Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutarties, kuria V. M. prašymas dėl specialios teisės – vairuoti transporto priemonę – atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje, nubaustas administracine nuobauda – 1 400 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. V. M. 2018 m. gegužės 30 d. su prašymu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartyje V. M. prašymą atmetė motyvuojant tuo, kad išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Skunde V. M. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį ir sutrumpinti V. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Skunde nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, teismas iš esmės nieko nepasisakė dėl apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, nevertino pateiktų jo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Pažymėjo, kad onkologinės ligos paūmėjimas įvyko po nutarimo priėmimo ir jam buvo paskirtas nuolatinis bei intensyvus gydymas. Šios aplinkybės skiriant administracinę nuobaudą nebuvo teismo įvertintos. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad nutarimo priėmimo metu buvo žinomos aplinkybės, jog pareiškėjas sirgo onkologine liga ir jam nustatytas neįgalumas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo už to paties pažeidimo padarymą nuobaudą švelninti, nepagrįstai sutapatino visiški skirtingas pagal savo esmę nuobaudos skyrimo ir nuobaudos vykdymo stadijas bei nutolo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. ATP-515/2014, Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014), todėl formalus ir nemotyvuotas.Taip pat skunde nurodė, jog teismas vertino jau nebegaliojančius pažeidimus, kurie padaryti daugiau nei prieš dešimt metų ir yra nebeaktualūs. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas iki nuobaudos paskyrimo visada dirbo vairuotoju, neatsižvelgė į turimą ilgametį vairuotojo stažą. Akivaizdu, kad asmuo, kurio profesija yra vairuotojas padaro daugiau KET pažeidimų, nei paprastas vairuotojas, kuris transporto priemone naudojasi tik asmeninėms reikmėms. Atitinkamai padaryti pažeidimai yra iki nutarimo priėmimo, todėl vertinant pareiškėjo iki pažeidimo ir po jo padarymo galima padaryti išvadą, kad pareiškėjo elgesys yra pasikeitęs, nes nebedaroma jokių pažeidimų, kas atitinka ATPK 329 straipsnio reikalavimus. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nagrinėdamas jo pateiktą prašymą turėjo vertinti jo elgesio pokytį po priimto nutarimo, todėl nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas dėl daugybės padarytų KET pažeidimų charakterizuojamas itin neigiamai, nors pareiškėjo pateikta charakteristika įrodo priešingas aplinkybes.Skunde teismo motyvą, kuriuo nurodyta, kad jis kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, buvo padaryti padariniai, apgadintas turtas, sužaloti kiti asmenys, apeliantas siekė nutarimą skųsti apeliacine bei kasacine tvarka ir toks jo elgesys atitinkamai įvertintas, kritikuoja, nes teismas V. M. procesinį pareiškėjo elgesį tapatina su jo socialiniu, todėl teismo išvados yra nepagrįstos ir rodo, kad pirmos instancijos teismas nebuvo objektyvus ir nešališkas, pareiškėjui atimta teisė į teisingą teismą. Tą aplinkybę patvirtina, kad pareiškėjas teikė teismui prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau teismas šio klausimo nesprendė, o jei sprendė, tai pareiškėjo neinformavo ir nenurodė prašymo atmetimo motyvų, kas įrodo teismo tendencingumą.Apelianto vertinimu nuobaudos tikslai ne tik nubausti asmenį, bet ir jį auklėti, apeliantui 56 metai, jo profesija vairuotojas ir toks ilgas laikotarpis, draudžiant vairuoti transporto priemones, daro žalą jo galimybei grįžti į darbo rinką, jis gyvena vietoje, kur nėra galimybės dirbti kitokio darbo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą, t. y. numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, jog Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi, šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl apelianto skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimai buvo reglamentuoti ATPK 329 straipsnyje, kuriame numatyta, jog asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, gali kreiptis dėl šios administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kai yra praėję ne mažiau nei pusė jos paskirtojo laiko, asmuo per šį laiką nėra padaręs teisės pažeidimo ir yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad V. M. ATPK numatytus formaliuosius reikalavimus, kurie išvardyti šios nutarties 7 punkte, įvykdęs, todėl jo prašymas pagrįstai buvo nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog paskyrus asmeniui administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, teismas turi diskrecinę teisę spręsti dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Nepaisant formalųjį pagrindą sudarančių ir byloje pateiktų aplinkybių viseto, apygardos teismas visgi atkreipia dėmesį į tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, net ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti ar šį institutą pritaikius bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.Apygardos teismas