Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) , nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmė atlikta 2024 m. sausio 15 d.;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė - 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimas,

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir skirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, prieš tai ją pakeitus vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant trims laisvė apribojimo dienoms – 45 paromis arešto, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal paskirtos 45 parų arešto bausmės, pridedant dalį – 15 parų, švelnesnės, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto. 2025 m. birželio 19 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo atlikęs paskirtą 45 parų arešto bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. R., turėdamas vieningą tyčią 2025 m. sausio 31 d. apie 11 val. 45 min, būdamas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, atvirai, matant parduotuvės pardavėjai, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 1vnt., putojančio fermentuoto gėrimo „Verdi“ 0,75 l., 7,49 Eur vertės ir 1 vnt., vaisių uogų vyno „Medžiotojų“ 1 l, 8,99 Eur vertės ir minėtas prekes atvirai laikydamas rankose, išėjo iš parduotuvės, nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 16,48 Eur vertės,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. sausio 31 d. apie 13 val. 40 min., būdamas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, atvirai, matant parduotuvės pardavėjai, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 2 vnt., putojančio fermentuoto gėrimo „Verdi“ 0,75 l., 14,90 Eur vertės ir 1 vnt., putojančio vyno „Alita Sunday“ 0,75 l, 4,99 Eur vertės ir minėtas prekes atvirai laikydamas rankose, išėjo iš parduotuvės, nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 19,89 Eur vertės, viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 36,37 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną 2025 m. sausio 31 d. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo du kartus. Ta dieną buvo neblaivus ir draugas įkalbėjo jį taip elgtis. Kaltinime nurodytos teisingos paimtos prekės. Kai ėmė prekes, pirmą kartą, ar matė pardavėja neatsimena, bet antrą kartą tikrai matė, sakė sustoti, bet nenustojo. Kaltę pripažįsta dėl abiejų veikų. Civilinio ieškinio neatlygino, bet su ieškiniais sutinka. Alkoholinius gėrimus išgėrė. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pašalpų negauna, buvo gavęs darbo pasiūlymą, bet nespėjo įsidabinti, nes atlieka bausmę. Turėjo dirbti (duomenys neskelbtini) prie automobilio detalių. Mokinosi (duomenys neskelbtini), bet pagal specialybę neplanuoja dirbti. Blogai vertina savo poelgį, gailisi, tikrai taip daugiau nedarys. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su mama, patėviu, sese ir broliu. Mama padėdavo, ankščiau išsilaikydavo.

Be kaltinamojo D. R. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo prisipažinimu ir jo duotais parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoja B. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. sausio 31 d. nuo 9.00 val., pradėjo darbą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jai dirbant parduotuvės kasoje apie 11.45 val., į parduotuvę atėjo jaunuolis. Jaunuolis buvo pilkomis kelnėmis, vilkėjo tamsų džemperį, jis buvo su tamsios spalvos plaukais. Jaunuolis nuėjo prie alkoholinių gėrimų skyriaus, nuo lentynos pasiėmė į rankas alkoholinius gėrimus. Matė, kad rankose jis turėjo 2 alkoholinio gėrimo butelius. Ji matė, kad jaunuolis net nesustojo prie kasos, jis judėjo labai greitai, greitino žingsnį, sakė, jam žodžius: „Stok, kur tu eini, ką tu darai“. Jaunuolis į jos išsakytus žodžius niekaip nereagavo, nesustojo ir pasišalino iš parduotuvės. Ji tuo metu bendravo su kliente, kuri buvo prie kasos, jaunuolio nesivijo, buvo šokiruota, jo tokio elgesio. Nurodo, kad jaunuolis minėtą dieną toje pačioje parduotuvėje įvykdė vagystę ir apie 13.40 val. (1 t., b. l. 35-39).

