Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2015-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-10-220/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
2-10-220/2015
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00353-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Ieškovas
T. N.
Atsakovas
I. T.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-10-220/2015Procesinio sprendimo kategorija 35.5.;42.10.;63.1.;116.4. (S)Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00353-2014-9
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 10 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Rimai Jašinskienei dalyvaujant ieškovės T. N. įmonės atstovui T. N., atsakovei I. T., jos atstovei advokatei S. J., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės T. N. įmonės ieškinį atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo, o taip pat atsakovės I. T. priešieškinį ieškovei T. N. įmonei dėl pripažinimo 2012-04-11 paskolos sutarties negaliojančią,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės T. N. įmonė prašo priteisti iš atsakovės 5193,80Lt dydžio skolą, 0,2 proc. palūkanų už praleistas atsiskaityti terminą, kas sudaro 1890,54 Lt 332 Lt antstolių išlaidas dėl turto arešto, bei 172,95 Lt žyminį mokestį. Viso prašo priteisti 7589,29 Lt., kas sudaro 2198,01€. Priešieškinį prašo atmesti.

Savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, kad 2012-04-11 atsakovė pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią skolininkė iki 2012-04-27 pasižadėjo grąžinti 5193,80 Lt dydžio skolą, tačiau jos iki nurodytos datos negrąžino. Taip pat nurodo, kad tai, kad ši sutartis patikslino 2012-04-11 atsakovės pasirašytą paprastąjį vekselį, kuriame atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui nurodomą aukščiau skolą, bet vekselyje nebuvo nurodyti skolos grąžinimo terminai, todėl minima paskolos sutartimi buvo įtvirtinta paskolos grąžinimo data. Ieškovė dublike nurodo, kad pinigai jai buvo duoti ne iš įmonės pinigų, o iš jo asmeninių pinigų, todėl ir nėra įmonėje kasos išlaidų apie paskolintą sumą.

Teisminio bylos nagrinėjimo proceso metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškinys yra pareikštas kaip įmonės. Tačiau ji yra skolinga ir įmonei ir jam, nes įmonė yra jo. Jis teigia, kad teismo procesiniuose dokumentuose advokatai kažką ne taip parašė, kad jis skolino atsakovei pinigais, tačiau teigia, kad ji vis tiek yra įmonei skolinga, kartu ir jam, o ar atlyginta bus pinigais ar turtu neturi reikšmės. Laiko, kad jeigu atsakovė parašą ant sutarties padėjo, tai ji yra jam ir skolinga. Paaiškina, kad atsakovė pasirašė du dokumentus dėl skolos grąžinimo pati, dalyvaujant jos motinai, be to, ji yra iš įmonės ėmusi statybines medžiagas ir už jas nėra atsiskaičiusi. Nelaiko, kad reikalaujama priteisti suma jau yra jam atlyginta priteisiant jo pareikštą civilinį ieškinį iš atsakovės mamos baudžiamojoje byloje. Nežino kas tiksliai parašė paskolos sutarties tekstą, tačiau atsakovės mama jam sakė, kad dukra yra skolinga jam pinigų. Vėliau tą sutartį pasirašė I. T. parduotuvėje. Skolos nurodytą sumą ne jis nurodė, o atsakovės mama nurodė sutartyje, todėl jis laiko, kad atsakovė šią sumą ir yra jam skolinga. Kartu davė vekselį ir sutartį pasirašyti. Tiksliai negali paaiškinti dėl kokių priežasčių jis davė atsakovei tą pačią dieną pasirašyti ir vekselį ir paskolos sutartį, nes jis nėra teisininkas. Kadangi jam žinoma, kad pateikiant vekselį išieškojimui yra daugiau reikalų, todėl jis kreipiasi į teismą dėl skolos išieškojimo. J. Z. sakė, kad parduotuvėje susidariusi trūkumą padengs asmenys pasirašę paskolos sutartis. I. T. jis atvežė 50 plokščių ir jam ji yra skolinga už jas 800-900 litų. Laiko, kad atsakovė iš mamos ėmė pinigus, todėl turi jam grąžinti, taip pat ji ėmė ir prekes. Vekselyje ir paskolos sutartyje yra nurodyta viena skola, kurią skolinga atsakovė. Dėl to, kad G. Z. yra pasakiusi, kiek atsakovė, D. S. ir R. N. yra skolingos, todėl šios sumos ir buvo nurodytos sutartyse. D. S. ir R. N. pasirašė ant paskolos raštelių tą pačią dieną , kaip ir atsakovė, tačiau jis pas jas buvo atskirai nuvykęs į namus. Kadangi buvo paimti iš šių asmenų paskolos rašteliai, tai jis šiomis sumomis sumažino ieškinį atsakovės motinai baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo nuteista ir dalinai patenkintas jo ieškinys. Taip apt jis prašo priteisti ir 332 Lt antstolio išlaidas vykdant turto areštą.

Šalies argumentai

Atsakovė I. T. su ieškiniu nesutinka ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji jokių pinigų iš atsakovo nesiskolino. Tai yra ne jos įsipareigojimas mokėti skolą, o toks reikalavimas sukurtas paskolos sutarties iniciatoriaus T. N.. Nesant paskolos sutartyje duomenų apie pinigų perdavimą ir apie pinigų skolinimąsi, tokia paskolos sutartis yra akivaizdžiai niekinė. Paskolos sutartis buvo parašyta susiklosčius tokioms aplinkybėms, kad jos motina G. Z. dirbdama T. N. įmonėje pardavėja padarė trūkumų, nes duodavo žmonėms prekes nepaimdama iš jų pinigų. Kad nebūtų ji apkaltinta prekių iššvaistymu ir jos neatleistų iš darbo, tai mama paprašė jos pasirašyti išgalvotą paskolos sutartį 5193,80 Lt. sumai. Be to, tokias pat sutartis mamos prašymu pasirašė D. S. 5201,65 Lt. sumai ir R. N. 4965,30 Lt. sumai. Apie tai yra duomenų ir baudžiamojoje byloje, kur jos motina buvo nuteista. Tai patvirtino ir jos motina nagrinėjant baudžiamąją bylą. Šios aplinkybės yra nurodytos G. Z. 2012-04-11 parašytame pareiškime, kuris buvo pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Šiame pareiškime ji patvirtina, kad ji jokių pinigų iš T. N. įmonės niekada nesiskolino. Su savo motina ji niekada nesitarė, kad už ją atlygintų T. N. įmonei mamos padarytą žalą. Parduotuvėje pasirašė paskolos sutartį, kuri, tikriausiai, buvo mamos ranka surašyta. Vekselį pasirašė parduotuvėje, kad ji patvirtintų paprastuoju vekseliu skolą. Kai rašėsi paprastąjį vekselį, buvo ir ieškovo žmona. Pagal paskolos sutartį ir pagal vekselį ji jokių pinigų iš T. N. negavo. Už šią sumą iš parduotuvės prekėmis taip pat nėra išėmusi. Iš ieškovo anksčiau yra ėmusi 10 plokščių, tačiau užmokėjo už plokštes. Taip pat mama paprašė D. S. ir R. N. pasirašyti tokias pat sutartis. Nežinojo, kad motinai yra nustatyta 74000Lt skola T. N. . Ji yra pasirašiusi raštelį, kad nei ji nei motina T. N. nėra skolingos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-04-11 atsakovė pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodoma, kad ji iki 2012-04-27 grąžins skolą, sudarančią 5193,80Lt, o taip pat laiku negrąžinus skolą, ji sumokės už pradelstą dieną 0,2proc. delspinigių ( b.l. 5). Tokia paskolos forma atitinka CK 6.871 str. 3d. numatytus reikalavimus ir laikoma, kaip paskolos sutartis pasirašyta vieno žmogaus. Ieškovės atstovas T. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad, kaip ir nurodyta ieškinyje, įmonė yra ieškovė ir atsakovė yra skolinga jo įmonei, todėl reiškiamas ieškinys įmonės vardu, tačiau laiko, kad jis ir įmonė yra vienas ir tas pats. Byloje yra ir 2014-04-11surašytas paprastasis vekselis ( t. 1 b.l. 26), kuriame nurodoma, kad atsakovė pagal šį vekselį įsipareigoja sumokėti T. N. 5193,80Lt, kurį pasirašė atsakovė. Iš vekselio matyti, kad jis yra išduotas ne T. N. įmonei, o T. N., kaip asmeniui. Vertinant aplinkybes pagal ieškovės pateiktą civilinį ieškinį bei dubliką (t. b.l. 22, 66), laikytina kad ginčas tarp šalių kilo iš prievolinių paskolos teisinių santykių ( CK 6.870 str.). Kad ginčas kilo iš sutartinių paskolos teisinių santykių, aiškiai matosi iš teismui pateikto ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ( t. 1 b.l. 3), kuriame