Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-09-22 · Civilinė byla Nr. 2-237-251/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
2-237-251/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06080-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Ieškovas
D. M., P. M., R. M.
Atsakovas
E. M.
Advokatai
Ričardas Ralys, Irma Gutkovienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-237-251/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06080-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 106.1.; 108.1.; 116.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant ieškovų D. M., P. M., R. M. atstovei advokatei Irmai Gutkovienei,dalyvaujant atsakovo E. M. atstovui advokatui Ričardui Raliui,

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M., P. M., D. M. ieškinį atsakovui E. M., dėl priteisto išlaikymo dydžio P. M. padidinimo, išlaikymo D. M. priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo R. M. priteisimo, ir atsakovo E. M. priešieškinį ieškovams dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir mišraus išlaikymo – turtu ir piniginėmis lėšomis - nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėjimui ieškovų R. M., P. M., D. M. ieškinys E. M., dėl priteisto išlaikymo dydžio P. M. padidinimo, išlaikymo D. M. priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo R. M. priteisimo.

Ieškinyje nurodyta, kad R. M. ir E. M. gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. M.. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005-08-25 sprendimu nutraukė R. M. ir E. M. santuoką ir priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai po 125,00 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės. 2006-09-14 buvusiems sutuoktiniams gimė sūnus D. M., jam išlaikymas nebuvo priteistas, nes buvę sutuoktiniai iki 2011 metų liepos mėnesio pabaigos gyveno kartu. 2011 metų rugpjūtį ieškovė R. M. su vaikais išvyko gyventi ir iki šiol gyvena Anglijoje. Ieškovei P. M. teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, neatitinka net minimalių augančio vaiko poreikių. D. M. išlaikymo tėvas neteikia. Ieškovai prašo tenkinti ieškinį ir: 1) pakeisti 2005-08-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4220-410/2005 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nepilnametei P. M. priteistą išlaikymą po 125,00 Lt pakeisti į 400,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą nuo ieškinio teismui padavimo iki P. M. sulauks pilnametystės; 2) priteisti išlaikymą nepilnamečiui D. M. po 400,00 Lt nuo ieškinio teismui padavimo iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti ieškovei R. M. 7500,00 Lt išlaikymo už D. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-07-31; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas E. M. su ieškovų ieškiniu sutinka iš dalies, reiškia priešieškinį, kuriuo prašo teismo pripažinti, kad ieškovės R. M. vardu 2008-01-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas žemės sklypas, kurį atsakovas vertina 90000,00 Lt, lygiomis dalimis priklauso atsakovui ir ieškovei R. M., atsakovo turto dalies vertė 45000,00 Lt. Nurodo, kad minėtas žemės sklypas buvo pirktas iš bendrų buvusių sutuoktinių lėšų, bendriems poreikiams, nes nors ir išsituokę jie vedė bendrą ūkį ir ketino statyti sklype namą. Prašo turtu priteisti 7100,00 Lt įsiskolinimą vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2013-07-31, ir pripažinti, kad atsakovas savo prievolę šioje dalyje įvykdė. Taip pat priteisti turtu išlaikymą nepilnametei dukrai P. M. už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2015-01-01, kai dukra taps pilnametė, skaičiuojant po 400,00 Lt į mėnesį, viso 6800,00 Lt ir pripažinti, kad atsakovas savo prievolę šioje dalyje įvykdė. Turtu priteisti išlaikymą sūnui D. M. už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2020-02-01, kai sūnus sulauks 14 metų amžiaus, skaičiuojant po 400,00 Lt į mėnesį, viso 31100,00 Lt ir pripažinti, kad atsakovas įvykdė dalį prievolės. Priteisti iš atsakovo po 170,00 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymą D. M. nuo 2013-08-01 iki jo pilnametystės. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad prašymas taikyti mišrų išlaikymą – turtu ir piniginėmis lėšomis bus proporcingas, nepažeis atsakovo teisių ir visų trijų atsakovo vaikų teisių ir interesų. Teikti išlaikymą ir jo įsiskolinimą pinigais neturi galimybių.

