Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 5 000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad atliekant bausmę Marijampolės PN nebuvo užtikrintas jo saugumas laikotarpiu nu 2022-02-01 iki 2022-02-15.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nuteistųjų laikymo pataisos namuose tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 70 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (1 dalis). Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (3 dalis). Pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (6 dalis).

Pagrindinė pataisos įstaigų režimo paskirtis – padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą (BVK 111 str.). BVK 112 straipsnis numato: 1. Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. 2. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. BVK 114 straipsnis „Pataisos įstaigų apsauga“ – „1. Pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai“.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pataisos įstaigų režimo paskirtis yra padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą, nuolatos prižiūrint ir izoliuojant bausmę atliekančius asmenis. BVK 114 straipsnyje nustatyta, kad pareiga saugoti bausmę atliekančius asmenis, įskaitant ir nuo grėsmių, kurias jiems gali sukelti kiti nuteistieji, tenka pataisos įstaigos pareigūnams.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau vadinama ir – EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), pateikė išvadą, jog, siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų įkalintų asmenų pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar įkalinimo įstaigos administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, nes įkalinimo įstaigos administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar įkalinti asmenys kelia pavojų (sau ar kitiems).

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau - KŽV) Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2022-02-07 Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-0-01-00122-22 patvirtina, jog Kalėjimų departamento KŽV Ikiteisminio tyrimo skyriuje gautas Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2022-02-02 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022-02-01 nuteistasis D. B. kreipėsi Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybą ir nurodė, kad prieš jį naudojo smurtą kitas nuteistasis. Tyrimo metu nustatyta, kad Marijampolės PN 2022-02-01 apie 12.40 val., nuteistasis S. L. sudavė kairės rankos kumščiu vieną smūgį nuteistajam D. B. į veidą, dėl ko, nuteistasis D. B. jautė skausmą.

D. B. liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. 2022-02-01 apie 12.40 val. jis dirbo savo būryje Nr. 1, kuriame atlieka bausmę ir yra šio būrio tvarkinys. Kai jis buvo būrio Nr. 1 koridoriuje, prie jo priėjo 1-o būrio nuteistasis S. L., kuris jam pasakė, kad eitų sutvarkyti prie tualeto atliktus gamtinius reikalus, nes fekalijos buvo ne tualete, o prie jo. Jis S. L. atsakė, kad kas pridarė, tegul ir išvalo. Po šių jo žodžių, S. L. jam kairės rankos kumščiu vieną kartą kirto į žandikaulį, taip pat jį apšaukė. Po šio įvykio jis kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą. Jam yra išaiškinta teisė rašyti protokolą - pareiškimą, bet jis atsisako tai daryti, nes jam nėra padarytas sužalojimas, jis norėtų, kad S. L. už savo tokius veiksmus būtų nubaustas drausmės tvarka.

2022-02-02 Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 72/13-31 nurodyta, kad 2022-02-01 apie 14.50 val. buvo apžiūrėtas nuteistasis D. B., kuriam jokių žandikaulio išorinio sužalojimo požymių nepastebėta. 2022-02-02 tarnybiniame pranešime Nr. 106/05-190 pranešama, kad 2022-02-02 apie 09.10 val. bendrosios praktikos slaugytoja D. Ž. atėjusi į budėtojų dalį pasakė, kad atliko nuteistojo D. B. medicininę apžiūrą ir surašė apžiūros protokolą. 2022-02-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant 2022-02-01 nuteistojo D. B. konflikto su S. L. aplinkybes, buvo apžiūrėtos 1-o būrio gyvenamosios ir pagalbinės patalpos. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad 1-o nuteistųjų būrio gyvenamosios ir pagalbinės patalpos nėra filmuojamos.

Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad vertinant nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad 2022-02-01 nuteistasis D. B. kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą, kur atlikus apžiūrą jam nebuvo nustatyta jokių sužalojimų. D. B. apklausos metu nurodė, jog 2022-02-01 prieš jį buvo panaudotas smurtas. Aplinkybę, kad prieš D. B. buvo naudotas smurtas, patvirtina ir Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma, iš kurios matyti, kad 2022-02-01 nuteistasis D. B. lankėsi sveikatos priežiūros tarnyboje ir žodžiu paaiškino, kad prieš jį smurtą naudojo kitas nuteistasis. Nuteistasis D. B. apklausos metu parodė, kad jis sužalojimų nepatyrė, todėl jis atsisako rašyti protokolą-pareiškimą, pretenzijų neturi. Atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą, vadovaujantis LR BPK 168 str. buvo surinkta visa dokumentinė medžiaga, iš kurios nustatyta, kad prieš nuteistąjį D. B. buvo panaudotas fizinis smurtas, kas atitinka LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau nesant LR BK 140 str. 4 d. numatyto pagrindo, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, negavus D. B. skundo ar pareiškimo, ikiteisminis tyrimas nepradėtinas. Tikslinant pranešimą nustatyta, kad prieš nuteistąjį D. B. fizinį smurtą galimai panaudojo kitas nuteistasis - S. L., todėl nuteistojo S. L. veiksmuose galimai yra pažeidimų, numatytų LR BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašą perduoti Marijampolės PN administracijai, sprendimui dėl drausmės pažeidimo priėmimui.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Todėl galima aplinkybė, kad nuteistieji gali turėti realios įtakos kito nuteistojo asmenybei, pavyzdžiui, kelti realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, arba turi būti kitas svarus pagrindas, kuriuo remiantis, nuteistąjį būtų galima izoliuotai ar atskirai laikyti nuo kitų nuteistųjų tam, kad būtų įgyvendintas bent vienas iš BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014, kt.). Nuteistajam nenurodžius konkrečių, realiai egzistuojančių grėsmių, t. y. neįvardijus asmenų, su kuriais atlikdamas bausmę viename būryje jis nebūtų saugus, o administracijai neturint duomenų apie tokias grėsmes, administracijai nekyla pareiga tenkinti nuteistojo prašymo dėl perkėlimo į kitas patalpas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-956-624/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra akcentavęs, kad BVK nustato imperatyvią pareigą pataisos namams rūpintis įstaigoje esančių nuteistųjų saugumu, o atvejai, kuomet įstaigoje nuteistieji sumušami ar sužalojami, nors tyrimo metu ir pareiškia, kad pretenzijų kitiems nuteistiesiems neturi, pasitaiko ne kartą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Č. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13462/06); 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09)). LVAT yra pažymėjęs, kad Pataisos namų administracija, priskirtos kompetencijos ribose elgdamasi protingai ir apdairiai, atsižvelgdama į įstaigai žinomas aplinkybes, privalo numatyti, kad net ir nesant akivaizdžiai išreikštų nusiskundimų iš nuteistojo, jam gali kilti pavojus iš kitų nuteistųjų ir imtis būtinų jo (ir kitų nuteistųjų) apsaugos priemonių, tačiau to nedaro. Asmuo sužalojamas valstybinėje įstaigoje, pagal teisės aktus akivaizdžiai privalomai kontroliuojamoje aplinkoje, iš kurios jis pats neturi jokių galimybių pasišalinti (žr. 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-756/2018).

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui po 2022-02-01 įvykio buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą dėl sumušimo, tačiau jis nesinaudojo savo teise kreiptis su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, teigė, jog jį sužalojusiam asmeniui pretenzijų neturi, teigė, kad gali toliau atlikti bausmę tame pačiame būryje, dėl izoliacijos noro neišreiškė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. S. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad iki 2022-02-15 pareiškėjas nebuvo kreipęsis dėl izoliacijos ar dėl jam kylančios grėsmės būryje, siūlyta taikyti izoliaciją, nes pareiškėjas pokalbio metu elgėsi neadekvačiai, pareiškė, kad jeigu bus grąžintas į 1 būrį, nusižudys.

Į bylą pateikta Marijampolės PN 2 Resocializacijos skyriaus 2022-03-31 pažyma Nr. 55/04-170 patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2022-02-01 iki 2022-02-17 buvo konsultuotas du kartus, t. y. 2022-02-15 ir 2022-02-17 konsultuotas psichologo dėl suicidinio elgesio rizikos, konsultacijų metu nustatyta aukšta suicidinio elgesio rizika, siejama su adaptaciniais sunkumais, galimai patiriamu nesaugumu būryje, emocijų labilumu, nuteistajam skiriama individuali sustiprinta priežiūra iki 2022-08-04.

Iš į bylą pateiktos Marijampolės PN Nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalo kopijos nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022-02-15 iki 2022-02-18 buvo laikinai patalpintas į kamerą Nr. 18, kol bus išsiaiškintos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022-02-07 prašymu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros 6-ojo skyriaus vyr. prokurorą, kad jis raštu kreiptųsi į LR kalėjimų departamentą ir Marijampolės PN, kad šie užtikrintų pareiškėjo saugumą bausmės atlikimo metu, nes 2022-02-01 buvo sumuštas kitų kartu kalinčių nuteistųjų, į Marijampolės PN administraciją pareiškėjas su prašymu dėl saugumo užtikrinimo ir laikymo atskirai nuo kitų nuteistųjų kreipėsi 2022-02-17.

Remiantis 2022-02-18 tarnybiniu pranešimu Nr. LV-804, kuriame nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius turi duomenų apie tai, kad pareiškėjui yra iškilusi reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, todėl pareiškėją yra būtina izoliuoti nuo kitų nuteistųjų iki atskiro nurodymo, atsižvelgiant į Psichologo nurodymą, jog nuteistajam skiriama individuali sustiprinta priežiūra iki 2022-08-04, pareiškėjas nuo 2022-02-18 buvo izoliuotas, bei padidinta priežiūra izoliacijos metu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2022-02-01 po sumušimo Kriminalinės žvalgybos pareigūnams paaiškino, kad atgal grįžti į būrį negali, nes nesaugu, tačiau vis tiek buvo patalpintas į tą patį būrį su nuteistuoju, kuris prieš pareiškėją panaudojo smurtą.