Liudytoja B. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. sausio 31 d. nuo 9.00 val., pradėjo darbų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jai dirbant parduotuvės kasoje apie 13.40 val., į parduotuvę atėjo jaunuolis. Jaunuolis buvo pilkomis kelnėmis, vilkėjo tamsų džemperį, jis buvo su tamsios spalvos plaukais. Jaunuolis nuėjo prie alkoholinių gėrimų skyriaus, nuo lentynos pasiėmė į rankas alkoholinius gėrimus. Matė, kad vienoje rankoje jis turėjo du alkoholinio gėrimo butelius, kitoje vieną. Viso jaunuolis pasiėmė 3 butelius. Ji matė, kad jaunuolis net nesustojo prie kasos, jis judėjo labai greitai, greitino žingsnį, sakė jam „Stok, kur tu eini, ką tu darai“. Jaunuolis į jos išsakytus žodžius niekaip nereagavo, nesustojo ir pasišalino iš parduotuvės. Pro kasas dar bandė jaunuolį sučiupti, tačiau nepavyko. Nurodė, kad jaunuolis minėtą dieną toje pačioje parduotuvėje įvykdė vagystę ir apie 11.45 val. (1 t., b. l. 85-88).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo nustatyta, kad 2025 m. sausio 31 d. apie 11.44 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės asmuo atvirai pavogė: 1vnt., putojančio fermentuoto gėrimo „Verdi“ 0,75 l, 7, 49 Eur vertės ir 1 vnt., vaisių uogų vyno „Medžiotojų“ 1 l, 8,99 Eur vertės ir minėtas prekes atvirai laikydamas rankose, išėjo iš parduotuvės, nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 16,48 Eur vertės (1 t., b. l. 9-11).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo nustatyta, kad 2025 m. sausio 31 d. apie 13.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), asmuo praėjo pro kasas ir išbėgo iš prekybos centro nesumokėjęs už prekes: 2 vnt. putojančio fermentinio gėrimo „Verdi“, kurio 1 vnt. vertė 7,45 Eur ir 1 vnt. putojančio vyno „Alita Sunday saldus“, kurio 1 vnt. vertė 4,99 Eur. Prekybos centrui padaryta 19,89 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 58-60).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriuje gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, jog 2025 m. sausio 31 d. apie 11.44 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytos tapatybės asmuo matant prekybos centro darbuotojui pasisavino prekių už 16,48 Eur (1 t., b. l. 1-5).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto santakos policijos komisariato veiklos skyriuje gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, jog 2025 m. sausio 31 d. apie 13.40 val. nenustatytos tapatybės asmuo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), matant prekybos centro darbuotojui pasisavino prekių už 19,89 Eur (1 t., b. l. 50-54).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, alkoholinių gėrimų skyrius. Parduotuvė ir jos teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 18-25, 65-73).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2025 m. sausio 31 d apie 11.45 val. vaizdo kamerų įrašas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaido įraše matyti, kaip parduotuvės kasoje yra parduotuvės darbuotoja. Toliau matyti, kad į parduotuvę ateina jaunuolis, kuris yra tamsių plaukų, vilki juodos spalvos džemperį, vilki tamsios spalvos liemene, pilkos spalvos kelnėmis ir avi juodos spalvos batais. Jaunuolis eina į alkoholinių gėrimų skyrių. Jaunuolis nuo 4 lentynos nuo viršaus abejomis savo rankomis ima po alkoholinio gėrimo butelį (pagal butelių formą matyti, kad šampano butelius). Toliau jaunuolis vieną iš butelių iš dešinės rankos įsikiša į kairę pažastį, o kitą butelį laiko kairėje rankoje. Matyti, kad darbuotoja esanti kasoje žiūri į jį, pasilenkia pažiūrėti, kaip jaunuolis išeina. Jaunuolis išeina iš parduotuvės, prekių nepadėjęs ant prekystalio (1 t., b. l. 26-28).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas pateiktas 2025 m. sausio 31 d. apie 13.40 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti, kaip parduotuvės kasoje yra parduotuvės darbuotoja. Toliau matyti, kad į parduotuvę ateina jaunuolis, kuris yra tamsių plaukų, vilki juodos spalvos džemperį, vilki tamsios spalvos liemene, pilkos spalvos kelnėmis ir avi juodos spalvos batais. Jaunuolis eina į alkoholinių gėrimų skyrių. Jaunuolis nuo 4 lentynos nuo viršaus savo kaire ranka ima 2 alkoholinio gėrimo butelius į vieną ranką ir 1 butelį su dešine ranka (pagal butelių formą matyti, kad šampano butelius). Jaunuolis su buteliais rankose bėga iš parduotuvės. Matyti, kad darbuotoja esanti kasoje žiūri į jį, matyti, kad šaukia, bėga palei prekystali, mojuoja rankomis, jaunuolis šalinasi. Matyti, kaip prie kasos esantys klientai žiūri į besišalinanti jaunuolį. Jaunuolis išeina iš parduotuvės, prekių nepadėjęs ant prekystalio (1 t., b. l. 74-76).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nustatyta, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei remiantis Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos M. G. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad vagystę parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykdė D. R.. Jaunuolis atpažintas, nes ne vieną kartą yra vykdęs administracines ir nusikalstamas veikas, atpažintas iš asmens rūbų, eisenos, veido bruožų, šukuosenos (1 t., b. l. 40-42).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl atpažinto asmens, nustatyta, jog peržiūrint vaizdo įrašą, vagystę įvykdęs vyriškos lyties jaunuolis atpažintas kaip D. R.. Jaunuolis atpažintas, nes ne vieną kartą yra vykdęs administracines ir nusikalstamas veikas, atpažintas iš asmens rūbų, eisenos, veido bruožų, šukuosenos (1 t., b. l. 101-102).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis D. R. baudžiamojon atsakomybėn aptrauktas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-245-696/2015, 2K-136/2011). Pagal nuosekliai formuojamą teisminę praktiką, vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę.

Pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).

Teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. R. įvykdžius vieną tęstinę atviro turto pagrobimą pasitvirtino. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo parodymai, liudytojos B. Ž. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. R. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo neblaivus ir draugas jį įkalbino pavogti kaltinamajame akte nurodytas prekes. Nurodė, jog pirmos nusikalstamos veikos metu nežino, ar jį matė parduotuvės darbuotoja, tačiau antrą kartą vykdant vagystę jį tikrai pastebėjo, teigė, kad darbuotoja liepė jam sustoti, tačiau jis pasišalino iš prekybos vietos už prekes nesumokėjęs. Be kaltinamojo parodymų vagystės faktą taip pat patvirtina liudytojos B. Ž. parodymai, iš kurių matyti, kad 2025 m. sausio 31 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jai dirbant parduotuvės kasoje apie 11.45 val., į parduotuvę atėjo jaunuolis. Matė, kad jaunuolis nuėjo prie alkoholinių gėrimų skyriaus, pasiėmė į rankas alkoholinius gėrimus, jis nesustojo prie kasos, judėjo labai greitai ir pasišalino iš parduotuvės. Vėliau apie 13.40 val., į parduotuvę vėl atėjo jaunuolis. Matė, kad vienoje rankoje jis turėjo du alkoholinio gėrimo butelius, kitoje vieną. Ji matė, kad jaunuolis net nesustojo prie kasos, jis judėjo labai greitai, greitino žingsnį, sakė, jam žodžius: „Stok, kur tu eini, ką tu darai“. Jaunuolis į jos išsakytus žodžius niekaip nereagavo, nesustojo ir pasišalino iš parduotuvės.

