojų valios tapti bendrijos nariais išreiškimo formos, kadangi atsakovės į bylą pateikti pareiškimai tiek dėl balsavimo, tiek dėl narystės bendrijoje, nebuvo paneigti ar nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Skundžiamame sprendime teismas pabrėžė, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad G. T., S. K., G. V. ., S. L., V. V., V. D. J. įstojo į bendrijos narius 2023 m. sausio 30 d., K. B. – 2023 m. sausio 31 d. , S. M. – 2023 m. vasario 1 d., T. T. – 2023 m. vasario 6 d. V. N., V. T. P., R. S., R. S., V. P., R. B., V. M., J. Š., R. K., L. Š. narystė patvirtinta 2022 m. birželio 1 d. bendrijos narių sąraše bei 2022 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos narių visuotiniame pakartotiniame susirinkime dalyvavusių narių sąraše. Be to, E. J. raštu patvirtino, kad nuo 2002 m. yra atsakovės narė, G. Ž. tvirtina esanti bendrijos nare nuo 2003 m., E. K. ir I. K. balsavo už bendrijos steigimą 2002 m. vasario 6 d. steigiamajame susirinkime, I. S. teigia įstojusi į bendriją 2003 m., S. L. – 2002 m., o J. D. ir O. L. narystė patvirtinta 2022 m. birželio 1 d. bendrijos narių sąraše. E. B. buvo įstojęs į bendriją 2018 m. gruodžio 1 d., o E. Š. – 2023 m. vasario 1 d. (1 t., 149-151, 152-164 b. l., 2 t., 166-181 b. l.). Jokių objektyvių duomenų dėl atsakovės pateiktų įrodymų nepatikimumo į bylą pateikta nebuvo, o be to teismas nenustatė, jog pirmiau nurodyti asmenys ar kiti nariai būtų kreipęsi dėl jų nepriklausymo bendrijai.
43. Papildomai pastebėtina, jog apeliantės nurodomos aplinkybės dėl neva bendrijos nariais nesančių gyventojų fakto, iš esmės yra paneigiamos ir vėlesniais bendrijos visuotinio susirinkimo protokole užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad bendrijos narių skaičius po ginčo nutarimo priėmimo net padidėjo, o bendrija toliau sprendė jos veiklos užtikrinimo klausimus.
44. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir tai, jog nors ieškovė itin daug dėmesio skiria susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymui, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nuosekliai viso proceso metu tvirtino, jog iki ginčo nutarimo priėmimo buvo gavusi daug namo gyventojų ar bendrijos narių pastabų ir skundų dėl nepasitenkinimo tuo metu pareigas ėjusios V. V. veiksmų. Nors į bylą nėra pateikta tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tačiau aplinkybė, jog po vykusio 2023 m. vasario 6 d. susirinkimo nebuvo gauta teisminių pretenzijų iš gyventojų ar bendrijos narių, leidžia vertinti, jog visuotinio ginčo susirinkimo šaukimas bei organizavimas, atitiko gyventojų valią bei interesus.
45. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ar pažeidė jų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai).
46. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, civilinės bylos sudėtingumą ir kitus reikšmingus bylinėjimosi išlaidų priteisimui kriterijus, šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas priteisia iš ieškovės atsakovei (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.