pažymi, kad apelianto teisė vairuoti transporto priemones atimta už administracinių teisės pažeidimų (ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis ir 127 straipsnio 3 dalis) padarymą, kurie laikytini vieni iš pavojingiausių tokio pobūdžio pažeidimų. Įvykio metu apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,02 promilių girtumą) ir padarytas eismo įvykis nebuvo pažymėtas be padarinių. Jo metu apeliantas susidūrė su kitu automobiliu, juos abu apgadino, bet be turto apgadinimo, jis savo veiksmais sužalojo ir kitus asmenis. Taigi, toks elgesys buvo nulemtas pakankamai skaudžių pasekmių ir teismo vertinimu pasižymintis itin stipriu asmens neatsakingumu, neįvertinus pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams kriterijaus. Šios aplinkybės nevertinamos dar kartą, tačiau jos nemenkinamos analizuojant būtent šiam klausimui reikšmingas aplinkybes dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Apeliantas specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimą sieja su teisės vairuoti reikalingumu nukreipiant į darbinių ir asmeninių poreikių tenkinimo užtikrinimą. V. M. nurodė, kad jam 56 metai, ir toks ilgas šios teisės atėmimo terminas yra žala, kadangi bus sunku po šio termino suėmimo grįžti į darbo rinką, jis gyvena tokioje vietoje, kur kitoks darbo pobūdis neįmanomas. Nutarties 8 punkte nurodyta, jog šio instituto taikymui būtinos išimtinės aplinkybės. Analizuojant teismui pateiktus faktinius duomenis ir prašymo pagrįstumo aplinkybes, teismo vertinimu, išskirtinių ir įstatymo leidėjo išimtį taikančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto amžius ir darbo pobūdis pagal suformuotą teisminę kasacinio teismo praktiką nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybės, kurios suteiktų absoliutų pagrindą teismams vertinti ir taip tenkinti apelianto lūkesčius. Aukštesnysis teismas nurodo, kad turint poreikį dirbti tik darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu bei žinant, kad tik tokio pobūdžio darbas galimas apelianto gyvenamojoje vietoje, pažeidėjas turėjo atitinkamai šią vertybę saugoti, o ne vartoti alkoholį ir paskui sėstis už vairo taip keliant grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nurodytas skunde argumentas dėl jo amžiaus bei tai, kad apeliantas dirbo vairuotoju, turi ilgametį stažą analogiškai teismo vertinamas, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo siekius mažinti neblaivių asmenų daromus nusižengimus, šios kategorijos bylose itin preciziškai vertinamos aplinkybės, kurių pagrindu siekiama administracinio poveikio priemonės termino mažinimo ir šiuo atveju išskirtinės reikšmės tuo nesuteikiama. Taigi, šios aplinkybės bei teigiamas V. M. elgesys, nepadarius naujų administracinių teisės pažeidimų, formalių pagrindų buvimas ir argumentai, jog asmuo jau patyrė administracinės nuobaudos tikslus, kuomet jis dabar jau yra tik baudžiamas, nes ilgą laiką neturi teisės vairuoti transporto priemones, jo nurodyta liga yra pakankamai intensyviai gydoma, būtinas važinėjimas pas gydytojus, nustatytas neįgalumas, t. y. šių aplinkybių visetas, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jau pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog apelianto nurodyta liga bei asmens neįgalumas buvo ir iki teisės pažeidimų padarymo, tačiau asmens neteisėtiems veiksmams įtakos neturėjo. Kritikuojant skunde apelianto ankstesnius administracinius baustumus, iš kur matyti, kad šis atvejis V. M. atžvilgiu ne pirmas, visiškai teismo buvo pagrįstai paminėtas ir įvertintas visete šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, kas lemiamos reikšmės neturėjo, tačiau sudėtine vertinimo dalimi buvo ir atitinkamai charakterizavo kaltininko asmenybę bei daromas išvadas laikytis teisėtumo ir vėl nenusižengti. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nagrinėjant administracinę bylą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo būtina įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (administracinės nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), todėl apelianto teiginiai, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jam jau buvo skirta administracinė nuobauda už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, atmestini. Nors apeliantas ir kritikavo, jog teismo išvados nepagrįstos, tačiau tokia jo pozicija yra tik subjektyvios nuomonės išraiška jo lūkesčių nepateisinusio procesinio sprendimo apimtyje. Byloje pateikus tik formalias įstatymo nuostatas patvirtinančius įrodymus, įvertinus padarytų neteisėtų veikų ir kaltininko asmenybę tiek teigiamu, tiek neigiamu aspektu, nesant materialiojo kriterijaus pagrindimo, klausimas nagrinėjamu atveju išspręstas teisingai. Nagrinėjamoje situacijoje apygardos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog būtų neteisingi apylinkės teismo nutartyje išdėstyti argumentai apie tai, jog nėra išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog V. M. jau patyrė pakankamus įstatymo numatytus ir teismo paskirtus suvaržymus, o specialios teisės atėmimas itin apsunkina normalias gyvenimo sąlygas, be ko išsiversti pakankamai labai sunku arba neįmanoma. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės dėl susisiekimo nepatogumo bei darbinių santykių nėra tas veiksnys, kuris pagrįstų išimtinės aplinkybės konstatavimą. Apeliaciniame skunde apeliantas akcentavo, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, tačiau tik esant formaliam įstatymų leidėjo numatytam pagrindui besąlygiškai sutrumpinus paskirtą už tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarytą administracinio poveikio priemonės terminą, bus paneigta konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų esmė ir įžvelgtinas nebaudžiamumo nuotaikų formavimas. Apygardos teismas šiuo aspektu taip pat pabrėžia, jog prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai yra itin svarbūs siekiant apsaugoti visuomenę. Skunde nurodoma, jog teismas nieko nepasisakė apie pateiktus rašytinius įrodymus ir nevertino pateiktų pareiškėjo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Šiame kontekste teismas pažymi, kad analizuojant skundžiamos nutarties motyvus tokie argumentai vertinami kaip nepagrįsti, nes nesant prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis V. M. grindė paties prašymo reikalavimą, ir jas pagrindžiančių pridėtų dokumentų, teismas neturėtų galimybės įvertinti šioje stadijoje specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo galimybę. Taigi, apylinkės teismas, nors ir detaliai bei išsamiai neaptardamas, šiuos apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis ir pateiktus rašytinius įrodymus įvertino visumoje ir procesinių pažeidimų, vertinant bylos duomenis nepadarė. Dėl skundo argumentų, jog teismas nevertino aplinkybių skiriant administracinę nuobaudą, šioje byloje aukštesnysis teismas nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartis yra įsiteisėjusi, jos teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas aukštesniojo teismo, todėl ji nekvestionuojama. Taip pat nepagrįsti skundo argumentai dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir nuobaudos vykdymo stadijų sutapatinimo, kadangi aukštesnysis teismas šių tapatinimų nenustatė, o įvertinęs teismo motyvus tik patvirtina, jog dėl vykdymo procese reikšmingų aplinkybių buvo spręsta ir padarytos teismo išvados susijusios dėl administracinio poveikio priemonės taikymo termino.Analizuojant pateiktą skundo argumentą dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo, aukštesnysis teismas skundžiamos nutarties teisėtumu neabejoja. Teismo šališkumas nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu nenustatytas. Šis argumentas grįstas tuo, kad teismas atėmė apelianto teisę į teisingą teismą, prašymas dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo buvo nagrinėtas ne žodinio proceso tvarka, o rašytinio. ATPK 272 straipsnyje nurodyta, kad byla yra nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau byla gali būti išnagrinėta ir be jo, kai apie posėdį jis laiku buvo informuotas ir negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad jame numatytos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens, t. y. dar nenubausto asmens, teisės. Nagrinėjamu atveju, teismas nagrinėjo ne administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės, o apelianto pateiktą prašymą dėl tolimesnio nuobaudos vykdymo. Apygardos teismas pažymi, kad ATPK 329 straipsnyje nenumatyta, kokia forma – žodine ar rašytine – turi būti nagrinėjami prašymai dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, todėl imperatyvo tokį prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra numatyta. Susiformavusioje teismų praktikoje prašymai, paduoti ATPK 329 str. pagrindu, kaip ir šios kategorijos skundai, susiję su nuobaudos vykdymo metu kylančių klausimų išsprendimu, paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pažeidėjo nekviečiant į teismo posėdį. Be to, įvertinus tai, kad apeliantui Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartis, kuria atmestas V. M. prašymas, buvo įteikta ir jis pasinaudojo teise ją apskųsti, tvirtinti, jog iš esmės buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismą, o teismas buvo šiuo aspektu šališkas ir neobjektyvus vien dėl to, kad prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka – nėra pagrindo. Sutiktina su apelianto argumentais, jog, esant jo prašymui nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka, apie jo atmetimą teismas nepasisakė, nors nusprendus jo netenkinti turėjo atmetimo motyvus nurodyti. Apygardos teismas šį skundžiamos nutarties trūkumą pripažįsta, tačiau esant aukščiau išdėstytiems motyvams bei tai, kad ATPK nenumato imperatyvo administracinės nuobaudos vykdymo procese asmenų pateiktus prašymus nagrinėti tik žodinio proceso tvarka, šis trūkumas nelaikytinas esminiu, kas lemtų skundžiamos nutarties panaikinimą.Apibendrindamas visa tai, kas minėta, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagrindo sutrumpinti V. M. specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą nėra, apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir išdėstė pakankamus priimto sprendimo motyvus, todėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą ir V. M. skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.