Liudytojos B. Ž. parodymai iš esmės nesiskiria nuo pačio kaltinamojo parodymų bei vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių. Liudytojos parodymai atitinka aplinkybes, užfiksuotas pranešimuose apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei kitų objektų apžiūros protokole ir daiktų apžiūros protokole. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo aprašytas 2025 m. sausio 31 d apie 11.45 val. nustatyta, kad kaip į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ įeina kaltinamasis, jis nueina į alkoholio skyrių, iš kurio paima nuo 4 lentynos nuo viršaus paima du butelius, tada išeina iš parduotuvės matant darbuotojai sėdinčiai kasoje. Vaizdo įraše užfiksuota, kad tiek darbuotoja, tiek kaltinamasis vienas kitą mato, t. y. kaltinamasis mato, kad pardavėja jį mato išsinešant prekes. Daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas 2025 m. sausio 31 d. apie 13.40 val. vaizdo įrašas nustatyta, kaip kaltinamasis įeina į parduotuvę, tada nueina į alkoholio skyrių, iš kurio nuo 4 lentynos nuo viršaus savo kaire ranka ima 2 alkoholinio gėrimo butelius į vieną ranką ir 1 butelį su dešine ranka, tada su buteliais rankose bėga iš parduotuvės. Matyti, kad darbuotoja esanti kasoje žiūri į jį, matyti, kad šaukia, bėga šalia prekystalio, mojuoja rankomis, jaunuolis šalinasi. Matyti, kaip prie kasos esantys klientai žiūri į besišalinanti jaunuolį. Jaunuolis išeina iš parduotuvės, prekių nepadėjęs ant prekystalio. Įvertinus liudytojos parodymus apie vykdant vagystę pastebėtą kaltinamąjį ir bendravimo su juo aplinkybes, kurios sutampa su parduotuvės vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis, dėl atvirumo požymio įrodytumo teismui abejonių nekyla. Kaip minėta, pats kaltinamasis, nors ir nurodė tiksliai neprisimenantis vagystės aplinkybių dėl buvusio neblaivumo, vis tik neneigė, kad vagystę įvykdė tokiomis aplinkybėmis, kokios jam inkriminuotos. Nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo D. R. veiksmai padaryti matant kitiems asmenims (parduotuvės darbuotojai), suvokiančiai, jog grobiamas svetimas turtas ir pačiam D. R. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir pasišalinus iš parduotuvės su pagrobtomis prekėmis, konstatuotina, kad D. R. svetimą turtą pagrobė atvirai. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, parduotuvės darbuotoja pastebėjo D. R. veiksmus, mėgino jį sulaikyti žodžiais, tačiau jis kartu su pagrobtu turtu pasišalino iš parduotuvės, taip įgydamas galimybę turtu disponuoti. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Aplinkybę, kad vagystę įvykdė D. R., be jo paties prisipažinimo įrodo ir tarnybiniuose pranešimuose dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta informacija, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei remiantis Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjų tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad vagystę įvykdė D. R., kuris atpažintas, nes ne vieną kartą yra vykdęs administracines ir nusikalstamas veikas, atpažintas iš asmens rūbų, eisenos, veido bruožų, šukuosenos.

Pavogtų prekių kiekį, vagystės laikus, datas, vietą bei padarytą turtinę žalą patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimuose nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad 2025 m. sausio 31 d. apie 11.44 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės asmuo atvirai pavogė: 1vnt., putojančio fermentuoto gėrimo „Verdi“ 0,75 l, 7, 49 Eur vertės ir 1 vnt., vaisių uogų vyno „Medžiotojų“ 1 l, 8,99 Eur vertė, iš viso 16,48 Eur vertės bei, kad 2025 m. sausio 31 d. apie 13.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), asmuo praėjo pro kasas ir išbėgo iš prekybos centro nesumokėjęs už prekes: 2 vnt. putojančio fermentinio gėrimo „Verdi“, kurio 1 vnt. vertė 7,45 Eur ir 1 vnt. putojančio vyno „Alita Sunday saldus“, kurio 1 vnt. vertė 4,99 Eur, iš viso 19,89 Eur vertės. Pagrobto turto vertės teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neginčijo, ji nustatyta civilinio ieškovo pateiktais duomenimis, kurių objektyvumu nėra pagrindo abejoti.

Aptariamu atveju galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią D. R. įgijo tuo metu, kai nesumokėjęs už prekes, pasišalino iš parduotuvės. Kaltinamasis prekes išsinešė matant parduotuvės darbuotojai, už jas nemokėjo, taigi neabejotinai suprato, kad šios prekės jam nepriklauso, kad už jas nesumokėjus, turto savininkui bus padaryta turtinė žala. Tai suponuoja išvadą, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, neabejotinai įrodo, kad D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. R. veiką įvykdė 2025 m. sausio 31 d., galiojant BK 178 straipsnio 2 dalies reakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), numačiusiai, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 178 straipsnio 2 dalies pakeitimai ir nauja redakcija numato, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo panaikinta viešųjų darbų bausmė laikytina, kad pakeitimai sunkina kaltinamojo teisinę padėtį. Prokurorė sakydamas baigiamąją kalbą nenurodė įstatymo redakcijos, pagal kurią prašo pripažinti įvykdęs BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl laikytina, kad pagal galiojančią. Įvertinus tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję pakeitimai sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, kadangi neliko švelnesnės bausmės rūšies, perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija nuo 2025 m. vasario 1 d.) į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji atviros vagystės požymiai, todėl jo veika kvalifikuota teisingai - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta viešųjų darų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Kaltinamasis D. R. padarė vieną tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. R. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas 4 kartus (1 t., b. l. 113-122). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus duomenimis nustatyta, kad administracine tvarka D. R. baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 123-138). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesilankė dėl konsultacijos (1 t., b. l. 146), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydymas nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 142), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra. Teismas, skirdamas bausmę D. R., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – D. R. šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamojo teigimu pradės dirbti, gyvena su mama, kuri jį išlaiko. Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės D. R. charakterizuoja neigiamai bei rodo, kad jis tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, todėl ši kaltinamojo veika nėra laikytina atsitiktine nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu - laisvės apribojimas, arešto bausmė, tačiau jos jam jokios įtakos neturėjo, kadangi padarė naują nusikalstamą veiką padarė, pažymėtina, jog kaltinamojo D. R. atžvilgiu nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kur jis kaltinamas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų galimu įvykdymu. Tad atsižvelgiant į tai, nėra netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės, nesusijusias su trumpalaikiu laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo D. R. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą kaltinamajam yra netikslinga, o įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad inkriminuota veika padaryta esant teistam, neišnykus teistumui, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis, arešto bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neabejotinai teigiamai vertintinas jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis vertintinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis dėlto, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos ir jų konstatavimo nepakanka teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus minimalią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus, kad D. R. teisiamas penktą kartą, tai, kad toliau vykdė nusikalstamas veikas, į tai kad baustas administracine tvarka, kad jo atžvilgiu teisme nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, sprendžia, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. R. nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Kaltinamojo nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, jam skirtina 90 parų arešto bausmė (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Manytina, kad būtent tokios bausmės rūšis ir dydis yra adekvati ir būtina priemonės sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, D. R. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtinga sumažinta 60 parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Šiuo atveju, nors kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas jau penktą kartą, kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau yra itin jauno amžiaus (19 metų), mokosi (duomenys neskelbtini), siekia įgyti profesiją, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, kad atlikęs jam paskirtą arešto bausmę (2025 m. birželio 19 d. paliestas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo atlikęs 2025 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 45 parų arešto bausmę) įsidarbins, atlygins padarytą žalą. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo, ketinant pradėti realiai dirbti, mokantis, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, esant jauno amžiaus, vis dar šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos arešto bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas su intensyvia priežiūra, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 36,37 Eur civilinį ieškinį (b. l. 92). D. R. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurių patyrė žalą, įrodyta, kad nusikaltimas veikas padarė būtent kaltinamasis, jo atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su civiliniam ieškovui padaryta žala, todėl civilinis ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą. Įvertinęs pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad civiliniam ieškovui padaryta turtinio pobūdžio žala yra visiškai įrodyta kaltinamojo, liudytojos parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi šiuo nuosprendžiu kaltinamojo neteisėtais veiksmais ir nusikalstamos veikos įvykdymu. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 36,37 Eur žalos yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 167-170) – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.

Byloje buvo gauta 2025 m. birželio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07448, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 122,92 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš D. R. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių plokštelių, kurioje yra vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuota nusikalstama veika, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 14, 61) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. R. sumažintą galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais D. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. R. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 7.00 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant jam pareigas: 1) dirbti, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, mokytis; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti baudžiamajam įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Kaltinamajam D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš D. R. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 36,37 Eur (trisdešimt šešių eurų 37 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. R. valstybės naudai nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių plokštelių, kurioje yra vaizdo įrašas iš nusikalstamos veikos vietos, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.