išieškojimo pagrindas nurodomas paskolos sutartis, ir iš ieškinio reikalavimo( t. 1 b.l. 22), kuriame prašoma priteisti skolą, bei ypač aiškiai tai matyti iš ieškovės pateikto dubliko ( t. 1 b.l. 66), kuriame nurodoma, kad T. N. įmonė yra paskolinusi atsakovei pinigų. Kaip matoma, dėl to, kad atsakovė iki nurodyto termino pabaigos pinigų negrąžino, todėl ir buvo užvesta ši civilinė byla ginant ieškovės interesus ( CPK 5 str. ). Tačiau teisminio posėdžio metu paaiškėjo aplinkybės, kad ieškovė nebuvo suteikusi atsakovei paskolą 5193,80Lt sumai, o ši ieškovės nurodyta skola susidarė dėl to, kad atsakovės motina G. Z., dirbdama pas ieškovę parduotuvėje, padarė trūkumą. Kaip teigia ieškovės atstovas, trūkumas jo įmonėje susidarė dėl to, kad atsakovės motina, kuri dirbo jo įmonėje pardavėja, duodavo atsakovei prekes už jas neapmokėjus ir grynus pinigus. Taip pat nurodo, kad ir kitiems asmenims ji duodavo prekes nepaimdama už tai pinigų. Ieškovės atstovas teigia, kad jis pats nesugalvojo, kiek atsakovė yra jam skolinga, nes tą paskolos sumą, nurodytą paskolos sutartyje, nurodė atsakovės motina G. Z., todėl jis ir davė šią surašyta paskolos sutartį, kurios aiškiai nežino kas surašė, pasirašyti I. T., kuri, ją pasirašydama, su skola sutiko. Ieškovės atstovas teigia, kad vekselyje taip pat yra nurodyta ta pati skola, kuri yra nurodyta ir paskolos sutartyje. T. N. savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad paskolos sutartį jis davė pasirašyti todėl, nes vekselyje nebuvo nurodyta paskolos grąžinimo data, o paskolos sutartyje ją jau nurodė. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis įvairiai aiškino vekselio ir sutarties pasirašymo laiką bei jų surašymo aplinkybes. Tačiau byloje yra nustatyta, kad pagal paskolos sutartį bei vekselį pinigai atsakovei nebuvo išduoti, o tai buvo padaryta kaip raštiškas įsipareigojimas atlyginti ieškovei padarytus dalinius nuostolius dėl atsakovės motinos kaltės parduotuvėje užfiksuoto trūkumo. Kad ne vien su atsakove buvo padaryti tokie raštiški susitarimai dėl nuostolių atlyginimo ryšium su nustatytu parduotuvėje trūkumu, matosi ir iš liudytojų D. S. ir R. N. paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų ( t. 2 b.l. 9,14-21,27-31,85-90). Kad parduotuvėje tikrinimo metu buvo nustatyti trūkumai bei dėl to ieškovė turėjo atitinkamų nuostolių, kurie buvo priteisti iš atsakovės motinos G. Z., matosi ir iš byloje esančio nuosprendžio, kuriuo G. Z. buvo nuteista pagal atitinkamus BK straipsnius, ir iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys 65015, 85 Lt. sumai(t. 2 b.l. 53-60.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes laikytina, kad nei pagal atsakovės pasirašytą 2014-04-11paskolos sutartį, nei pagal tos pačios dienos pasirašytą paprastą vekselį( t. 1 b.l. 26) pinigai iš T. N. įmonės atsakovei nebuvo perduoti. Kaip teigia atsakovė, ji jų negavo, o tik šiuos dokumentus pasirašiusi taip sutiko padėti savo motinai išvengti neigiamų pasekmių, tai yra , kad T. N. neišvarytų jos iš darbo. Ieškovės atstovas ir pats sutinka, kad pinigai pagal šiuos dokumentus atsakovei nebuvo skolinti, tačiau jis laiko, kad vis tiek atsakovė pasirašiusi minėtus dokumentus lieka jam skolinga.

