Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-29 · Civilinė byla Nr. e2A-1486-555/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-07-05Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-29
Bylos Nr.
e2A-1486-555/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07477-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
D. E.
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1486-555/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07477-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13627-1162/2022 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui D. E. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo D. E. 1 186,29 Eur skolą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji administruoja gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Administruodama gyvenamąjį namą, ieškovė surenka mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ir administravimą. (duomenys neskelbtini) mirus V. E., liko jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po V. E. mirties, pagal Kauno apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. E. ir sūnus-atsakovas priėmė palikimą faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą. V. E. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl nuosavybės teisės į paminėto buto 5/8 dalis. Atsakovas paveldėjo 3/8 dalis minėto buto, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam neišduotas. V. E. mirė (duomenys neskelbtini) kurio palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Įvykus paveldėjimui buvo įregistruota VĮ Registrų centre turto dalys – Lietuvos Respublikai priklauso ¾ dalys ginčo buto, o ¼ dalis buto liko įregistruota V. E. vardu, kadangi atsakovas iki šiol nebuvo įregistravęs nekilnojamojo turto savo vardu. Antstolio M. P. 2022 m. kovo 16 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovui priklausiusi ¼ dalį ginčo buto buvo parduota, tačiau atsakovas liko neatsiskaitęs už bendrijos suteiktas paslaugas. Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d. atsakovui kas mėnesį buvo išrašomi bendrijos atsiskaitymo lapeliai, kuriuose proporcingai jo buto plotui bei atitinkamai atsakovui priklausančiai buto daliai buvo paskirstytos bendrijos patirtos bendrosios išlaidos už namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą, ir kitas suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas savo pareigos atsiskaityti už jam tenkančias išlaidas namui išlaikyti nevykdė ir laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d. yra susidaręs 1 186,29 Eur įsiskolinimas ieškovei.

Atsiliepimas

2. Atsakovas D. E. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovui priklausiusią ¼ dalį ginčo buto iš tiesų įsigijo bendrijos pirmininkės pasiūlytas asmuo, todėl šį asmenį atsakovas pasiūlė antstoliui, kaip galintį įsigyti jam priklausiusią nekilnojamojo turto dalį. Pirkdamas buto dalį, šis asmuo žinojo, kad butas turi skolų, tačiau pirkėjas įsipareigojo apmokėti esančias skolas, jog galėtų kitą dalį nusipirkti iš varžytinių, dėl to jis ir apmokėjo 2 500,00 Eur sumą antstoliui M. P., kad įsigytų 1/4 buto dalį. Taigi ieškinys nepagrįstai reiškiamas atsakovui, nes pagal įstatymą kieno turtas, to asmens ir skolos. Atsakovas dėl šių aplinkybių jaučiasi apgautas. Po tėvo V. E. mirties, skolos nebuvo iš atsakovo išieškomos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 186,29 Eur skolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 186,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybės naudai – 27,00 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo 28 d. nuosavybės teise priklausė 3/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), o po tėvo V. E. mirties praėjus 3 mėnesiams, t. y. nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2022 m. kovo 16 d., – ¼ dalis nurodyto buto, nors atsakovas ir nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teisės viešame registre. Atsakovas yra neatsiskaitęs su Bendrija už laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d. atsakovo nuosavybės teise valdyto buto daliai suteiktas namo administravimo paslaugas, statinio nuolatinę techninę priežiūrą, šilumos punkto priežiūrą ir avarinę tarnybą, namo kaupiamąsias eksploatacines išlaidas, bendrą elektrą, buitinių atliekų tvarkymą ir išvežimą, namo teritorijos priežiūrą, namo kaupiamąsias išlaidas elektros tinklų rekonstrukcijai, buto sunaudotą elektrą ir ši skola sudaro 1 186,29 Eur.

Atsiliepimas

5. Teismas nurodė, kad atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs spręsti, kad nurodyta atsakovo skolos Bendrijai suma apskaičiuota neteisingai, ar ieškovė nepagrįstai patyrė nepagrįstas išlaidas, vykdydama savo kaip namo administratorės ir kitas jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodė, kad, parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, priverstinio išieškojimo metu šiam asmeniui pereina atsakovo įsipareigojimai.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procesas yra griežtai reguliuojamas procesinės teisės normomis ir vykdant priverstinį išieškojimą turtas gali būti pasiūlytas skolininko pasiūlytam pirkėjui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis veiksmas nėra sandoris, dėl kurio sąlygų laisvai gali susitarti sandorį sudarančios šalys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), taip pat ir susitarti dėl sąlygos, kad turtą įsigijęs asmuo padengs ankstesnio turto savininko skolas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad vykdymo proceso metu pardavus turtą, jo pirkėjui pereina ir ankstesnio turto savininko skolos. Teismas atkreipė dėmesį, kad gauta už parduotą turtą suma yra skiriama toje vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti, bet ne visoms atsakovo skoloms padengti (CPK 647 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovas nepagrįstai remiasi nurodyta aplinkybe, kaip jo prievolę Bendrijai panaikinančia aplinkybe, nes kol atsakovas buvo ginčo buto savininkas, tol jis turi pareigą tinkamai atsiskaityti su Bendrija už jam suteiktas namo administravimo ir kitas paslaugas, Bendrijai vykdant savo kaip bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus funkcijas.

7. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl antstolio M. P. 2022 m. kovo 16 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuotini neteisėti antstolio veiksmai. Šių aplinkybių nenustatė ir teismas, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis skundas dėl šių antstolio veiksmų nebuvo pateiktas. Taigi, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad buvo apgautas ar, kad pirkėją jam priklausiusio buto daliai pirkti vykdymo procese pasiūlė ne laisva valia. Ta aplinkybė, kad apie galimą jam priklausiusios buto dalies pirkėją jį informavo bendrijos pirmininkė šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas D. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą ir iš naujo perskaičiuoti susidariusias skolas, sprendimą priimti žodinio proceso tvarka, o ne priimti už akių, kadangi būtent šioje byloje teismas garso įrašu išaiškino, kad V. E. ginčo turto ¼ dalį priėmė atsakovo vardu, kai jis buvo dar nepilnametis. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, remiantis 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovui negali kilti pareiga mokėti ieškovės reikalaujamas sumas, kadangi Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio mėn. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš V. E. visą 3 191,43 Eur sumą iki kol teismas visiškai išieškos. Kadangi V. E. (duomenys neskelbtini) mirė, tai atsakovui ¼ ginčo buto dalies skolos turėtų būti skaičiuojamos nuo (duomenys neskelbtini) Dėl to 2017 m. balandžio 3 d. byloje Kauno apygardos teismas ieškovės (Bendrijos) apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą, o tai reiškia, kad ir šioje byloje teismas iki 2018 m. gruodžio 31 d. priteisti tų pačių skolų, kurios iki šio laiko buvo priteistos V. E. negali. Kitoks atsakovo teisinis pareigų vertinimas pažeistų įsiteisėjusio sprendimo privalomumo principą.

Atsiliepimas

9. Ieškovė Bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovo pateiktas apeliacinis skundas akivaizdžiai neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų tiek turinio, tiek ir formos reikalavimų. Pateiktas apeliacinis skundas nėra aiškus, nesuprantama ir dviprasmiška reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindą ir reikalavimo ribas taip pat sunku išskirti. Apeliacinio skundo reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, nėra aišku, kokio civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato atsakovas iš tiesų siekia apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu susidaro situacija, jog civilinės bylos nagrinėjimo ribos apeliaciniame procese tampa visiškai neaiškios, sudėtinga identifikuoti į kokį konkretų reikalavimą kitai proceso šaliai reikia atsikirtinėti ir pan.

2.2. Atsakovas nurodo, kad prie savo apeliacinio skundo prideda 2017 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau naujų įrodymų teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu yra galimas tik išimtiniais atvejais. Naujai teikiamą įrodymą atsakovas teismui galėjo pateikti anksčiau. Toks įrodymas neturėtų būti priimtas į bylą ir juo negalima remtis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas taip pat neformuluoja reikalavimo priimti pateiktą įrodymą į bylą, nepateikia tokio įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežasčių, paties įrodymo kartu su apeliaciniu skundu neprideda.

2.3. Iš atsakovo pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jis savo prievolės mokėti mokesčius už jam priklausiusį ginčo butą susidariusio įsiskolinimo ieškovei neneigia, tačiau apeliacinės instancijos teismo skolą prašo „perskaičiuoti“. Iš toliau atsakovo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, kad atsakovas iš esmės mano, kad skola iš jo priteista už laikotarpį, už kurį ji neva jau buvo priteista Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. E.. Tačiau atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, neva nurodytu sprendimu ir ginčijamu sprendimu priteistos pinigų sumos dubliuojasi ir skola neva yra jau priteista iš jo tėvo, V. E.. Anksčiau priimtu sprendimu buvo priteista susidariusi skola už laikotarpį nuo 2011 m. sausio iki 2012 rugsėjo mėn. 30 d. Tuo tarpu ginčijamu sprendimu iš atsakovo priteista suma už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d., proporcingai jo daliai. Taigi, sumos tikrai nesidubliuoja ir yra paskaičiuotos už du skirtingus laikotarpius.