Ieškovų atstovė advokatė I. Gutkovienė teismo posėdyje ieškinį palaikė visa apimtimi, priešieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad po ištuokos buvę sutuoktiniai su vaikais dalį laiko gyveno užsienyje, dalį Lietuvoje - jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu atsakovas teikė išlaikymą vaikams, dalinai prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. 2011 metų vasaros pabaigoje ieškovė su vaikais išvyko iš Lietuvos neapsikentusi atsakovo elgesio. Nuo to laiko atsakovas yra pervedęs tik 500,00 svarų, daugiau absoliučiai jokių lėšų vaikams neskyrė. Vaikai yra mokyklinio amžiaus, jų poreikiai kasmet didėja. P. M. yra reikalingas 1200,00 Lt išlaikymas, į šią sumą nėra įtraukta būsto nuomos dalis. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą nuo 125,00 Lt iki 400,00 Lt, taip R. M. prisiima sau didesnę naštą išlaikyti dukrą. D. M. prašoma priteisti 400,00 Lt išlaikymą. R. M. per mėnesį uždirba 6000,00 Lt, būsto nuoma ir išlaikymas per mėnesį kainuoja 3500,00-3800,00 Lt. Vaikai lanko mokymosi įstaigas, kainuoja mokymosi priemonės, maistas. Dėl priešieškinio paaiškino, kad 2008-01-17 ieškovė kartu su kita bendrasavininke R. K. įsigijo 34 arų ginčo žemės sklypą. Šeimos materialinė padėtis niekada nebuvo gera ir stabili, todėl su R. K. nusprendė įsigyti žemės sklypą, o vėliau jį parduoti ir taip užsidirbti pinigų. Šis sklypas niekada nebuvo skirtas šeimos namo statybai, nes statybai lėšų šeimoje niekada nebuvo. Sklypas buvo įsigytas iš ieškovės sesers O. A. ir draugės J. G. skolintų lėšų. Ieškovė netrukus įsigijo ir antrąjį, didesnį - vieno hektaro, žemės sklypą, pastarasis sklypas pirktas su mintimi jį perleisti draugei J. G., nes pati J. G. gyvena užsienyje ir negalėjo to sklypo įsigyti pati. Tarp ieškovės R. M. ir atsakovo E. M. nebuvo jokių susitarimų dėl bendro sklypo ar sklypų pirkimo, o pardavus sklypą - dėl gautų lėšų dalijimosi. Ginčo sklypo padalinimo į du sklypus ir paskirties keitimo procedūros prasidėjo kai ieškovė su vaikais jau buvo užsienyje, ir baigėsi 2013 metais. Atsakovas neskyrė lėšų tų procedūrų atlikimui, kaip matyti iš atsiliepimo į ieškinį, iš priešieškinio, atsakovui net nebuvo žinoma aplinkybė apie sklypo padalinimą, taip pat atsakovas niekaip neprisidėjo dėl skolos už pirktą žemę grąžinimo.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas advokatas R. Ralys teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas su ieškiniu iš dalies sutinka, nurodė neprieštaraujantis, jog vaikams reikalingas išlaikymas, sutinka su išlaikymo suma, tačiau nesutinka su išlaikymo forma. Prašė tenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad atsakovas yra dirbantis, jo pajamos per mėnesį yra apie 1300,00 Lt, jas sudaro minimalus atlyginimas ir apie 600,00 Lt pareigūno pensija. Atsakovui 2014-08-04 gimė dar vienas vaikas. Paaiškino, kad ieškovės R. M. vardu registruotas žemės sklypas yra įsigytas bendromis lėšomis (santaupos, pajamos - atsakovas dirbdamas Airijoje uždirbdavo apie 8000,00 Lt), bendriems tikslams, todėl turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Kai buvo perkamas sklypas atsakovas dirbo užsienyje, todėl jis fiziškai negalėjo dalyvauti sandoriuose. Tuos sklypus rado ne K. ir M., o K. ir M.. Dėl 34 arų žemės sklypo pirkimo sprendimą priėmė abu buvę sutuoktiniai. Sklypas įsigytas bendriems šeimos poreikiams tenkinti – namo statybai, todėl šis turtas yra bendroji nuosavybė. Atsakovas nesiekė savęs įrašyti sklypo savininku, nes pasitikėjo ieškove R. M.. Sklypo nuosavybę ėmė ginčyti tik dabar, nes atsirado ieškinys dėl išlaikymo. Atsakovas iš esmės sutinka su išlaikymo dydžiu, su išlaikymo įsiskolinimu, tačiau atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymo pinigais. Teikdamas priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atsakovas siekia teikti išlaikymą vaikams turtu. Papildomai paaiškino, kad 34 arų žemės sklypo vertę paskaičiavo palyginęs greta esančių sklypų kainas portale skelbiu.lt, mano, kad Registrų centro duomenų bazėje esančios vertės yra „popierinės“, neatitinka realios situacijos. Nurodė, kad nors E. M. turi objektyvias sąlygas išlaikyti vaikus - yra darbingas, jauno amžiaus, tačiau jo galimybes varžo gaunama minimali alga bei turimas išsilavinimas. Ieškovės pajamos šiai dienai yra žymiai didesnės. Pažymėjo, kad atsakovas vienas moka mokesčius už bendrą su ieškove R. M. butą, tai yra moka ir už ieškovės buto dalį.