Kaip matosi iš kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio turinio( t. 1 b.l. 3, 22-24), ieškovė suformulavo ieškinio materialinį teisinį reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą pagal 2012-04-11 paskolos sutartį, kurią pasirašė atsakovė ir laikė šį dokumentą paskolos sutartimi bei nurodė aplinkybes, kad iki nustatytos datos skola nebuvo grąžinta. Be to, šiame ieškinyje ieškovė paneigė atsakovės prieštaravime nurodytas aplinkybes, kad pagal atsakovės nurodytas aplinkybes gali būti nustatomas kažkoks tai skolos perkėlimas tretiesiems asmenims. Vadinasi ieškovė ir toliau, žinodama visas aplinkybes, laiko, kad ginčas kyla iš paskolos neįvykdymo teisinių santykių, o tai aiškiai gerai matosi iš ieškovės pateikto dubliko, kuriame teigiama, kad T. N. įmonė buvo paskolinusi pinigus atsakovei. I. T.. Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pinigai atsakovei nebuvo skolinti ir ji jų negavo, buvo pasiūlyta ieškovei keisti ieškinio pagrindą, tačiau ieškovės atstovas pasiliko prie ieškinyje nurodyto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui (ieškinio dalykas) ir prie ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas atsakovei (ieškinio faktinio pagrindo), todėl byla nagrinėjama pagal ieškinio nurodytą ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismas savo iniciatyva negali keisti ieškinio pagrindo arba ieškinio dalyko, nes tai yra ieškovo pareiga, o be to, teismas negali savo iniciatyva peržengti ieškinio ribų ( CPK 141 str.). Kadangi ieškovės atstovas laikosi ieškinyje nurodyto ieškinio reikalavimo, todėl ginčas sprendimui yra taikomas paskolos sutarčių teisinis reguliavimas ( CK XLII skyrius), o ne dėl įmonei susidariusių žalos atlyginimo. Pagal 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam, kad sandoris galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, jis turi būti sudarytas tinkamų subjektų, laikantis sandorio formai nustatytų įstatyme reikalavimų, sandoris turi išreikšti tikrąją šalių valią bei atitikti sudaromo sandorio turiniui keliamus įstatymo reikalavimus. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( CK 6.87 str. 1,2d.d.). Byloje nustatyta, kad pagal ginčijamą paskolos sutartį paskola nebuvo suteikta, nes neįrodyta, kad paskolų sutartyse įrašyta pinigų suma būtų perduota atsakovei, ji tokia pinigų suma nedisponavo. Kadangi ginčijamų paskolos sutarčių sudarymo dieną ir vėliau paskola nebuvo suteikta atsakovei, tai jai neatsirado pareiga grąžinti pinigų sumą, šalys negalėjo susitarti dėl jos vykdymo, nes iš nieko niekas neatsiranda (ex nihilo nihil fit). Nenustačius ginčijamo sandorio (susitarimų) sudarymo metu paskolą sudarančių pinigų perdavimo, neatsirado pareigos jų grąžinti, todėl sandoris, neturintis dalyko, neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyviosioms normoms (CK 1.80 str. 1 d.). ( LAT nutartis Nr.3K-3-546/2013). Todėl pagrįstai atsakovė prašo pripažinti 2014-04-11 paskolos sutartį negaliojančią, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms nuo jos sudarymo momento, nes sutarties negaliojimas yra įrodytas bylos medžiaga.