Nors ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas nurodė, kad jis atsisako rašyti pareiškimą, nes jam nėra padarytas sužalojimas, jis norėtų, kad S. L. už savo tokius veiksmus būtų nubaustas drausmės tvarka, tačiau aplinkybę, kad prieš D. B. buvo naudotas smurtas patvirtina Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma, iš kurios matyti, kad 2022-02-01 nuteistasis D. B. lankėsi sveikatos priežiūros tarnyboje ir žodžiu paaiškino, kad prieš jį smurtą naudojo kitas nuteistasis.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas R. S. negalėjo paneigti, jog nuteistasis D. B. jam nurodė, kad negali grįžti į būrį, kur bausmę atlieka ir prieš pareiškėją smurtavęs nuteistasis, o vaizdo kamerų ir vaizdo registratorių įrašai, galintys patvirtinti arba paneigti nurodytas aplinkybes, išsaugoti nebuvo.

Konkrečiu atveju pareiškėjo rašytų prašymų dėl perkėlimo į kitus būrius ar dėl laikymo izoliuotu BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu nėra.

Teismas pažymi, kad iki 2020-06-20 galiojusi BVK 70 straipsnio 6 dalis numatė, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais; laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius; toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

2020-06-04 įstatymu Nr. XIII-3023 (galioja nuo 2020-06-20) pakeista BVK 70 straipsnio 6 dalis jau nereikalauja, kad nuteistasis turi raštu prašyti pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų.

Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, kad jau buvo fiksuotas pareiškėjo sužalojimo faktas (2022-02-01) bei buvo nustatytas asmuo, kuris pareiškėją sužalojo, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas ir asmuo, kuris sužalojo pareiškėją buvo perkeltas į tą patį būrį, todėl buvo pagrindas atsakovei atidžiai įvertinti susidariusią situaciją ir taikyti pareiškėjo izoliavimą nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį arba imtis kitų teisės aktais nustatytų priemonių, kad būtų užtikrintas pareiškėjo saugumas nepriklausomai nuo to, kad nebuvo jo raštiško pašymo. Kaip jau anksčiau nustatyta, Marijampolės PN administracija, užuot sprendusi klausimą dėl pareiškėjo saugumo užtikrinimo (t. y. po 2022-02-01 įvykusio konflikto izoliuojant pareiškėją arba imantis kitų veiksmų), 2022-02-01 pareiškėjui liepė toliau atlikti bausmę būryje, kuriame atlieka bausmę ir prieš jį smurtavęs nuteistasis. Atsakovė neizoliuodama pareiškėjo, tinkamai neįvertino BVK 70 straipsnyje įtvirtintų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslų (atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų), ir taip suvaržė pareiškėjo teises kalėti saugiai. Tokiais veiksmais atsakovė iš esmės sukėlė pareiškėjui galimas rizikas bei pavojų jo sveikatai ir/ar gyvybei.

Todėl nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus tinkamai neišsprendus pareiškėjo saugumo klausimo laikotarpiu nuo 2022-02-01 iki 2022-02-15. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.271 str.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog šioje byloje yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo saugumo neužtikrinimo. Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius ir emocinius sukrėtimus, fizinį skausmą, pažeminimą, nepilnavertiškumą. Į bylą pateikta Marijampolės PN 2 Resocializacijos skyriaus 2022-03-31 pažyma Nr. 55/04-170 patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2022-02-01 iki 2022-02-17 buvo konsultuotas du kartus, t. y. 2022-02-15 ir 2022-02-17 konsultuotas psichologo dėl suicidinio elgesio rizikos, konsultacijų metu nustatyta aukšta suicidinio elgesio rizika, siejama su adaptaciniais sunkumais, galimai patiriamu nesaugumu būryje, emocijų labilumu, nuteistajam skiriama individuali sustiprinta priežiūra iki 2022-08-04. Minėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovo nepakankamo veikimo pareiškėjo patirti neigiami potyriai nebuvo ilgalaikiai ar itin intensyvūs, tačiau 15 dienų pareiškėjas jautė įtampą, nesaugumo jausmą, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Marijampolės PN administracija būtų laiku taikiusi pareiškėjo izoliavimą nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį arba būtų taikiusi kitas teisės aktais nustatytas priemones, kad būtų užtikrintas pareiškėjo saugumas.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotus pažeidimus, jų trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilę ypač neigiamų padarinių (pavyzdžiui, išgyvenimų, sukrėtimų, kurie būtų turėję įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), kad Marijampolės PN pareigūnai sąmoningai būtų siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Dėl kitos reikalavimų dalies, remiantis išdėstytais argumentais, skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.