Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti) nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. P., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos M. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4.1. pareiškėjos M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais buvo T. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini); pareiškėjos tėvai buvo santuokoje, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10–12, 17–21, 23–25, 28–30, 42–44). Pareiškėjos motina T. V. iki santuokos sudarymo turėjo dar vieną vaiką – dukrą S. P., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 42–43), kuri įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų;

4.2. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjos tėvo S. V. nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: 37,69 m² ploto butas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27). Pareiškėjos tėvo nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 6679, sudaryta 1999-06-30 (el. b. l. 27), t. y. nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjos tėvui S. V. būnant santuokoje su pareiškėjos motina T. V.. Nors minėtas nekilnojamasis turtas registruotas tik pareiškėjos tėvo S. V. vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis (turtas) įgytas santuokos su T. V. metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl konstatuotina, kad aptartas nekilnojamasis turtas pareiškėjos tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. preziumuojama, kad pareiškėjos motinai T. V. priklausė ½ dalis aukščiau paminėto nekilnojamojo turto, įgyto santuokos su S. V. metu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalis);

4.3. Vilniaus rajono savivaldybės 4-ojo notarų biuro notarės Vilijos Partraukienės rašte nurodyta, kad paveldėjimo byla į T. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą notaro biure neužvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (el. b. l. 7);

4.4. iš Vilniaus rajono savivaldybės 4-ojo notarų biuro notarės Vilijos Partraukienės liudijimo matyti, kad pareiškėjos tėvo S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo (S. V.) dukra M. P. (el. b. l. 16);

4.5. iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjos motinos T. V. vardu neregistruota sudarytų testamentų, taip pat neįregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų;

4.6. pareiškėja pateikė į bylą sąskaitas bei atliktus mokėjimus, kurie patvirtina, jog pareiškėjos tėvas S. V. iki mirties mokėjo už Butui teiktus komunalinius patarnavimus bei kitas paslaugas, teiktas adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8–9, 14–15, 22).

5. Pareiškėjos M. P. teigimu, po T. V. mirties pareiškėjos tėvas S. V. velionės palikimą priėmė faktiškai pradėjęs aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.

6. Kadangi pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki 2001-07-01 įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000-07-18 įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant pareiškimą bus taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964-07-07 įstatymu, nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal CK, patvirtinto 1964-07-07 įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo atsiradimo diena yra T. V. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (1964 m. CK 587 straipsnis). Vadovaujantis CK 587 straipsniu laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis (įpėdinis) per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis (įpėdinis) padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

8. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais. Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 587 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

9. Pareiškėja nurodė, kad po T. V. mirties pareiškėjos tėvas toliau liko gyventi tame pačiame Bute, po sutuoktinės T. V. mirties pareiškėjos tėvas S. V. toliau rūpinosi Butu, naudojosi visais likusiais daiktais, t. y. pareiškėjos tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimą. Šią aplinkybę patvirtina komunalinių paslaugų sąskaitos bei šių paslaugų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, taip pat Gyventojų registro išrašas (el. b. l. 44), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos tėvas S. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu matyti, kad pareiškėjos tėvas faktiškai priėmė savo sutuoktinės (o pareiškėjos motinos) palikimą, tačiau iki savo mirties tinkamai neįformino visų dokumentų. Atsižvelgiant į tai, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, akivaizdu, jog pareiškėjos tėvas S. V. laikytinas priėmusiu visą sutuoktinės palikimą.

10. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad pareiškėjos tėvas po savo sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo valdyti sutuoktinės paliktą turtą, juo (turtu) rūpindamasis kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas S. V. po sutuoktinės T. V. mirties rūpinosi namų ūkyje esančiu turtu. Mirusiosios T. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pareiškėjos tėvas S. V. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą, toliau liko gyventi tame pačiame Bute. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po pareiškėjos motinos T. V. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Šiais veiksmais pareiškėjos tėvas S. V. išreiškė savo valią ir įgijo visas teises į palikimą, atitinkančias įstatymo keliamus reikalavimus.

11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos tėvas S. V. po savo sutuoktinės (o pareiškėjos motinos) T. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos M. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po tėvo S. V. mirties.

12. Teismas pakartotinai pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas S. V. priėmė sutuoktinio palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo (turto) dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo aptartus klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

13. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

tenkinti pareiškėjos M. P. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė velionės T. V. palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.