Liudytoja R. K. teismui paaiškino, kad kartu su ieškove R. M. yra ginčijamo žemės sklypo bendrasavininkė. Pasitarusi su drauge R. M. nutarė įsigyti sklypą ir jį parduoti, taip užsidirbti pinigų. Tą žemės sklypą surado R. M. šeima, sklypo kaina buvo 1000,00 Lt už arą, viso 34000,00 Lt už 34 arus. Abi pirko po 17 arų, su pardavėju atsiskaitė pas notarą. R. M. už savo dalį mokėjo iš skolintų pinigų, kiek jai žinoma, skolinosi iš savo draugės, dirbančios užsienyje, taip pat iš sesers. R. M. niekada neturėjo pakankamai pinigų ir santaupų. Nėra girdėjusi, kad vyras R. M. būtų davęs pinigų sklypui. Žemės paskirties keitimo ir sklypo dalinimo į dvi dalis procedūras apmokėdavusi ji, o R. M. jai atiduodavo savo dalį grįžusi iš užsienio. Sklypas buvo perkamas pardavimui, o ne statyboms, nes nei jos pačios, nei R. M. šeimoje nebuvo iš ko tų statybų vykdyti. Iki šiol sklypo nepardavė, nes nebuvo pinigų pakeisti žemės paskirties. Buvęs vyras su atsakovu yra buvę bendradarbiai. S. Š., iš kurio pirko sklypą, aprodė žemę. S. Š. pirmą kartą pamatė aprodant sklypą, o antrą kartą pas notarę.

Liudytoja O. A. teismui paaiškino, kad R. M. yra jos sesuo. Jai žinoma, kad sesuo pirko žemės sklypus, nes skolino sesei 8000,00 Lt. Sesė skolinosi viena ir skolą atidavė viena, jos buvęs vyras tame visiškai nedalyvavo. Kiek jai žinoma, sesuo didįjį žemės sklypą pirko draugei, o mažesnį sklypą sau, nes tikėjosi parduoti brangiau. Kodėl vyras nebuvo įrašytas į sklypo savininkus, nors gyveno su buvusia žmona, nežino. Sesers šeima niekada neturėjo pinigų. Sesuo 2011 metų vasarą pabėgo nuo vyro, nes jis ją terorizavo, mušė, šeimoje nebuvo sutarimo, vyras išgėrinėjo, nesiieškojo darbo. Sesuo sklypą įsigijo spontaniškai, neplanuotai. Pirko tam, kad parduotų, norėjo pasigerinti gyvenimą, turėjo skolų už baldus.

Liudytojas S. Š. teismui paaiškino, kad iki sandorio nepažinojo atsakovo E. M. ir ieškovės R. M.. Su jais suvedė A. K.. A. K. su E. M. apžiūrėjo dokumentus, sklypą, sutarė kainas. R. M. dalyvavo pasirašant sutartį pas notarę. Sklypus formavo nedidelius, kad būtų lengviau parduoti. Didįjį sklypą pirko irgi M.. Sklypų apžiūrėti nei karto neatvyko R. M., ją pirmą kartą sutiko pas notarę. Sklypą pas notarę pirko R. M. ir jos draugė. Už sklypą pinigus pas notarę davė R. M.. R. M. vardu buvo perkamas ir didysis hektaro ploto sklypas. Jam nežinoma, kodėl visi dokumentai buvo tvarkomi R. M. vardu.

