Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu tvirtinant, kad teismas įrodymus vertino nesilaikydamas ATPK 257 str. reikalavimų ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apylinkės teismas aukščiau paminėtų reikalavimų nepažeidė, byloje surinktus įrodymus vertino kiekvieną atskirai bei kitų bylos duomenų kontekste, prieštaringus ir nepatvirtintus atmesdamas, o nuoseklius ir objektyvius, vienas kitą papildančius, laikė objektyviais ir patikimais, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų viseto pakanka V. M. pripažinti kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 1 d., 127 str. 3 d. Spręsdamas dėl V. M. kaltės padarius minėtus pažeidimus, teismas rėmėsi liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų paaiškinimais teismo posėdyje, alkotesterio kvitu, nuotraukomis, kitais rašytiniais duomenimis, įvertino ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad teismo posėdyje betarpiškai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma yra pakankama spręsti, kad V. M. 2015-07-02, apie 20.30 val., automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,02 promilių girtumas, į sankryžą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su kita transporto priemone. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, sužaloti automobilio VW Passat keleiviai. Tokie V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys ATPK 124¹ str. 1 d., 127 str. 3 d. numatytų pažeidimų sudėtį. Skundą nagrinėjantis teismas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir nutarime padarytomis išvadomis sutinka.

Skunde apeliantas tvirtina, kad jis automobilio nevairavo, automobilį vairavo V. A., kuri šį faktą pripažino. Ši versija nėra nauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią versiją V. M. kėlė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ši versija buvo patikrinta ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta kritiškai, kaip neatitinkanti kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių. Iš tikrųjų V. A. 2015-07-02 apklausos protokole nurodė, kad automobilį „Audi A4“ vairavo ji, o V. M. sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Tačiau vėlesnėje 2015-07-31 apklausoje ir 2015-11-04 rašytame paaiškinime V. A. paneigė savo 2015-07-02 apklausos protokole nurodytas aplinkybes ir kategoriškai patvirtino, kad automobilį vairavo V. M.. Taip pat V. A. paaiškino, kodėl pirmoje apklausoje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. V. A. paaiškino, kad iš karto po eismo įvykio V. M. jos labai prašė prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, kadangi norėjo išsaugoti vairuotojo pažymėjimą. Nors V. A. apklausti teismo posėdyje nepavyko (parodymai teismo posėdžio metu buvo pagarsinti), netikėti jos tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad automobilį vairavo V. M., ir nelaikyti jų vienu iš įrodymų šaltiniu, teismas neturėjo pagrindo, kadangi šie paaiškinimai atitinka eismo įvykio vietoje buvusių liudytojų nurodytas aplinkybes apie tai, kas vairavo transporto priemonę. Nors nei vienas liudytojas nematė, kas vairavo automobilį susidūrimo metu, tačiau jų parodymai apie automobilyje „Audi A4“ buvusius asmenis iš karto po eismo įvykio, apie jų buvimo vietą automobilyje yra pakankami išvadai, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo būtent V. M., pagrįsti. Tai, kad automobilyje „Audi A4“ buvo tik du asmenys – apeliantas ir V. A., abejonių nekelia ir ši aplinkybė nėra ginčijama. Apklausti liudytojai patvirtino, kad, arba patys matė, arba iš kitų liudytojų girdėjo, kad po eismo įvykio keleivio vietoje prisisegusi saugos diržu sėdėjo moteris. Teismo posėdyje apklausta K. S. nurodė, kad, nors ir nematė paties V. M. išlipimo iš automobilio momento, tačiau, priėjusi prie automobilio, matė keleivio pusėje sėdinčią, saugos diržu prisisegusią moterį, kuri rūkė. Tuo metu V. M. buvo išlipęs, stovėjo prie atidarytų vairuotojo pusės durelių ir lingavo. Taip pat nurodė, kad iš vyro sužinojusi, jog kaltę prisiėmė moteris, o dar įvykio vietoje iš liudininkų girdėjusi sakant frazę „žiūrėkit, keičiasi vietomis“. T. L. taip pat nurodė nematęs, kas vairavo automobilį susidūrimo metu, tačiau taip pat kategoriškai patvirtino, kad po eismo įvykio priėjęs prie automobilio matė, kad keleivio priekinėje sėdynėje, prisisegusi saugos diržu, sėdėjo moteris. Vėliau ją matė sėdinčią vairuotojo vietoje. Iš liudytojų sužinojo, kad moteris ir vyras apsikeitė vietomis, moteris persėdo į vairuotojo vietą. Liudytojas A. P. paaiškino, kad paties susidūrimo nematė, tačiau stebėjo situaciją iš karto po įvykio. Matė, kaip iš karto po avarijos pusnuogis vyras sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Kol susigriebė, kad reikia fotografuoti, vyras jau buvo susikeitęs su moterimi, kuri prieš tai sėdėjo keleivio vietoje. Nei vieno iš paminėtų liudytojų suinteresuotumas šioje byloje nenustatytas. Nėra duomenų, kad liudytojai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu būtų konfliktiškuose santykiuose, kad siektų jam pakenkti apkalbėdami ir duodami neteisingus parodymus. Apie esmines šiai bylai aplinkybes, t. y. apie tai, kad iš karto po eismo įvykio moteris sėdėjo keleivio, o ne vairuotojo vietoje, liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir kategoriški viso proceso metu. Liudytojai šią aplinkybę patvirtino vienareikšmiškai ir šie parodymai atitinka kartu su V. M. važiavusios V. A. vėlesniuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, kad automobilį vairavo V. M., o ji, paprašyta, prisiėmė kaltę, dėl to pirminiuose paaiškinimuose nurodė melagingas aplinkybes. Nors V. M. teigia, kad tikėti vėlesniais V. A. parodymais, kuriuose ji paneigė vairavusį automobilį, negalima, nes liudytojai buvo daromas spaudimas pakeisti parodymus ir šią aplinkybę, pasak apelianto, patvirtina byloje pateikta liudytojos rašyta sms žinutė, fiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, tokie teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir vertintini kritiškai. Kaip matyti iš V. A. 2015-11-04 paaiškinimų, ji nurodė bendravusi su V. M. trumposiomis žinutėmis, buvo užsiminusi apie kalėjimą. Tokių žinučių tikslas buvo užsiminti, kad jis neturi jokio noro atsakyti už tai, ko nepadarė. Žinutės užuomina buvo apie tai, kad ji ruošiasi policijoje pasakyti tiesą. Šie V. A. paaiškinimai patvirtinti jos ranka darytu prierašu ir parašu ir teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad paaiškinimai buvo surašyti neteisėto poveikio įtakoje ir neatitinka tikrovės. Iš tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos matyti, kad iš skirtingų įrodymų šaltinių gauta informacija vienareikšmiškai patvirtina teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo būtent V. M.. Tuo tarpu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos, kad jis automobilio nevairavo, jį vairavo V. A., nepatvirtina jokie kiti objektyvūs ir patikimi įrodymai. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis pateikia savo subjektyvų surinktų įrodymų vertinimą, analizuoja liudytojų parodymus išskirdamas tą parodymų dalį, kuri jam yra palanki. Tačiau teismas pažymi, kad išvados dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo yra daromos įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, o ne vertinant juos atsietai, kaip tai skunde daro apeliantas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įrodymus vertino taip, kaip tai reikalauja ATPK normos, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu, nešališku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Tai, kad apelianto netenkina jam nepalankus byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. V. M. skundas iš esmės yra grindžiamas subjektyviu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir interpretavimu nenurodant jokių naujų esminių šiai bylai aplinkybių ar įrodymų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir subjektyvus byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl V. M. administracinės atsakomybės, ATPK 257 str. nuostatų nepažeidė, nutarime padarytos išvados tinkamai argumentuotos ir pagrįstos.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo V. M. pripažintas padaręs ATPK 124¹ str. 1 d., 127 str. 3 d. numatytus pažeidimus, yra teisėtas ir pagrįstas, procesinių pažeidimų tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus, nenustatyta. Paskirta nuobauda adekvati padarytų pažeidimų pobūdžiui ir pavojingumui, nėra aiškiai per griežta. Todėl tenkinti V. M. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutarimą naikinti ar jį keisti aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.