Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui Ritai Pociuvienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų – administracinio nusižengimo bylos Nr. II-228-1010/2024, nustatyta, kad 2024-03-13 surašytas žalos aplinkai paskaičiavimas Nr. Ž29-2621/2024, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas. 2024-03-19 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-762-2024 atsakovui dėl ANK 291 straipsnio 7 dalies. 2024-03-28 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-783-2024, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal ANK 291 straipsnio 7 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur ir mėgėjiškos žvejybos įrankio konfiskavimas. Klaipėdos apylinkės teismo 2024-06-13 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-228-1011/2024 nutarimas pakeistas atsakovui paskirtas įspėjimas be mėgėjiško žvejybos įrankio konfiskavimo.

Byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos žuvų ištekliams atlyginimo, t. y. dėl dviejų šlakių. Mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą. Sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo turi būti įrodytos būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Sprendžiant dėl žalos aplinkai fakto, aktuali kasacinio teismo praktika, pagal kurią sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Tai atitinka bendrąją žalos sampratą, įtvirtintą Civiliniame kodekse. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. Šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, jog žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Remiantis kasacinio teismo praktika ir teisės aktų normomis, akivaizdu, jog nustatyti žvejybos pažeidimai sukėlė žalą žuvų ištekliams.

Byloje nėra ginčo, kad buvo pagautos dvi žuvys – šlakiai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovas neneigia, kad pažeidė teisės aktų reikalavimus reglamentuojančius žvejybą, dėl šių veiksmų atsakovas pripažintas padaręs ANK 291 straipsnio 7 dalies pažeidimą. Darytina išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai įrodyti pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą.

Kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, ji nustatoma pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014, 2018 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas nurodo, kad žalos gamtai – žuvų ištekliams, apskaičiavimas reglamentuojamas teisės aktuose, t. y. šiuo atveju Aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 (pažeidimo padarymo metu aktuali redakcija 2017-06-01 įsakymo Nr. D1- 469) patvirtiname Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau tekste – Aprašas). Minėtos teisės akto 9 punktas numato, kad kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis tam tikrai žuvų rūšiai nustatytas už vienetus, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskiroms žuvų rūšims padarytos žalos atlyginimo dydį pagal formulę: N = ? D × q1 (N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis (Eur); D – neteisėtai sugautų, sunaikintų ar pažeistų tam tikros rūšies žuvų kiekis (vnt.); q1 – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, nustatytas tam tikrai žuvų rūšiai vidaus vandenyse (Eur/vnt.)). Aprašo 11 punktas numato, kad padarytos žalos žuvims gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį. Pagal Aprašo 2 priedą šlakio bazinis įkainis yra 970 Eur, todėl ieškovės reikalaujamas žalos atlyginimas už du šlakius sudaro 1940 Eur, kuris dauginamas tris kartus ir iš viso siekia 5 820 Eur. Atsakovas buvo supažindintas su žalos aplinkai paskaičiavimu, nurodė, kad atlyginti žalos neturi galimybių. Teisminio proceso metu atsakovas pripažinimo, kad pagavo dvi žuvis, neginčijo Apraše nurodytos žalos apskaičiavimo metodikos ir joje nurodytų dydžių. Iki bylos iškėlimo ir teisminio proceso metu pagal galimybes mokėjo žalos atlygimą. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė 5820 Eur žalos žuvų ištekliams (CK 6.249 straipsnis), o tarp šių veiksmų ir žalos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK. 6.247 straipsnis).

Atsakovas nurodė, kad nežinojo, kad žvejoja Minijos ichtiologiniame draustinyje, teigė, kad jokių informacinių ženklų nebuvo. Šį pažeidimą padarė netyčia dėl nežinojimo ir informacinių ženklių nebuvimo. Teismas nurodo, kad asmens kaltė pagal CK 6.248 straipsnio nuostatas preziumuojama, tačiau atsakovo nurodytos aplinkybes gali būti vertinamos sprendžiant dėl padarytos žalos mažinimo. Ieškovė teisminio proceso metu nurodė, kad negali nurodyti ar yra informaciniai ženklai įvažiuojant į minėtą draustinį, taip pat teisė, kad ši aplinkybė neturi įtakos, nes nėra įmanoma, kad valstybė visur sustatytų tokio pobūdžio informacinius ženklus.

CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Teismas nurodo, kad pagal Aprašo nuostatas padaryta žala padidinta tris kartus, nes atsakovas žvejojo Minijos ichtiologiniame draustinyje. Teismo vertinimu, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kai žalos dydis didinamas priklausimai nuo pažeidimo padarymo vietos, asmeniui turi būti aišku, kad jis pateko į draustinio teritoriją ir jis turi suprasti, kad šioje vietovėje – draustinyje yra taikomi daug griežtesni ribojimai. Administracinio nusižengimo byloje atsakovas pateikė fotonuotraukas (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-228-1010/2024, l. 55–60), kad važiuodamas į žvejybos vietą, nepravažiavo jokių informacinių ženklų, kad įvažiavo į draustinio teritoriją. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad duomenys – ženklai, informaciniai stendai ar kt., apie draustinio teritoriją yra viešai, aiškiai pateikti, kad asmuo žinotų ir suprastų, kad yra draustinyje. Teismo vertinimu valstybė numatydama, tokį žalos apskaičiavimo modelį, kai padarytos žalos dydis priklauso nuo vietovės, turi imtis realių veiksmų informavimo prasme, kad pažeidėjas galėtų objektyviai nesant jokių abejonių žinoti ar yra, kirto rezervato teritoriją ir atitinkamai dėl to, jam gali kilti daug didesnė atsakomybė.

Susiklosčius tokiai situacijai teismas pripažįsta, kad yra pagrindas mažinti prašomos žalos atlyginimą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad asmuo yra neįgalus, turi sveikatos problemų, yra iš dalies darbingas. Be to, turi finansinių įsipareigojimų, t. y. už gyvenamąjį būstą moka įmokas bankui, globoja nepilnametį vaiką, gaunamos pajamos sudaro išmokos ir pašalpos. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nebegauna jokių išmokų, nes nėra sukaupęs pakankamo stažo, yra ligoninėje dėl prastos sveikatos būklės, yra išlaikomas sutuoktinės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą iki 1580 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1580 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl žalos atlyginimo išdėstymo dalimis.

Atsakovas prašo išdėstyti žalos mokėjimą dalimis, t. y. 24 mėnesių laikotarpiui.

Teismas nurodo, kad CPK 284 straipsnyje teismui suteikia teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas tais atvejais, kai skolininkų turtinė padėtis yra komplikuota, kad sprendimo vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti svarbius jo interesus. Tačiau sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, turi būti atsižvelgta, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas savo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis grindžia prasta turinine padėtimi – gaunamomis mažomis pajamomis, sveikatos būkle, kad nustatytas darbingumas tik iš dalies. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį būstą, už kurį turi mokėti įmokas bankui, yra neįgalus, teismo posėdžio metu nurodė, kad realiai nebegauna jokių pajamų yra išlaikomas sutuoktinės.

Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes, matyti, kad iš karto visos sumos sumokėjimas, galimai jo turtinę situaciją komplikuotų, todėl yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos vykdymą dvidešimt keturiems mėnesiams, tokiu būdu nebus neproporcingai pažeisti atsakovo ir ieškovės interesai, bus išsaugotas lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principai. Pastebėtina, kad atsakovo geranoriškas skolos mokėjimas leis išvengti vykdymo išlaidų, tokiu būdu ieškovė gaus dalį žalos atlyginimo, o atsakovas galės ekonomiškai įvykdyti sprendimą be priverstinio skolos išieškojimo procedūros (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 177–178 straipsniai, 185 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo priteistos iš atsakovo 1580 Eur žalos atlyginimas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1580 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-10-30, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, išieškojimas išdėstytinas dvidešimt keturiems mėnesiams, mokant po 65,83 (paskutinės įmokos suma 65,91), kartu su procesinėmis palūkanomis, pirmosios įmokos mokėjimo terminas nustatytinas 2025 m. liepos mėn.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškovė buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo priteistina 36 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 7,93 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu , kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 EUR), todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1580 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1580 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2024-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovo V. M. prašymą dėl žalos atlyginimo išdėstymo dalimis tenkinti:

priteistos 1580 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1580 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-10-30, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, mokėjimą dalimis – dvidešimt keturiems mėnesiams.

Nustatyti, kad atsakovas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, kiekvieną mėnesį po 65,83 (paskutinės įmokos suma 65,91), kartu su procesinėmis palūkanomis iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke ir kiekvieno mėnesio gale kartu su eiline mokama skolos dalimi sumoka kreditorei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-10-30) iki visiško žalos atlyginimo.

Nustatyti, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2025 m. liepos mėnuo, pirmąją įmoką 65,83 Eur Eur bei procesines palūkanas V. M. turi sumokėti iki 2025-07-31.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Kretingos rūmus.