Liudytojas A. K. teismui paaiškino, kad E. M. pažįsta labai seniai. E. M. tais metais, kai vyko sandoriai, sakė, kad norėtų šeimai pastatyti namą. Statyti planavo savo jėgomis, nes išmano statybą, kažkada Airijoje dirbo statyboje. Tada jis papasakojęs E. M., kad pažįsta žmogų – S. Š., kuris nebrangiai pardavinėja sklypus gana geroje vietoje. Kiek vėliau E. M. prašė parodyti kur tie S. Š. sklypai. S. Š. aprodė sklypus ir siūlė E. rinktis iš kelių sklypų. E. žadėjo pasitarti su šeima. Pasitaręs su šeima ir priėmęs sprendimą pirkti iš S. Š. sklypą, E. paprašė jo tarpininkauti ir suvesti žmoną R. M. su pardavėju. Paaiškino, kad ieškovės R. M. ir atsakovo E. M. skyrybos buvo fiktyvios, jie siekė, kad R. M., kaip vieniša mama, Airijoje gimus sūnui D. gautų gerą pašalpą. Kiek jam žinoma, sklypą pirko dvi šeimos – dar ir K., nes namui statyti nereikia 34 arų, užtektų pusės. Kodėl draugas žemę pirko žmonos vardu nežino. Kai vyko sandoris, E. M. buvo užsienyje. E. M. yra išėjęs į pensiją buvęs pareigūnas, jis dukart vyko dirbti statybose į Ameriką, į Airiją, mano, kad uždirbo pakankamai pinigų.

Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. Tavoras paaiškino, kad M. šeima nebuvo ir nėra rizikos šeimų sąrašuose. Palaikė teismui pateiktą ieškinį dėl išlaikymo padidinimo P. M., išlaikymo priteisimo D. M. ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo R. M.. Papildomai paaiškino, kad tėvas privalo prisidėti prie abiejų vaikų išlaikymo ir teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris atitiktų vaikų poreikius. Ieškovė prisiima didesnę naštą, iš atsakovo išlaikymui reikalauja tik po 400,00 Lt. Šiuo metu dukrai teikiamas išlaikymas yra simbolinis, visiškai neatitinkantis šiandienos situacijos, todėl turi būti padidintas. Dėl priešieškinio reikalavimų pripažinti turtą daline nuosavybe ir turtu priteisti išlaikymą vaikams palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Teismų praktikoje nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai išlaikymo bylose yra materialinio teisinio santykio dalyviai, todėl kreipiantis į teismą yra ieškovais, o jų tėvai – ieškovų įstatyminiai atstovai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės R. M. ir atsakovo E. M. santuoka buvo nutraukta 2005-08-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, nepilnametei šalių dukrai P. M. priteistas periodinis kasmėnesinis 125,00 Lt išlaikymas iš tėvo E. M. (I tomas, 5-7, 8, 9 b. l.). buvusiems sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. M. (I tomas, 10 b. l.). Sūnui išlaikymas nepriteistas, tačiau, ieškovų atstovės patikslinimu ir atsakovo atstovo teigimu, tėvas E. M. sūnui teikė išlaikymą iki 2011-08-01. 2011-08-01 ieškovė R. M. su vaikais P. ir D. išvyko į užsienio valstybę. P. M. išlaikymui kas mėnesį būtina apie 1123,08 Lt, sūnaus D. M. išlaikymui būtina apie 804,00 Lt (I tomas, 11, 12 b. l.). Ieškovė su vaikai užsienio valstybėje gyvena nuomojamame būste (I tomas, 88-93 b. l.). Ieškovei R. M. ir atsakovui E. M. priklauso po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, 14-15 b. l.). Atsakovas E. M. dirba ir gauna pareigūno pensiją, jo pajamos per mėnesį yra apie 1300,00 Lt (I tomas 48, 60, 99, 132 b. l.). Ieškovė R. M. dirba užsienyje, jos pajamos per mėnesį apie 6000,00 Lt (I tomas, 80-87 b. l.). Byloje nėra duomenų, apie kurios nors šalies sveikatos problemas, neįgalumą.

