Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3216-902/2023 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai dėl visuotinio narių susirinkimo ir jo metu priimtų nutarimų pripažinimo neteisėtais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pripažinti 2023 m. vasario 6 d. vykusį (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo ir jo metu priimtus sprendimus neteisėtais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. vasario 6 d. vykęs (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinis susirinkimas negali būti laikomas teisėtu, nes jį turėjusi šaukti valdyba apie tokio susirinkimo organizavimą nieko nežinojo, susirinkime dalyvavo tik maža dalis bendrijos narių, be to, apie planuojamą visuotinį susirinkimą nebuvo tinkamai pranešta.

2. Teismas ieškinį priėmė, tačiau iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė nagrinėti ieškovės V. V. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai dėl visuotinio narių susirinkimo ir jo metu priimtų nutarimų pripažinimo neteisėtais.

4. Teismas sprendė, kad nors ieškovė teismo prašo pripažinti neteisėtais 2023 m. vasario 6 d. vykusio (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos priimtus sprendimus, iš ieškinio turinio matyti, jog savo esme ieškovė nesutinka su jos atšaukimu iš pirmininkės pareigų arba atleidimu iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 104 straipsnį. Nurodė, kad su darbo santykių pasibaigimu susijusio reikalavimo šioje civilinėje byloje ieškovė nekelia ir neginčija atleidimo iš darbo (darbo sutarties nutraukimo pagal DK 104 straipsnį). Dėl to, pasibaigus ieškovės darbo santykiams pagal darbo sutartį, ją (darbo sutartį) nutraukus, teismo vertinimu, ieškovės pareikšto ieškinio patenkinimas jai tiesiogiai nesukels jokių teisinių pasekmių, dėl ko ieškovės pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.

5. Teismas nurodė, kad, šiuo atveju, ieškovė turi kreiptis su atskiru reikalavimu, susijusiu su jos darbo santykių nutrūkimu pagal DK 104 straipsnį į Darbo ginčų komisiją, kaip ikiteisminę instituciją darbo santykių ginčams išnagrinėti, o tik nesutinkant su šios institucijos priimtu sprendimu, nustatyta tvarka teismui kelti nesutikimus dėl jos priimto sprendimo, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Atsižvelgęs į tai, ieškovės V. V. teismui pareikštą ieškinį, ginčijant 2023 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo ir jo metu priimtus sprendimus, paliko nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė V. V. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.1. Apeliantė teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik teismo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Iš atsakovės įstatų matyti, kad pas atsakovę nėra sudaroma bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija. Todėl pagal bendrijos įstatų 53 punktą, bendrijos narių susirinkimo nutarimai gali būti apskųsti tik teismui.

6.2. Teigia, kad ieškovė prašo pripažinti neteisėtais būtent atsakovės visuotinį narių susirinkimą ir jo priimtus nutarimus. Iš ieškinio turinio taip pat aiškiai matyti, jog ieškovė ginčija atsakovės įstatuose įtvirtintą visuotinio narių susirinkimo sušaukimo ir jo pravedimo tvarką, kas ir nulemia tokio susirinkimo metu priimtų nutarimų neteisėtumą. Atkreipia dėmesį į esminę aplinkybę, jog ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka niekur kitur negali ginčyti atsakovės visuotinio narių susirinkimo sušaukimo, jo pravedimo tvarkos bei nutarimų neteisėtumo, išskyrus teisme. Tai, kad ginčijamo susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas atšaukti ieškovė iš pareigų, negali apriboti jos teisų CPK 5 straipsnio, CK 2.82 straipsnio 4 dalies, įstatų 53 punkto tvarka kreiptis į teismą dėl atsakovės visuotinio susirinkimo ir jo priimtų sprendimų neteisėtumo.

6.3. Apeliantė abejoja, kad teismas turėjo pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, nes pagal įstatymą atsakovės visuotinių narių susirinkimo sušaukimo, jo pravedimo ir priimtų nutarimų ginčijimui teisės aktais nėra numatyta jokia išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tokias veiksmais teismas nepagrįstai susiaurino ieškovės teisę kreiptis teisminės gynybos, kuri įtvirtinta CPK 5 straipsnio 1 dalyje.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija (toliau – ir bendrija, ir atsakovė) su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

7.1. Atsakovės teigimu, 2022 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime, kuriame buvo priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininke išrinkti V. V., dalyvavo mažiau nei pusė bendrijos narių, tad visuotinis susirinkimas nebuvo teisėtas ir negalėjo priimti jokių sprendimų. 2023 m. balandžio 7 d. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje priėmė nutartį, kuria patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje, be kita ko, buvo susitarta, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija pripažįsta, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. vykęs (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas ir jame priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininke išrinkti V. V. yra neteisėtas ir negaliojantis nuo priėmimo momento.

7.2. Teigia, kad V. V. siekia, jog 2023 m. vasario 6 d. sprendimas dėl jos atšaukimo iš pirmininkės pareigų būtų pripažintas neteisėtu, nors iš tikrųjų 2022 m. rugsėjo 8 d. visuotinio susirinkimo sprendimas dėl jos išrinkimo buvo neteisėtas ir ji apskritai negalėjo eiti pirmininkės pareigų. Kadangi sprendimas ieškovę išrinkti pirmininke buvo neteisėtas ir negaliojantis nuo priėmimo momento, tad ir jos atšaukimas iš pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio pagrindu, kurį ginčija ieškovė, nebėra aktualus. Atsakovės manymu, bylos nagrinėjimas pagal V. V. ieškinį būtų beprasmis ir neatitiktų CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų, t. y. net tenkinus ieškovės reikalavimus jokie jos interesai apginti nebūtų. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta .

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės papildomai, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pateiktais naujai rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais, taip pat prie atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtais dokumentais, sprendžia, kad šie įrodymai ir paaiškinimai nėra susiję su klausimo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu išsprendimu. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti abiejų šalių teikiamus rašytinius dokumentus ir jų nevertina.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto (jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2023 m. vasario 6 d. vykusį (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo ir jo metu priimtus sprendimus neteisėtais. Ieškinį grindė tuo, kad nei vienas iš bendrijos valdybos narių apie visuotinio narių susirinkimo sušaukimą nežinojo ir jo neiniciavo, t. y. susirinkimas sušauktas ne teisės aktų nustatyto asmens ir ne teisės aktų nustatyta tvarka, be to, susirinkime dalyvavo tik keletas bendrijos narių ir nebuvo reikiamo kvorumo. Taip pat teigė, kad bendrijoje yra nustatyta atitinkama bendrijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo, organizavimo, pravedimo ir teisėtumo tvarka (įstatų 42-47 punktai), tačiau, šiuo konkrečiu atveju, tokios tvarkos nesilaikyta.

13. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto 2023 m. vasario 6 d. vykusio (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolo, 1-uoju klausimu nutarta atšaukti ieškovę iš bendrijos pirmininkės pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio pagrindu, o ieškovės su bendrija sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis pasibaigė 2023 m. vasario 7 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį. Be kita ko, iš minėto protokolo matyti, kad susirinkime 2-uoju klausimu nutarta sudaryti veiksmų planą, paskirtas laikinas bendrijos atstovas.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė iš esmės nesutinka su jos atleidimu iš pirmininkės pareigų, todėl, pasak teismo, ieškovė pagal DK 104 straipsnį turi kreiptis su atskiru reikalavimu, susijusiu su jos darbo santykių nutrūkimu, į Darbo ginčų komisiją kaip ikiteisminę instituciją darbo santykių ginčams išnagrinėti, o tik nesutinkant su šios institucijos priimtu sprendimu, nustatyta tvarka teismui kelti nesutikimus dėl jos priimto sprendimo, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios konkrečios situacijos teisinį reglamentavimą, su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

16. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. Jeigu teismas ieškinį priima, tačiau paaiškėja, kad ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Tokia pati nuostata numatyta ir atsakovės įstatų 61 punkte.

18. DK 104 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

19. DK 105 straipsnyje reglamentuojamas ginčų tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens nagrinėjimas, kurio 2 dalyje numatyta, kad ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme.

20. Nors ieškovė ieškiniu tiesiogiai nereiškia reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo, ginčydama susirinkimo, kurio metu nutarta atšaukti ją iš pirmininkės pareigų, sušaukimą procedūriniu aspektu, nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo turėtų būti nagrinėjamas teisme DK 105 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne darbo ginčų komisijoje, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra tik formalus veiksmas, o teisines pasekmes ieškovei, šiuo atveju, sukelia visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimti nutarimai. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį.

21. Be to, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą palikta bendrijai (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, neigiamų teisinių padarinių. Pagal ieškovės su ieškiniu teiktus rašytinius įrodymus, atsakovės narių skaičius 2022 m. birželio 1 d. buvo 19, o kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų bendrijos įstatų, bendrijos susirinkimų nutarimai skundžiami tiesiogiai teismui. Dėl to sutiktina su apeliante, kad, šiuo konkrečiu atveju, bendrijoje nėra sudaryta ginčų komisija ir DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka neprivaloma.

22. Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skunda teigia, kad ieškovės ieškinio reikalavimai negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, nes 2023 m. balandžio 7 d. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje priėmė nutartį, kuria patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje, be kita ko, buvo susitarta, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija pripažįsta, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. vykęs (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas ir jame priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininke išrinkti V. V. yra neteisėtas ir negaliojantis nuo priėmimo momento, šie atsakovės argumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi minima Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra įsiteisėjusi (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S‑393-589/2023).

23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, kai ieškovė, kuri kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Skundžiamą nutartį panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.