- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1475-430/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33567-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Oroporas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oroporas“ (toliau – UAB „Oroporas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Oroporas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB „Energijos skirstymo operatorius“) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Oroporas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2 411,63 Eur skolą, 66,60 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. tarp šalių buvo sudaryta rašytinė Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo sulygta tvarka ir terminais suteikti prijungimo paslaugą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti prijungimo įmoką ir atlikti kitus sulygtus veiksmus. Pažymėjo, jog sulygtas prijungimo paslaugos suteikimo terminas – 120 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo ir prijungimo paslaugos įmokos ar atitinkamos jo dalies sumokėjimo. Teigė, kad prijungimo įmoka – 2 411,63 Eur buvo sumokėta 2018 m. gegužės 7 d., paslaugos suteikimo terminas šiuo atveju buvo iki 2018 m. rugsėjo 4 d. 2018 m. liepos 17 d. ieškovė gavo elektroninį laišką, kuriuo atsakovės atstovė informavo, jog nustatytu terminu paslauga nebus suteikta, dėl to terminas pratęstas iki 2018 m. spalio 17 d. Iki 2018 m. spalio 8 d. jokie darbai objekte nebuvo pradėti, dėl to ieškovė išsiuntė atsakovei elektroninį laišką su įspėjimu, kad jei per 10 d., t. y. iki nustatyto 2018 m. spalio 17 d. termino sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti, ieškovė nutrauks sutartį ir reikalaus grąžinti visą sumokėtą prijungimo įmoką ir patirtus nuostolius. 2018 m. spalio 18 d. atsakovei pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kuriame buvo prašoma iki 2018 m. spalio 19 d. grąžinti sumokėtą įmoką ir sumokėti paskaičiuotas 6 procentų metines palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais 164 dienas. Kadangi atsakovė pinigų negrąžino ir nesumokėjo prašomų palūkanų, ieškovė kreipėsi į teismą.
3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Prašė civilinę bylą dalyje dėl 2 411,63 Eur skolos ir 58,27 Eur palūkanų priteisimo nutraukti. Paaiškino, jog atsisako reikalavimo dėl 2 411,63 Eur skolos, kadangi paaiškėjo, jog atsakovė 2018 m. lapkričio 9 d. pavedimu apmokėjo minėtą įsiskolinimą, tokiu būdu pripažindama ieškovės reikalavimą kaip pagrįstą ir teisėtą. Nurodė, jog tikslina savo reikalavimą dėl prašomų priteisti palūkanų dydžio ir prašo priteisti 8,33 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė sutiko su ieškiniu iš dalies. Nurodė, kad neginčija fakto, jog sutartu terminu nesuteikė ieškovei jos elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos, dėl to pripažįsta, jog turi grąžinti ieškovės sumokėtą prijungimo įmoką, tačiau nesutinka su reikalavimais dėl 66,60 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog atsakovė, 2018 m. spalio 18 d. gavusi ieškovės pranešimą ir ieškinį, įvertinusi ten išdėstytus argumentus, grąžino ieškovei prijungimo įmoką, dėl to laiko, kad ieškovė turėtų ieškinio atsisakyti, o civilinė byla turėtų būti nutraukta. Papildomai paaiškino, jog atsakovė, pasirašiusi su ieškove ginčo sutartį, 2018 m. gegužės 8 d. pateikė užduotį dėl Prijungimo paslaugos projektavimo darbų atlikimo savo metiniam rangovui uždarajai akcinei bendrovei „Elmova“ (toliau – UAB „Elmova“), kuri raštu Nr. VR-117 informavo, kad projektavimo užduoties negalės vykdyti, nes viršija rangos darbų sąmatą, nustatytą 2017 m. lapkričio 3 d. sudarytoje sutartyje. UAB „Elmova“ grąžinus projektavimo užduotį, projektavimo užduotis buvo perduota vykdymui kitam metiniam rangovui – uždarajai akcinei bendrovei „Jodesta“ (toliau – UAB „Jodesta“). UAB „Jodesta“ 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. 