Ieškovė R. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su R. K., pagal 2008-01-17 pirkimo pardavimo sutartį įgijo 34 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (I tomas, 178-179, 180-181 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės direktoriaus įsakyme Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo nurodyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties keitimo planavimo organizatorės yra R. K. ir R. M. (I tomas, 182 b. l.). Byloje pateikti detalieji planai ir žemės sklypo paskirties keitimo dokumentai pasirašyti R. K. ir R. M. (I tomas, 183-189 b. l.). Žemės sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus (I tomas, 194 b. l.), R. M. ir R. K. po padalijimo priklauso po ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (I tomas, 190-191 ir 192-193 b. l.).

Ieškovė R. M. 2008-01-30 iš S. Š. įsigijo 1,0040 ha žemės sklypą, kurį 2009-10-16 pardavė J. G. (II tomas, 5-6, 7-8, 9-12 b. l.). Iš AB Swedbank banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė R. M. S. Š. 2008-01-30 pervedė 30000,00 Lt (II tomas, 3 b. l.). Į ieškovės R. M. sąskaitą 2008-01-14 ir 2008-01-21 dienomis O. A. G. ir J. G. pervedė viso 130000,00 Lt (II tomas, 4 b. l.). Atsakovui (duomenys neskelbtini)gimė trečias vaikas (II tomas, 26 b. l.).

Dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. Teismas, spręsdamas dėl būtino kiekvienam vaikui išlaikymo dydžio, atsižvelgia į CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytą orientacinį priteistino išlaikymo dydį, kuris turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt.

Byloje nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos. Atsakovas neneigė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, sutiko su išlaikymo dydžiu, patikslino išlaikymo įsiskolinimą – įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2011-08-01, o ne nuo 2011-07-01, kaip pirmiau teigė ieškovė. Ieškovės atstovė sutinka, kad išlaikymo sūnui įsiskolinimas skaičiuotinas nuo faktinio ieškovės R. M. išvykimo su vaikais į užsienį. Ieškovė prisiima didesnę naštą dukters P. išlaikymo prievolėje - iš atsakovo prašoma minimaliai po 400,00 Lt. Ieškovų prašomas išlaikymo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, yra net mažesnis už teismų praktikoje nusistovėjusį išlaikymo minimumą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl išlaikymo pareigos, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo dydžio nėra, teismas plačiau apie tai nepasisako.

Dėl išlaikymo formos.

Ginčas tarp šalių kilo dėl išlaikymo formos. Atsakovas nesėkmingai mėgino ginčą išspręsti taikiai (I tomas, 135-137 b. l.), nepavykus – pateikė teismui priešieškinį (II tomas, 14-17 b. l.). Atsakovas sutinka su 400,00 Lt dydžio išlaikymu, nes išlaikymą turtu skaičiavo tai sumai, sutinka, kad toks dydis yra būtinas, tačiau nurodo, kad jo turtinė padėtis neleidžia išlaikyti vaikų periodiniais mokėjimais. Ieškovės R. M. atstovė nurodė, kad išlaikymo forma turi atitikti vaikų poreikius, labiausiai vaikų poreikius atitinka išlaikymas periodiškai mokamomis piniginėmis lėšomis. Nurodė, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas ir turi objektyvią galimybę gauti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu.

Kaip minėta, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 1300,00 Lt, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, kuriame dabar gyvena su sugyventine ir (duomenys neskelbtini)gimusiu vaiku. Priešieškiniu atsakovas siekia nustatyti, kad 2008-01-17 buvusios sutuoktinės R. M. vardu įgyta žemės sklypo dalis priklauso lygiomis dalimis jam ir buvusiai sutuoktinei.

Įstatyme įtvirtinta susituokusių asmenų įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise prezumpcija. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas skirtas prioritetiškai ginti įstatymo nustatyta tvarka sukūrusių šeimą asmenų lygiateisiškumą ir suteikti sutuoktiniams jų turtinių interesų apsaugą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas reiškia reikalavimą ieškovei R. M. dėl dalies bendro sugyventinių turto pripažinimo. Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu.

Byloje nėra ginčo, kad buvę sutuoktiniai M. po ištuokos iki 2011-08-01, gyveno kartu, ginčas kyla dėl to ar buvo tarp sugyventinių jungtinė veikla, ar buvo vedamas bendras ūkis – tai yra ar jie bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ginčijamą turtą – žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Šiaulių rajonas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-553/2010). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.

Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką, tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, išklausius bylos dalyvių parodymus konstatuotina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog šalys siekė bendrojon nuosavybėn įsigyti ½ dalį 34 arų žemės sklypo, kad tam buvo panaudotos bendros lėšos ar atsakovo asmeninės lėšos, kad šalys sandorio metu apskritai turėjo pakankamai pinigų sandoriui. Kad sklypas pirktas už skolintas lėšas patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai - ieškovė pinigus skolinosi iš sesers O. A. ir draugės J. G., tai patvirtina AB Swedbank išrašai, liudytojų R. K., O. A. parodymai. Paskola J. G. buvo grąžinta 2012 metų gruodžio mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei 1,5 m. nuo faktiško buvusių sutuoktinių išsiskyrimo, skolą ieškovė grąžino iš asmeninių lėšų, santykiai su atsakovu jau buvo nutrūkę. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs asmeninėmis lėšomis prie žemės pirkimo ar paskolos už žemę grąžinimo. Atsakovas šių faktų net neįrodinėjo. Atsakovas nurodė, kad už abu sklypus buvo mokama per AB SEB banką, kai iš bylos duomenų matyti, jog už 34 a. žemės sklypą buvo atsiskaityta notarinėje kontoroje grynais pinigais, tai patvirtino liudytojų, tame tarpe atsakovo iniciatyva kviesto liudytojo parodymai. Atsakovas teigė, kad už žemę buvo mokama 120000,00 Lt, tačiau šią aplinkybę paneigė liudytojų S. Š., R. K. parodymai. Visi šie faktai įrodo, kad atsakovui nebuvo žinoma sklypo kaina, apmokėjimo už sklypą ir paskolos grąžinimo aplinkybės. Atsakovas perkant sklypą nedalyvavo, pinigais neprisidėjo, jis tik dalyvavo sklypo paieškoje, apžiūroje, bet tai nėra pagrindas išvadai, kad sklypas įgytas bendrojon nuosavybėn, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo įgyjant būtent šį sklypą. Kad sklypas pertvarkytas į 2 atskirus sklypus atsakovui tapo žinoma tik gavus atsiliepimą į priešieškinį, vadinasi jis nedalyvavo nei keičiant sklypo paskirtį, nei dalinant į du atskirus sklypus, nepatyrė dėl šių procedūrų jokių išlaidų.

Pažymėtina, jog aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

Taigi byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Tokį sugyventinių jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo aiškinimą patvirtina ir nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad buvę sutuoktiniai dar kurį laiką gyveno kartu, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad tarp buvusių sutuoktinių buvo bendras jungtinės veiklos susitarimas įgyti bendrai ginčijamą žemės sklypą.

Kai kurių liudytojų parodymai patvirtino, kad atsakovas prisidėjo prie žemės sklypo paieškos, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nedalyvavo sandorio sudaryme, nedalyvavo sklypo paskirties keitime, sklypo dalijime, skolos grąžinime. Atsakovas be savo paaiškinimų nepateikė teismui jokių įrodymų, kad prisidėjo lėšomis įsigyjant žemę, kad siekė sukurti bendrąją nuosavybę ginčijamo sklypo atžvilgiu. Tolimesni atsakovo veiksmai rodo, kad nebuvo bendro susitarimo dėl bendro turto, nes buvusių sutuoktinių porai faktiškai išsiskyrus atsakovas nesidomėjo savo tariama turto dalimi, neprisidėjo prie paskirties keitimo ir padalijimo procedūrų. Teismas mano, kad jei atsakovas sklypą laikytų bent dalinai savu, tai veiktų aktyviai kaip bendrasavininkis, galiausiai ginčytų nuosavybę ne dabar, praėjus 3 metams po faktinio išsiskyrimo, o anksčiau. Jei tarp šalių buvo susitarimas santuoką nutraukti fiktyviai, šalys galėjo ir turėjo būti (turint omeny aukštesnį juridinį atsakovo išsilavinimą) pakankamai atsargios ir numatyti, kad bet koks turtas įgytas po ištuokos, savaime netampa bendra šalių nuosavybe. Atsakovo pasyvumas tariamai bendro turto atžvilgiu rodo, kad jis nesiekė to turto įgyti bendra nuosavybe.