2.4. Atsakovas taip pat klaidingai interpretuoja ginčo buto nuosavybės teisių perėjimo jam momentą. Atsakovui ginčo buto nuosavybės teisės atsakovui perėjo ne po tėvo, V. E., mirties, t. y. 2018 m. gruodžio 30 d., tačiau dar (duomenys neskelbtini) Atsakovas turi pareigą mokėti mokesčius už jam priklausančią ginčo buto dalį nuo nuosavybės teisės jam perėjimo momento. Kadangi už laikotarpį iki 2012 m. rugsėjo mėn. 30 d. susidariusi visa skola buvo priteista iš V. E., šios sumos ieškovė už šį laikotarpį priteisti iš atsakovo savo ieškiniu neprašė. Ginčijamu sprendimu skola priteista už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d., kuomet atsakovas jam priklausiusią ginčo buto dalį perleido trečiajam asmeniui, ką patvirtina į bylą pateiktas antstolio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Suma iš atsakovo priteista tik už jam priklausiusią ginčo dalį.

2.5. Priešingai nei teigia atsakovas, nepilnamečio vaiko vardu palikimą priima jo tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą, tačiau vienam iš tėvų priėmus palikimą vaiko vardu, jam nuosavybės teisės į atitinkamą turtą nepereina. Turto savininkas yra vaikas, o tėvas ar mama vaikui priklausantį turtą tik valdo uzufrukto teise. Atsakovo tėvui priėmus palikimą, atsakovas pilnamečiu tapo jau po keleto mėnesių. Dėl to pareiga mokėti mokesčius už buto dalį laikotarpiu nuo 2012 m. iki spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d. tenka atsakovui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai susidariusią skolą už šį laikotarpį priteisė iš jo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Atsakovas (apeliantas) D. E., prašydamas nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, jokių motyvų, dėl kurių kilo būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose atsakovas dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, atsakovas neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, atsakovo prašymo netenkina.

Dėl ginčo esmės

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buto savininko prievolės apmokėti už butui suteiktas komunalines paslaugas. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovui (apeliantui) D. E. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo 28 d. nuosavybės teise priklausė 3/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), o po tėvo V. E. mirties praėjus 3 mėnesiams, t. y. nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2022 m. kovo 16 d. – ¼ dalis nurodyto buto. Ieškovė, kuri teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, byloje buto savininkui pareiškė reikalavimą priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d. butui suteiktas paslaugas.

14. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

15. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantas ginčo laikotarpiu nemokėjo jam apskaičiuotų mokesčių ir įmokų, kadangi jo teigimu, mokesčius turėjo mokėti buvęs buto savininkas – V. E.. Apeliaciniame skunde apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodo tik vieną argumentą, kad jam negali kilti pareiga mokėti ieškovės reikalaujamas sumas, kadangi Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio mėn. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkintas ieškovės ieškinys ir visa 3 191,43 Eur suma priteista iš V. E.. Kadangi V. E. (duomenys neskelbtini) mirė, tai apeliantui ¼ ginčo buto dalies skolos turėtų būti skaičiuojamos nuo (duomenys neskelbtini)

16. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017 50 punktą).

17. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjami ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos reikalavimai atsakovui V. E. dėl skolos priteisimo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. Apelianto įvardintoje byloje nebuvo nagrinėjamas įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d. klausimas, be to, minėtoje byloje apeliantas nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu.

18. Taigi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjęs teismas klausimo dėl butui suteiktų paslaugų už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d. apimties ir dėl buto savininko prievolės jas apmokėti, nenagrinėjo, nevertino su šiais santykiais susijusių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įrodinėjo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas netinkamai vykdo prievolę apmokėti už butui suteiktas paslaugas, bendrų patalpų priežiūrą ir išlaikymą, kaupiamąsias, administracines ir kitas bendrijos išlaidas ir jo įsiskolinimas per nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. sudaro 11 019,38 Lt (3 191,43 Eur). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodinėjimo dalyku ar jo dalimi nebuvo aplinkybės dėl ieškovės sutektų paslaugų butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apimties per laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d., taip pat nebuvo sprendžiama dėl apelianto, kaip buto bendraturčio, prievolės apmokėti už šiuo laikotarpiu suteiktas paslaugas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išvadas dėl paslaugų suteikimo atsakovui padarė remdamasis atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto vertinimu. Pažymėtina, kad apeliantas nuosavybės teises į ginčo butą įgijo (duomenys neskelbtini) todėl nuo šios dienos atsirado jo, kaip buto savininko, prievolė apmokėti už butui suteiktas paslaugas. Apeliantas tiek bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniu skundu neginčijo ieškovės suteiktų paslaugų apimties, todėl darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai apie įsiskolinimo susidarymą pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo laikytini nepagrįstais.

20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju tinkami paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, ištyrė ir įvertino visas ginčui dėl daugiabučio gyvenamojo buto savininko prievolės apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektui išlaikyti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl atsakovo D. E. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu ieškovė į bylą yra pateikusi prašymą priteisti 540,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

22. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apelianto D. E..

23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 540,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas