Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-07 · Civilinė byla Nr. e2A-950-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-07
Bylos Nr.
e2A-950-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31687-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
UAB „Vasabi“
Atsakovas
UAB „Sakra“
Trečiasis asmuo
UAB „Heliopolis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-950-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31687-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.18.1; 2.6.8.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vasabi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vasabi“ ieškinį atsakovei UAB „Sakra“, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Heliopolis“ dėl apmokėjimo už rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vasabi“ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sakra“ 2.054,28 EUR skolą už atliktus darbus, 18,49 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2016-05-02 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Rangos darbų sutartis Nr. 2016/04/02 (toliau - Sutartis) dėl lauko ir vidaus iškabų gamybos ir montavimo adresu (duomenys neskelbtini). 2016-05-20 ieškovė baigė sulygtus darbus ir apmokėjimui pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Serija VAS Nr. 842 , o 2016-05-23 parengė bei atsakovei pateikė darbų pagal Sutartį priėmimo – perdavimo aktą, tačiau atsakovė šio akto nepasirašė bei neapmokėjo pateiktos sąskaitos už atliktus darbus. Kadangi atsakovė buvo atlikusi avansinį mokėjimą, likusi neapmokėta suma už atliktus darbus sudaro 2.054,28 EUR, kurios apmokėjimo terminas yra pradelstas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Sakra“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški, kadangi atsakovė negali naudotis darbų rezultatu, apie tai ne kartą informavo ieškovę. Atsakovės įsitikinimu, atsakovė yra atsikaičiusi su ieškove už atliktus darbus, o ieškovės reikalaujama priteisti suma – 2 054,28 EUR, yra sumažinęs sutartyje numatytą darbų kainą.

4. Trečiasis asmuo UAB „Heliopolis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės UAB „Vasabi“ atsakovei UAB „Sakra“ 2580,80 EUR bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai (ieškovė to neįrodė, reikalaudamas galutinio užmokesčio už darbus), todėl taikė CK 6.665 str. nuostatos, pagal kurias užsakovas turi teisę pasirinkti, ko reikalauti iš rangovo esant netinkamam darbo rezultatui. Teismas laikė proporcingu ir sąžiningu esamoje situacijoje atsakovės pasirinktą savo teisių gynimo variantą, juolab, kad iš esmės ieškovė atsisakė pašalinti trūkumus per protingą laiką, nes pasiūlymas ištaisyti trūkumus už papildomą užmokestį teismo nelaikoma pasiūlymu ar sutikimu ištaisyti padarytus trūkumus.

7. Ieškovės argumentai apie tai, kad už netinkamą darbų kokybę atsakinga pati atsakovė, kuri pripažino permontavęs vieną vitrininę plokštę, neginčijant atsakovo nurodomos aplinkybės, kad buvo atsakovės prašymas ir poreikis nurodytą plokštę permontuoti, nepagrįsti, nes darbų apimtis buvo žymiai didesnė nei viena plokštė, be to, broko mastas toks, kad vienos gaminio detalės nuėmimas ir, nudažius sieną, įstatymas į tą pačią vietą niekaip neįtakojo visumos atlikto ieškovo darbo broko. Akivaizdžiai matoma iš nuotraukų, kad krinta gaminius prilaikantys varžtai, tad neprotinga būtų reikalauti atsakovo (užsakovo), eksploatuojančio viešo maitinimo įstaigos patalpas (kas žinoma nuo pat sutarties sudarymo ir rangovui, kuris atsisakė ištaisyti darbo broką), kuriose įmontuoti organinio stiklo gaminiai, nesiimti priemonių sutvirtinti krentančioms detalėms. Pažymėtina, kad ieškinyje šių argumentų ieškovai nenurodė, nors šios aplinkybės, kaip matyti iš el. susirašinėjimo, buvo žinomos. Įvertinęs visumą aukščiau aprašytų argumentų ir ištirtų įrodymų, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai nepasirašė atliktų darbų priėmimo akto, nes pagaminti iš organinio stiklo interjero apdailos gaminiai ir jų montavimas nebuvo tinkamas bei pagrįstai sumažino darbų kainą likusia nesumokėta ir ieškiniu reikalaujama suma (CPK 178, 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „Vasabi“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo šalių sudarytą sutartį bei nepagrįstai perkėlė atsakomybę dėl matavimų galimai netinkamo atlikimo UAB „Vasabi“, kuomet sutartimi ginčo šalys buvo aiškiai apsibrėžę teises ir pareigas, o būtent tai, jog užsakovas UAB „Sakra" turėjo pateikti išmatavimas, pagal kuriuos UAB „Vasabi" privalėjo atlikti darbus iš organinio stiklo Plexiglas, todėl pretenzijos dėl ?išmatavimų neatitikimo ar netikslumo UAB „Vasabi“ pagal sutartį negali būti reiškiamos, nes būtent atsakovė buvo įsipareigojusi pateikti matavimus ir šios pareigos netinkamas įvykdymas negali sąlygoti nuostolių atsiradimo UAB „Vasabi".

8.2. Aplinkybė, jog atsakovė numontavo virtrinines plokštes (netgi ne vieną plokštę), kurias vėliau sumontavo iš naujo (o tai reiškia, jog ir priveržė savarankiškai), Apeliantės nuomone, yra itin reikšminga, ypatingai nurodant tai, jog dėl per didelio priveržimo plokštės išsibangavo.

8.3. Atsakovė neįrodė, jog UAB „Vasabi" yra atsakinga dėl fotonuotraukose pateiktų dalies organinio stiklo išsibangavimo, juolab, jog byloje yra aiškiai nurodyta aplinkybė, jog dalį plokščių buvo nuėmusi pati atsakovė, kurias vėliau, galimai, netinkamai sumontavo ir tikėtina priveržė per stipriai, ko pasekmėje šios plokštės išsibangavo.

8.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kokia iš organinio stiklo Plexiglas atliktų darbų apimtis yra ginčytinos kokybės, o būtent, teismas nevertino, jog dėl dalies darbų kokybės ginčas nėra kilęs ir atsakovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, jog visi UAB „VasabiI" atlikti darbai tiek iš Plexiglas GS Umbra 7C22, tiek iš Plexiglas GC WH 02,3mm, 5mm, 6mm, 10mm yra atlikti nekokybiškai.

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB „Sakra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės UAB „Vasabi“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantė absoliučiai nepagrįstai ir neteisingai (klaidingai) apeliaciniame skunde teigia, jog dėl to, kad pati atsakovė nuėmė nuo sienos apdailos plokštę ir ją vėl prisuko prie sienos lėmė netinkamą darbų kokybę. Atsakovė apdailos plokštę nuo sienos nuėmė nesulaukusi, jog ją nuimtų apeliantė (nes reikėjo perdažyti sieną, kadangi plokštė neuždegė sienos nelygumų, kaip žadėjo apeliantė), plokštė iš naujo buvo pritvirtinta prie sienos lygiai tose pačiose tvirtinimo (varžtų) vietose, iš kurios buvo nuimta; plokštės nuėmimas ir pritvirtinimas iš naujo nelėmė netinkamų darbų fakto buvimo: šios plokštės nesideformavo (nesusibangavo), kaip teigia apeliantė ir mėgina įrodinėti, jog plokštės buvo per stipriai priveržtos . Šias aplinkybes paneigia Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 nuotraukos.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimų turinį, tinkamai nustatė, jog nesumokėta pinigų suma apeliantei yra mažesnė nei netinkamai atliktų darbų vertė kartu su sumontuotų Plexiglas plokščių verte. Be to, absoliučiai visos, t. y. visoje apimtyje, aprašytoje Sutarties priedo Nr. 2 (1.5 punkte), apeliantės montuotos Plexiglas plokštės yra sumontuotos netinkamai (nekokybiškai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės įsitikinimu, buvo visiškai proporcinga, pagrįsta, teisinga ir sąžininga reikalauti iš ieškovės sumažinti darbų kainą būtent nesumokėta dalimi, t. y. 2.054,28 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. gegužės 2 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2016/04/02 dėl lauko ir vidaus iškabų gamybos ir montavimo adresu Ozo g. 18, Vilniuje, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti pagal su atsakove suderintą ir jos pateiktą projektą ir maketus (Priedas Nr. 1) lauko ir vidaus iškabas, taip pat atsakovo nurodytu adresu pristatyti ir / ar sumontuoti sutarties priede prie šios sutarties išvardintus gaminius ar suteikti priede numatytas paslaugas (detalesnė paslaugų informacija nurodyta sutarties priede, kuri yra neatsiejama šios sutarties dalis), o atsakovė įsipareigoja pagamintą gaminį ar įvykdytą paslaugą priimti ir apmokėti už juos sutartyje numatytą kainą, Nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo būtent dėl organinio stiklo gaminių ir montavimo darbų, dėl kurių susitarta Sutarties Priedo Nr. 2 1.5 p.: pagaminti pagal atsakovo pateiktus matmenis ir vizualus ruošinius iš organinio stiklo kavinės apdailai, stiklo kodas Plexiglas GS Umbra 7C22 ir GC WH 02, 3 mm, 5 mm, 6 mm ir 10 mm. Kaina už medžiagas, supjovimą pagal pateiktus matmenis viso 2 795,00 EUR be PVM, o 1.6 p. numatyta, jog gaminių ir organinio stiklo montažo kaina – 770,00 EUR be PVM. 2016-05-20 ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Serija VAS Nr. 842 7 490,50 EUR sumai, iš kurių už organinio stiklo ir frezavimo paslaugas pagal Sutarties Priedą Nr. 2 numatyta 2 795,00 EUR kaina be PVM bei ta pati 770,00 EUR suma už organinio stiklo montažą pagal priedą Nr. 2 (1 ir 3 eilutės).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, jog dėl netinkamos kokybės darbų yra atsakingas tik rangovas, teismas neįvertino paties užsakovo tiesioginį įsikišimą į darbų rezultatą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Pirmiausia, darbų apimtis buvo žymiai didesnė nei viena plokštė, kurios permontavimą pripažino atlikusi pati atsakovė. Antra, byloje esančios fotonuotraukose akivaizdžiai, neturint tam reikiamos tokio pobūdžio darbų atlikimo patirties, matyti, jog darbai atlikti itin nekokybiškai. Šias aplinkybes patvirtina ir antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad restorano „Bonocosi“ patalpose buvo fiksuota sumontuoto neorganinio stiklo apdailos medžiagos būklė, nuotraukose matyti, kad neorganinio stiklo apdailos medžiagos sumontuotos nekokybiškai, plokščių sujungimuose nesueina kampai, plokštės susilanksčiusios, pjovimai neatitinka angos formos ir yra kitų neatitikimų. Tai patvirtina ir draudimo įmonės pateiktos nuotraukos. Be to, byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog užsakovė (atsakovė) nedelsdama po darbų atlikimo informavo rangovą dėl netinkamo darbų atlikimo. Ieškovė byloje nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, atsisakė teismo pasiūlymo dėl ekspertizės skyrimo (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, akivaizdu, jog atsakovė pateikė daugiau nei pakankami įrodymų, patirtinančių netinkamą ieškovės kaip rangovo atliktų darbų kokybę.

14. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad galimai atliktų darbų neatitikimai atsirado dėl pačios atsakovės pateiktų netinkamai atliktų išmatavimų, nes tokie teiginiai tik patvirtinta rangovo pareigų netinkamą vykdymą. Rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir stabdyti darbus, jei užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui (CK 6.659 str. 1 d. 2 p.). Rangovas nevykdęs šios pareigos ir atlikęs darbus, neturi teisės remtis nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 str. 2 d.).

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nereikalaudamas pagrįsti sutarties kainos sumažinimo masto byloje pažeidė procesinę šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę.

16. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims ir nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Savo išvadas dėl ginčo sutarties pakeitimo, padarė įvertinęs įrodymų visumą. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovės, bet ir ieškovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Tai, kad atskiri byloje pateikti ir teismo žinioje buvę įrodymai nėra tiesiogiai aptarti skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina ir tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina pati apeliantė. Byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad atsakovė įrodė kainos sumažinimo mastą (CPK 12, 176 – 187 straipsniai).

17. Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 str.), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog užsakovas pasirinko tinkamą ir atitinkantį proporcingumo, sąžiningumo principus kainos sumažinimą likusia nesumokėta kainos dalimi (2.054,28 EUR), kuri reikalaujama pagal ieškinį, nes visa ginčijamų darbų (plokštės sumontavimo) ir medžiagos kaina sudaro 2.795,00+770,00 EUR be PVM t. y. nekokybiškai atliktų darbų ir medžiagų kaina yra net didesnė už likusią nesumokėtą sumą. Aplinkybė, jog atsakovė informavo ieškovę apie nustatytus trūkumus, o ieškovė atsisakė pašalinti trūkumus per protingą laiką tik patvirtina, jog atsakovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą. Pasisakant dėl kainos sumažinimo masto, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog plokštės yra sumontuotos restorano patalpose ir atsakovei itin svarbus yra estetinis vaizdas, o kaip minėta byloje nustačius, jog visos ieškovės plokštės yra sumontuotos nekokybiškai, ieškovei nesutinkant ištaisyti netinkamos kokybės darbų, atsakovė pareikalavo darbų kainos sumažinimą, kuri yra mažesnė nei netinkamai atliktų darbų vertė. Ieškovė apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog atsakovės nuostolių suma būtų mažesnė nei sutarta ginčo dirbinių medžiagos ir jų montavimo kaina, tačiau šias aplinkybes patirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Priešingas aplinkybių vertinimas, remiantis apeliantės argumentais reikštų tai, jog užsakovas bet kuriuo atveju, net ir esant akivaizdiems atliktų darbų kokybės neatitikimams turi prievolę sumokėti visą sutarties kainą, nors kita šalis (rangovas) neatliko tinkamai savo pareigų. Tai neabejotinai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų reikalavimams, todėl apeliantės argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

20. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas atsakovė teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėJūratė Varanauskaitė