Taip pat atsakovė savo priešieškiniu neprašo panaikinti 2012-04-11 išduoto paprastojo vekselio tai pačiai 5193,80Lt sumai, nes teigia, kad vekselyje nurodyta, jog pinigus atsakovė turėtų grąžinti ne ieškovei, kaip įmonei, o pačiam T. N., kaip fiziniam asmeniui. Kadangi ieškinį pareiškė ne T. N., kaip fizinis asmuo, o T. N. įmonė, todėl laiko, kad vekselio turėtojas jai nekelia jokių reikalavimų priteisti šią sumą.

Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų , ieškovė įrodinėja, kad atsakovė jam yra skolinga pagal išduotą paprastąjį vekselį ir pagal paskolos sutartį. Tai yra ta pati paskolos suma, tačiau patvirtinta dvejais dokumentais. Nors ieškovės atstovas negalėjo tiksliai paaiškinti kodėl tą pačią dieną, tai pačiai sumai buvo sudaryti du paskolos dokumentai, tačiau iš ieškovės ieškinio ir dubliko turinio matyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta todėl, kad paprastame vekselyje nebuvo nurodyta paskolos grąžinimo data. Vertinant šias aplinkybes laikytina, kad byloje ieškovės yra keliamas klausimas dėl skolos išieškojimo ir pagal paprastąjį vekselį. Dėl to reikia laikyti, kad paprastojo vekselio išdavimas taip pat yra sandoris susijęs su paskolos suteikimu ir įsipareigojimu ją grąžinti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovei paprastame vekselyje nurodyta suma 51938, 80 Lt nebuvo perduota. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus( LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-95/2012). Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad atsakovė pagal paprastąjį vekselį nėra gavusi paskolos pinigais, kaip tai yra nurodyta ieškovės procesiniuose dokumentuose, todėl toks sandoris dėl aukščiau minėtų aplinkybių yra akivaizdžiai niekinis, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Be to, byloje nustatyta, kad ieškovės atstovas laiko, jog atsakovė yra skolinga įmonei , o kartu ir jam , nes įmonė priklauso ieškovės atstovui. Vertindamas šią ieškovės atstovo poziciją, bei nustatytas aplinkybes, kad ši suma nebuvo perduota atsakovei, o laikytina, kaip įmonei padaryta žala, todėl atsakovės nurodyta versija, kad vekseliu ji nėra skolinga įmonei, negali būti ta aplinkybe dėl kurios nebūtų aišku kam pagal paprastąjį vekselį turi būti grąžinta paskola, jeigu ji būtų duota, nes individualios įmonės turtas neatsiejamai susijęs su įmonės savininko turtu. Todėl vertinant visas nustatytas aplinkybes , teismas laiko, kad tai, jog paprastame vekselyje nurodytas kaip paskolos gavėjas T. N. , o ne T. N. įmonė, nepanaikina akivaizdžių sandorio pripažinimo negaliojančių pagrindų pripažįstant jį niekiniu, nes pinigų suma nebuvo perduota atsakovei. Kadangi sandoris dėl paprastojo vekselio išdavimo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine, o ieškovė teigia, kad pagal abudu sandorius atsakovė jai yra skolinga tą pačią sumą, todėl yra būtina spręsti ir paprastojo vekselio pripažinimą niekiniu klausimą, nes toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius. Todėl išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja sandorio, paprastojo vekselio, pripažinimą niekiniu savo iniciatyva (ex officio), nepriklausomai nuo to, kad atsakovė savo priešieškiniu neprašė jo pripažinti niekiniu. (CK 1.78 str. 5 d. , 1.80 str. 1 d.).

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra įrodyta, kad 2014-04-11 paskolos sutartis, o ir tos pačios dienos išduotas paprastasis vekselis, kuriuos pasirašė atsakovė dėl paskolos grąžinimo ieškovei T. N. įmonei pripažinti niekiniais (negaliojančiais) nuo jų sudarymo dienos, nes neperdavus atsakovei nurodytos sumos neatsirado atsakovei pareigos jos grąžinti ieškovei, todėl sandoriai, neturintis dalyko, neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra savaime negaliojantys (niekiniai) kaip prieštaraujantys imperatyviosioms normoms, todėl atsakovės priešieškinis tenkintinas, teismui taikant „ex officio“ ir paprastojo vekselio pripažinimu niekiniu atžvilgiu, o ieškovės ieškinys atmestinas. Priešieškinėje nurodytas prašymas priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. N. įmonei- nėra ginčo dalykas, todėl jis nenagrinėjamas.

Kadangi atsakovės priešieškinis tenkintinas, todėl iš ieškovės priteistinas atsakovės naudai sumokėtas žyminis mokestis, sudarantis 45,12€ ( t. 1 b.l. 55), o taip pat 479,56 € advokato atstovavimo išlaidos ( CPK 93 str., t. 1 b.l. 53, t. 2 b.l. 91). Taip pat iš ieškovės priteitinos ir pašto išlaidos valstybei, sudarančios 16,67€( CPK 96str. 6d. , 88 str.1d.3 p., 6 p., 93 str. 1d.). Be to, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2014-05-26 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei I. T. , a.k (duomenys neskelbtini) , gyv. Šilalės rajone, Kaltinėnų mst., Mokyklos gt. 3-1, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- areštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti , o priešieškinį patenkinti.

Paskolos sutartį, sudarytą 2012-04-11 tarp T. N. įmonės ir I. T. dėl 51938, 80 Lt paskolos grąžinimo ir joje nurodytų 0,2procentų delspinigių mokėjimo pripažinti niekiniu nuo jos sudarymo dienos.

Parastąjį vekselį išduotą 2012-04-11 I. T. T. N. dėl 51938, 80 Lt paskolos grąžinimo pripažinti niekiniu nuo jo sudarymo dienos.

Priteisti iš T. N. įmonės atsakovės I. T. naudai sumokėtą žyminį mokestį, sudarantį 45,12€ ( keturiasdešimt penkis eurus 12 cnt.), o taip pat 479,56 € ( keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 56 cnt) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš T. N. įmonės valstybės naudai 16,67€ ( šešiolika eurų 67 cnt.) pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-05-26 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei I. T. , a.k (duomenys neskelbtini) , gyv. Šilalės rajone, Kaltinėnų mst. . Mokyklos gt. 3-1, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones- areštą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Žukauskas