2018/06/27-1 pateikė prašymą pratęsti darbų įvykdymo terminą iki 2018 m. spalio 17 d., nurodydama, kad atliekant projektavimo darbus paaiškėjo, jog transformatorinės ir komercinės apskaitos spintos įrengimui reikalinga sudaryti servitutų sutartis su žemės sklypų savininku Lietuvos Respublika. Pažymėjo, jog atsakovė, atsižvelgdama į rangovo UAB „Jodesta“ nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktu, vienašališkai pratęsė Prijungimo paslaugos suteikimo terminą iki rangovo nurodyto termino, t. y. iki 2018 m. spalio 17 d., apie tai informuodama ieškovę tiek telefonu, tiek 2018 m. liepos 17 d. elektroniniu laišku. UAB „Jodesta“ parengtas projektas buvo suderintas 2018 m. rugsėjo 10 d., objekto prijungimo prie atsakovės elektros tinklų rangos darbus turėjo vykdyti rangovė uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių energetinė statyba“ (toliau – UAB „Anykščių energetinė statyba“). Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal projektą buvo reikalinga įrengti naują modulinę transformatorinę, tačiau rangovė UAB „Anykščių energetinė statyba“ iš tiekėjų galėjo ją gauti tik 2018 m. lapkričio mėn. viduryje, prijungimo paslaugos terminas turėjo būti dar kartą pratęstas. Iki 2018 m. spalio 17 d. neinformavo ieškovės apie darbų termino pratęsimą, nes rangovė UAB „Anykščių energetinė statyba“ iki šios datos nebuvo pateikusi informacijos apie konkrečius darbų atlikimo terminus. 2018 m. spalio 18 d. buvo gautas ieškovės pranešimas dėl Sutarties vienašališko nutraukimo. Pažymėjo, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių 20 punktu ir vidaus teisės aktų nuostatomis privalėjo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi (prašymus, paklausimus, skundus) ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Atsakovės vertinimu, ji turėjo atsakyti į ieškovės 2018 m. spalio 8 d. elektroninį laišką vėliausiai iki 2018 m. lapkričio 7 d., o į 2018 m. spalio 18 d. raštą – iki 2018 m. lapkričio 17 d. Ieškovė, nesulaikiusi atsakymo iš atsakovės į teismą kreipėsi nepagrįstai, o ginčas galėjo būti išspręstas ikiteisminiu būdu.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė, atsisakiusi dalies reikalavimų, palaiko reikalavimą dalyje dėl 8,33 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 d. spalio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., priteisimo. Pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovė be jokio teisėto pagrindo naudojosi ieškovės pinigais, dėl to ieškovei priklauso palūkanos už naudojimąsi svetimais pinigais, o kokia šių palūkanų prigimtis turėtų kvalifikuoti teismas, nes teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Mano, jog remiantis Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-388-440/2017 prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos.
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad pagal pasirašytą sutartį ieškovė turėjo įspėti apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, o įmokai grąžinti šalys sulygo dėl 10 dienų. Tinkamai įspėjus sutartis turėjo būti nutraukta lapkričio 9 d., kuomet ir buvo grąžinta įmoka, dėl to ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Mano, jog ginčą galima buvo išspręsti neteisminiu būdu, o visas bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu bylą dalyje dėl 2 411,63 Eur įmokos ir 66,60 Eur palūkanų nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5,55 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (5,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 528,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmestė.
8. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 3 d. ieškovė UAB „Oroporas“ (buvęs pavadinimas UAB „LERNEKA“) ir atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasirašė Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei jos elektros įrenginių objekte Nemenčinėje, Švenčionių g. 114, prijungimo prie atsakovės elektros tinklų paslaugą per 120 dienų terminą nuo sutarties pasirašymo ir grąžinimo atsakovei dienos ir prijungimo įmokos sumokėjimo dienos. Ieškovė pasirašytą sutartį grąžino jos pasirašymo dieną, o sulygtą 2 411,63 Eur įmoką sumokėjo 2018 m. gegužės 7 d. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 120 dienų terminas sulygtai paslaugai suteikti – 2018 m. rugsėjo 4 d. 2018 m. liepos 17 d. atsakovė pranešė, jog sulygtu terminu nepavyks atlikti sulygtų darbų, dėl to terminas pratęstas iki 2018 m. spalio 17 d. Tarp šalių nėra ginčo dėl sulygto termino pratęsimo teisėtumo. 2018 m. spalio 8 d. ieškovė elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovę, jog jokie darbai jos objekte nebuvo pradėti ir įspėjo, jog tuo atveju, jei sulygti darbai nebus atlikti sulygtu terminu, 2018 m. spalio 18 d. automatiškai nutrauks sutartį ir reikalaus nuostolių atlyginimo. 2018 m. spalio 18 d. atsakovei buvo įteiktas pranešimas dėl sutarties nutraukimo su reikalavimu dėl sumokėtos įmokos ir 65,01 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo įmokos sumokėjimo už 164 d. (iki sutarties nutraukimo), sumokėjimo. 2018 m. spalio 25 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėtų sumų iš atsakovės priteisimo. 2018 m. lapkričio 9 d. atsakovė grąžino ieškovei sumokėtą 2 411,63 Eur įmoką ir ieškovė šio reikalavimo 2018 m. lapkričio 13 d. pranešimu atsisakė. Minėtu pranešimu ieškovė taip pat nurodė, jog atsisako dalies reikalavimo dėl 66,60 palūkanų pritesimo ir prašo priteisti 8,33 Eur palūkanų.
9. Teismas vertino, kad nors ieškovė savo atsisakymą įvardino dalies jau pareikšto reikalavimo atsisakymu, tačiau teismas, įvertinęs 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškime pateiktą palūkanų paskaičiavimo laikotarpį ir ieškovės atstovės bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus apie tai, jog ieškovė pripažįsta, kad palūkanos už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki nutraukimo buvo skaičiuojamos nepagrįstai (t. y. tuo metu atsakovė turėjo teisę naudotis ieškovės pinigais), ir tai, jog prašomos priteisti 8,33 Eur palūkanos buvo paskaičiuotos už naują laikotarpį – nuo sutarties nutraukimo iki įmokos grąžinimo, sprendė, jog ieškovė 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškimu atsisakė visų savo pradinių materialių reikalavimų ir pareiškė naują reikalavimą dėl palūkanų už naują laikotarpį priteisimo. Tokio reikalavimo pareiškimui neprieštaravo atsakovė, parengiamajame teismo posėdyje bylai pasiruošta nagrinėti dėl ieškovės palaikomo reikalavimo dėl 8,33 Eur priteisimo.
10. Teismas vertino, kad šalių pasirašytoje sutartyje buvo numatyta speciali sutarties nutraukimo tvarka – įspėjimas prieš 30 d. tais atvejais, kai: 1) sutarties negalima įvykdyti dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo ir šios kliūties negalima pašalinti; 2) sutarties negalima įvykdyti dėl force majeure aplinkybių (Bendrųjų sąlygų 8.3.1. ir 8.3.2. punktai). Tačiau nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės poziciją dėl sutartyje sulygtos sutarties nutraukimo tvarkos taikymo nagrinėjamam atvejui, t. y. dėl ko ieškovė privalėjo laikytis 30 dienų sutarties nutraukimo įspėjimo termino. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, dėl kokių priežasčių šalių sudaryta sutartis nebuvo įvykdyta iki sulygto termino, o ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuo sutarties sudarymo 2018 m. gegužės 3 d. iki jos nutraukimo 2018 m. spalio 18 d. jokie darbai jos objekte nebuvo atlikti. Teismas konstatavo, jog ieškovė tinkamai pasinaudojo savo teise į atsisakymą nuo atsakovės teikiamų paslaugų ir sutartį nutraukė nepažeisdama nei sutartinių, nei įstatymo reikalavimų.
11. Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo ir netesybas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikalavo grąžinti jos sumokėtą paslaugos suteikimo įmoką, o atsakovė ją grąžino 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. praėjus 21 dienai nuo sutartinių santykių nutraukimo. Šalių pasirašyta sutartis nenumatė įmokos grąžinimo termino tuo atveju, jei sutartis nutraukiama ne dėl kliento kaltės (Bendrųjų sąlygų 3.7 ir 3.8 punktų sąlygos numato įmokos grąžinimo terminą paaiškėjus, jog turėjo būti sumokėta mažesnė įmoka ir nagrinėjamu atveju netaikytinos), dėl to, teismas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, kad įmoka turėjo būti grąžinta per 7 dienas nuo pareikalavimo, t. y. iki 2018 m. spalio 25 d. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, pavėluotai grąžinusi pinigus ieškovei, naudojosi neteisėtai ieškovės pinigais 14 dienų, dėl to ieškovės reikalavimas dėl 8,33 Eur palūkanų tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 5,55 Eur palūkanų.
12. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
13. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, jog patenkinus ieškinį iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška: byloje nustatyta, jog įmoka ieškovei turėjo būti grąžinti iki 2018 m. spalio 25 d. (ieškovės kreipimosi į teismą dienos), buvo sumokėta po bylos iškėlimo – 2018 m. lapkričio 9 d., dėl to šis reikalavimas laikytinas patenkintu, reikalavimo dėl 66,60 Eur palūkanų ieškovė atsisakė, o reikalavimas dėl 8,33 Eur palūkanų patenkintas dalinai, vertinant jog visi reikalavimai sudaro 100 procentų, o vienas 33,3 procentų visumos, ieškovei priklauso 55,28 (33,3 + 21,98) procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei – 44,62 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie patirtas 56 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 900 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidas už ieškinio ir prašymo dėl dalies reikalavimų atsisakymo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, iš viso – 956 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas vertino, kad šios išlaidos protingos ir atitinka rekomendacijas, dėl to teismas, remdamasis nustatyta procentine priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška, priteisė ieškovei iš atsakovės 528,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „Oroporas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, perskirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 929,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Prašo priteisti apeliantės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
15. Nurodo, kad apeliantė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą ir toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
16. Pažymėjo, kad remiantis teismų praktika ir teisės doktrina, būtina atsižvelgti į: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų; 2) jeigu pareikšti reikalavimai, ar yra patenkintas pagrindinis reikalavimas; 3) esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas reikalavo daugiausiai sąnaudų. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-904-464/2018) savo praktikoje yra nurodęs, jog esant reikalavimams priteisti pagrindinę skolą ir palūkanas šių reikalavimų bendrą sumą traktavo kaip 100 proc. ieškinio turtinių reikalavimų, o ne įvertino reikalavimus vienoda procentine išraiška.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareikšti 3 reikalavimai (t. y. dėl 2 411,63 Eur skolos, 66,60 Eur palūkanų ir 8,33 Eur palūkanų) vertinami kaip lygiaverčiai reikalavimai ir bendrai sudaro 100 proc., o atskirai po 33,33 procentus. Apeliantės vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo vertinimas ne tik neatitinka teismų praktikos, bet ir neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijaus, nes 2 411,63 Eur reikalavimas negali būti įvertintas lygiagrečiai su 8,33 Eur reikalavimu, kuris yra 290 kartų mažesnis.
18. Teigia, kad teisingiausias, proporcingiausias ir tikslingiausias būtų toks variantas: skaičiuoti visų 3 reikalavimų bendrą sumą kaip 100 proc., t. y. 2 486,56 Eur, ir kadangi patenkintų reikalavimų suma yra 2 417,18 Eur, tuomet turėjo būti padaryta išvada, jog tenkinta ne 55,28 procentų, o 97,21 procentai visų ieškinio reikalavimų. Atitinkamai iš atsakovės turėjo būti priteista 929,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
19. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą.
20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neprieštarauja CPK 93 straipsnio 4 dalies ir 94 straipsnio nuostatoms.
21. Teigia, kad šalių ginčas galėjo ir turėjo būti išspręstas ikiteisminiu būdu, kadangi atsakovė nepiktnaudžiavo savo teisėmis, laikydama, jog ji turėjo pateikti atsakymą ieškovei dėl sutarties nutraukimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos, t. y. iki 2018 m. lapkričio 7 d. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų sulaukusi atsakymų teisės aktų nustatytais terminais, ginčas būtų išspręstas ikiteisminiu būdu. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sutartyje nebuvo tiesiogiai nustatyta vienašališka sutarties nutraukimo tvarka naujojo vartotojo (ieškovo) iniciatyva, dėl to sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis, nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai pasinaudojo savo teise į atsisakymą nuo atsakovės teikiamų paslaugų ir sutartį nutraukė nepažeisdamas nei sutartinių, nei įstatymo reikalavimų. Atsakovė, įvertinusi šiuos pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, sprendimo neskundė, tačiau mano, nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, rėmėsi CPK 93 straipsniu, taikydamas proporcingumo principą, ir nenurodė CPK 94 straipsnio pagrindų, teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neprieštarauja CPK 93 straipsnio 4 dalies ir 94 straipsnio nuostatoms.
22. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą dalyje dėl 2 411,63 Eur skolos ir 66,60 Eur palūkanų už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo priteisimo nutraukė, t. y. byla šioje dalyje buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o tuo tarpu 8,33 Eur pelno palūkanos buvo naujas ieškovo reikalavimas. Atsakovės vertinimu, tokiu būdu ieškovė nepagrįstai pateikė naują reikalavimą, nors buvo atstovaujama profesionalios atstovės – advokato padėjėjo, ir šalys patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas dėl netinkamo ieškovo procesinio elgesio, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
23. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nors ieškovo procesinio elgesio tinkamumo ir priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, neįvardino, tačiau faktiškai įvertino ieškovės procesinį elgesį dėl ieškinio pateikimo skubos ir galimybių kilusį ginčą baigti taikiai neišnaudojimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 3 d. ieškovė UAB „Oroporas“ (buvęs pavadinimas UAB „LERNEKA“) ir atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasirašė Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei jos elektros įrenginių objekte Nemenčinėje, Švenčionių g. 114, prijungimo prie atsakovės elektros tinklų paslaugą per 120 dienų terminą nuo sutarties pasirašymo bei grąžinimo atsakovei dienos ir prijungimo įmokos sumokėjimo dienos (e. b. l. 6–7). 2018 m. gegužės 7 d. ieškovė sumokėjo atsakovei sulygtą 2 411,63 Eur prijungimo įmoką (e. b. l. 9). 2018 m. liepos 17 d. atsakovė informavo ieškovę, jog sulygtu terminu nepavyks atlikti sutartų darbų, dėl to prijungimo darbai bus baigti iki 2018 m. spalio 17 d. (e. b. l. 10–11). 2018 m. spalio 18 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašališko 2018 m. gegužės 3 d. sutarties nutraukimo, sumokėtos įmokos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo (e. b. l. 16–18). Atsakovei nesumokėjus ieškovės reikalaujamų sumų, 2018 m. spalio 25 d. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2 411,63 Eur skolą, 66,60 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1–4). 2018 m. lapkričio 9 d. atsakovė grąžino ieškovei sumokėtą 2 411,63 Eur prijungimo įmoką. 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimų dėl 2 411,63 Eur skolos ir 58,27 Eur palūkanų priteisimo, prašydama iš atsakovės priteisti tik 8,33 Eur palūkanas (6 proc.) už naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu nutarė bylą dalyje dėl 2 411,63 Eur įmokos ir 66,60 Eur palūkanų priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.
28. Pirmosios instancijos teismas paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, remdamasis CPK 93 straipsniu, nustatydamas procentines priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius. Teismas sprendė, kad įmoka ieškovei turėjo būti grąžinti iki 2018 m. spalio 25 d. (ieškovės kreipimosi į teismą dienos), o buvo sumokėta po bylos iškėlimo – 2018 m. lapkričio 9 d., dėl to šis reikalavimas laikytinas patenkintu, reikalavimo dėl 66,60 Eur palūkanų ieškovė atsisakė, o reikalavimas dėl 8,33 Eur palūkanų patenkintas dalinai. Teismas vertino, jog visi reikalavimai sudaro 100 procentų, o vienas 33,3 procentų visumos, todėl ieškovei priklauso 55,28 (33,3 + 21,98) procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovei – 44,62 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.