Kaip jau minėta, atsakovas priešieškinyje nurodė, kad už žemės sklypą buvo atsiskaitoma per AB SEB banką, reikalingą sumą įmokėjus į R. M. sąskaitą ir vėliau pinigus pervedant tiesiogiai į sklypo pardavėjo sąskaitą. Tačiau bylos duomenys (notarinė pirkimo-pardavimo sutartis) ir liudytojų R. K. (ieškovės pusės kviesta liudytoja), S. Š. (atsakovo pusės kviestas liudytojas) parodymai rodo, kad pinigai už ginčo sklypą buvo sumokėti notaro kontoroje sudarant sandorį (I tomas, 178-179 b. l.). Atsakovas E. M. jokiais įrodymais nepagrindė šių savo teiginių, teismui dukart pateikė tik AB SEB banko atsisakymą advokatui suteikti informaciją (I tomas, 99, 134 b. l.). Nesikreipė į banką dėl duomenų asmeniškai, nors bankas rašte nurodė, kad informacija bus suteikta tiesiogiai atsakovui, kaip banko klientui.

Nesant duomenų, kad atsakovas prisidėjo pinigais arba darbu prie įsigyto nekilnojamojo daikto, nėra pagrindo pripažinti buvus sugyventinių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Galutinės teismo išvados.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo negu kad jų nebuvo.

Įvertinęs bylos medžiagą, šalių atstovų ir išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovė R. M. įrodė, kad žemės sklypas įgytas už jos skolintas lėšas jos asmeninėn nuosavybėn (CPK 185 str.). Teismas mano, kad atsakovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, jog žemės sklypas 2008-01-17 buvo įgytas abiejų sugyventinių bendrai (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į viską, kas išvardinta, ieškinys tenkintinas pilnai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo priešieškininiai reikalavimai nustatyti dalinę nuosavybę, taip pat atitinkamai išvestiniai reikalavimai dėl išlaikymo vaikams priteisimo turtu.

Teismas mano, kad yra pagrindas pakeisti 2005-08-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4220-410/2005 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nepilnametei P. M. priteistą išlaikymą po 125,00 Lt pakeisti į 400,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą nuo ieškinio teismui padavimo iki P. M. sulauks pilnametystės; taip pat priteisti išlaikymą nepilnamečiui D. M. po 400,00 Lt nuo ieškinio teismui padavimo iki vaiko pilnametystės; bei priteisti ieškovei R. M. 7100,00 Lt išlaikymo už D. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2013-07-31.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovų reikalavimus pilnai patenkinus, valstybei iš atsakovo priteistina 456,00 Lt žyminio mokesčio (144,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo D. M., 99,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo P. M., 213,00 Lt už išlaikymo įsiskolinimą R. M.), o ieškovams iš atsakovo priteistinos 160,00 Lt dokumentų vertimo išlaidos ir 1000,00 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidos (I tomas, 95 b. l., 77 b. l.; CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovų ieškininius reikalavimus pilnai patenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistina valstybės biudžetui 25,68 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Ieškovų ieškininius reikalavimus pilnai patenkinus, o priešieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus naikintinos byloje priešieškinio reikalavimams užtikrinti 2014-04-03 nutartimi ieškovės R. M. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto arešto akto Nr. 2014019408 (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 270 str., 271 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Pakeisti 2005-08-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4220-410/2005 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nepilnametei P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą po 125,00 Lt pakeisti į 400,00 Lt (keturių šimtų litų) dydžio išlaikymą, atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą nuo ieškinio teismui padavimo 2013-08-27, iki P. M. sulauks pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) nuo ieškinio teismui padavimo 2013-08-27, iki vaiko pilnametystės. Nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 7100,00 Lt (septynių tūkstančių vieno šimto litų) išlaikymo už D. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2013-07-31.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 456,00 Lt (keturių šimtų penkiasdešimt šešių litų) žyminį mokestį ir 25,68 Lt (dvidešimt penkių litų, 68 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1160,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-03 nutartimi ieškovės R. M. turtui taikytas laikinas apsaugos priemones, turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Gema Janušienė