29. Apeliacinės instancijos vertimu, pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarauja proceso normoms, reglamentuojančioms bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmiausia pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus ar atsisakius savo reikalavimų, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016). Taigi, nors pareikštu reikalavimų sumažinimas (atsisakymas) savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti (atsisakyti), išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebelaiko, tačiau teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 411,63 Eur skolos ir 66,60 Eur palūkanų (už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. spalio 22 d.). Bylos nagrinėjimo ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų (2 411,63 Eur skolos ir 58,27 Eur palūkanų) ir prašė priteisti ieškovės naudai 8,33 Eur palūkanų, paskaičiuotų už kitą laikotarpį nei buvo nurodytas pradiniame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nutraukė bylą dalyje dėl 2 411,63 Eur skolos ir 66,60 Eur palūkanų, o reikalavimą dėl 8,33 Eur laikė naujai pareikštu reikalavimu ir tenkino jį iš dalies, priteisdamas ieškovei 5,55 Eur palūkanų. Taigi, nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą dalyje dėl reikštų reikalavimų (t. y. nepriimdamas šioje dalyje sprendimo iš esmės) ir spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nepagrįstai netaikė CPK 94 straipsnio 1 dalies, taip pat netinkamai nustatė galutinę ieškinio sumą, nuo kurios turėjo būti atliekamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pažymėtina, kad bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamą galutinę sumą (-as) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pradinio ieškinio reikalavimų suma buvo 2 478,23 Eur (t. y. 2 411,63 Eur ir 66,60 Eur). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu suformulavo papildomą 8,33 Eur reikalavimą (palūkanų priteisimo už kitą laikotarpį nei pradiniame ieškinyje), kurį teismas priėmė ir nagrinėjo šioje byloje, dėl to galutinė ieškinio suma buvo 2 486,56 Eur. Pabrėžtina, kad 8,33 Eur palūkanų reikalavimas, teismui priėmus jį šioje byloje, nėra laikomas kito ieškinio (ar kitos bylos reikalavimu), o buvo pareikštas konkrečiai šioje byloje ir buvo susijęs su pagrindiniu ieškovės 2 411,63 Eur reikalavimu, dėl to įskaitomas į bendrą galutinę ieškinio sumą. Tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 8,33 Eur palūkanų pagrįstumo klausimą, rėmėsi aplinkybėmis dėl 2 411,63 Eur įmokos grąžinimo ieškovei.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo įvertinti, dėl kokių priežasčių nebuvo priimtas sprendimas iš esmės dėl 2 478,23 Eur ieškinio sumos, t. y. taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
32. Šiuo atveju iš neskundžiamos teismo sprendimo dalies matyti, jog atsakovė yra kalta dėl teisminio proceso, nes laiku neatliko sutartyje sulygtų elektros tinklų prijungimo darbų, o ieškovė tinkamai pasinaudojo savo teise į atsisakymą nuo atsakovės teikiamų paslaugų ir sutartį nutraukė nepažeisdama nei sutartinių, nei įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neskundžiamoje sprendimo dalyje konstatavo, kad ieškovės sumokėta įmoka turėjo būti grąžinta per 7 dienas nuo pareikalavimo, t. y. iki 2018 m. spalio 25 d., tačiau įmoka buvo grąžinta tik 2018 m. lapkričio 9 d. (t. y. jau po ieškinio padavimo teismui). Taigi, ieškovo reikalavimas dėl 2 411,63 Eur įmokos grąžinimo buvo pagrįstas, o šio reikalavimo buvo atsisakyta vien dėl to, kad atsakovė reikalavimą įvykdė bylos nagrinėjimo metu, pripažinusi jo pagrįstumą. Byloje neįrodyta, kad reikalavimas dėl 66,60 Eur palūkanų buvo pagrįstas, o pareikštas reikalavimas dėl 8,33 Eur pripažintas pagrįstu dalinai (5,55 Eur). Taigi, buvo patenkinti 2 417,18 Eur dydžio reikalavimai (2 411,63 + 5,55 Eur) iš 2 486,56 Eur, arba 97,21 procentai visų reikštų reikalavimų, kas sudaro pagrindą iš atsakovės ieškovei priteisti 929,33 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, bylinėjimosi išlaidas paskirstant, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius.
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, rengiant apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei UAB „Oroporas“, kuri pagal pateiktus įrodymus apmokėjo sąskaitą už teisines paslaugas, iš atsakovės priteistinos jos bylinėjimosi išlaidos 266,20 Eur, patirtos apeliacinėje instancijoje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant ieškovei UAB „Oroporas“, j. a. k. 304690854, iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, 929,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Oroporas“, j. a. k. 304690854, iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.