Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-16 · Civilinė byla Nr. 2A-569-614/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-07Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
2A-569-614/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09499-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
A. T.
Atsakovas
Vilniaus miesto 14 notarų biuro
Trečiasis asmuo
E. I.
Kategorijos
  • 2.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-569-614/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09499-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarei R. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – E. I., antstolis M. D..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. T. 2015 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarės R. B. 2009 m. rugpjūčio 11 d. padarytą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą dėl 60 329 Lt sumos išieškojimo, notarinio registro Nr. 14-2150. Nurodė, kad atsakovė, darydama vykdomąjį įrašą, žinojo ar turėjo žinoti, kad vekselis nebuvo laiku pateiktas apmokėti ieškovui, kadangi atsakovei buvo ar turėjo būti pateiktas pakvitavimas, kuris patvirtina, kad iki 2009 m. kovo 11 d. vekselis apmokėjimui pateiktas nebuvo, tuo tarpu vekselio pateikimo apmokėti terminas iki 2009 m. kovo 11 d. jau buvo suėjęs. Be to, E. I. prašyme išieškoti pinigus pagal vekselį iš ieškovo turėjo būti nurodytas vekselio apmokėjimo terminas. Atsakovė, darydama vykdomąjį įrašą, žinojo arba turėjo žinoti, kad E. I. nebuvo tinkamai pranešęs ieškovui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, kadangi atsakovei buvo pateiktas arba turėjo būti pateiktas pakvitavimas, kuris patvirtina, kad 2009 m. kovo 11 d. ieškovas buvo skolingas pagal vekselį 60 000 Lt, tuo tarpu atsakovės patvirtintame 2009 m. kovo 19 d. pareiškime yra nurodyta, kad ieškovo skola pagal vekselį sudaro 12 000 Lt. Be to, tarp vekselio pateikimo apmokėti termino pabaigos ir 2009 m. kovo 19 d. pareiškimo buvo praėjusios daugiau kaip keturios darbo dienos. Dėl atsakovės atliktų vykdomojo įrašo darymo procedūrų pažeidimų vykdomasis įrašas pagal vekselį buvo išduotas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarė R. B. ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovo 2008 m. sausio 18 d. išduotame vekselyje vekselio turėtojui E. I. vekselio mokėjimo terminas apibrėžtas taip: vekselį pateikus apmokėjimui, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 20 d., todėl paskutine diena, kai vekselis turėjo būti pateiktas apmokėjimui, turi būti laikoma 2008 m. spalio 20 d. Prieš notarui atliekant vykdomąjį įrašą, vekselio turėtojas patvirtino, kad ieškovas buvo įspėtas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė, atlikdama ginčijamą vykdomąjį įrašą, tinkamai pritaikė bei įgyvendino visas teisės aktų nuostatas. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo E. I. turėjo ir notarei pateikė vekselio originalą bei atskiru pareiškimu patvirtino, kad ieškovas buvo įspėtas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, sudaro pagrindą laikyti, kad vekselio turėtojas teisės aktų nustatyta tvarka pateikė vekselio davėjui vekselį apmokėti ir tinkamai pranešė apie jo neapmokėjimą. Tai, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, taip pat patvirtina ir aplinkybė, jog suėjus vekselio apmokėjimo terminui, ieškovas dalinai apmokėjo vekselį, t. y. pagal vekselį sumokėjo 60 000 Lt. Tokiais savo konkliudentiniais veiksmais ieškovas kartu faktiškai patvirtino, kad jam vekselis buvo pateiktas apmokėti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Vekselis buvo pateiktas apmokėti, tačiau nebuvo vekselio davėjui grąžintas, nes buvo įvykdyta tik dalis iš minėto vekselio kylančios prievolės. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 1 d. nurodytą pranešimą, pagal kurį vekselio turėtojas turi pranešti vekselio davėjui apie ta, kad vekselis neapmokėtas, pastarajam neapmokėjus vekselio, pateikė, persiųsdamas jį per notarą, 2009 m. kovo 18 d. Tai nebuvo kliūtis atsakovei atlikti vykdomąjį įrašą, kadangi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 47 str. 6 d. aiškiai nustato, kad šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas neginčija vekselio turėtojo E. I. reikalavimo teisės, o ginčija tik notaro atliktą vykdomąjį įrašą. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 48 str. 2 d. numato, kad aplinkybė, jog nesilaikyta vekselio pateikimo ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimą nustatytų terminų yra reikšminga tik ginče su vekselio turėtoju, tačiau nei minėtas įstatymas, nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka neįpareigoja vekselio turėtojo pateikti įrodymų apie minėtų terminų laikymąsi notarui, prašant išduoti vykdomąjį įrašą, minėtų terminų pažeidimas nepatvirtina notaro atlikto vykdomojo įrašo neteisėtumo. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 6 d. numato, kad šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda, tačiau jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginimo suma negali viršyti vekselio sumos. Taigi, pagal minėtą teisės normą pranešimo suinteresuotiems asmenims apie vekselio neapmokėjimą termino pažeidimas nėra kliūtis notarui atlikti vykdomąjį įrašą pagal vekselį, o atsakomybė dėl minėtų terminų pažeidimu padarytos žalos atlyginimo tenka vekselio turėtojui. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino, jog atsakovė Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarė R. B., išduodama 2009 m. rugpjūčio 11 d. paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 14-2150, nepažeidė nei teisės aktų nustatytų vykdomųjų įrašų atlikimo procedūrų, nei ieškovo kaip pagal vekselį įsipareigojusio asmens teisių, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. T. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia tokiais argumentais:

1. Teismo vertinimu, 2009-03-11 pakvitavimas patvirtino, kad apeliantas yra sumokėjęs dalį vekselyje nurodytos sumos, o tai teismui sudarė pagrindą išvadai, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nustatytais terminais ir tvarka. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek galiojančiam teisiniam reglamentavimui, tiek elementariai logikai, nes aplinkybe dėl vekselio nepateikimo apmokėjimui įstatymo nustatyta tvarka apeliantas remiasi ne ginče su vekselio turėtoju, o su notaru, todėl apelianto atžvilgiu negali būti taikoma minėto įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta įrodinėjimo pareiga. Be to, pakvitavimas patvirtina, kad iki 2009-03-11 vekselis apmokėjimui pateiktas nebuvo (pakvitavimu E. I. būsimuoju laiku pareiškė, kad jam pateikus apmokėjimui vekselį ieškovas turės apmokėti tik likusią dalį, t. y. 60 000 Lt), t. y. kad vekselis apmokėjimui bus pateiktas ateityje. Nepaisant byloje esančio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad iki 2009-03-11 vekselis apmokėjimui pateiktas nebuvo, teismas jo pagrindu padarė išvadą jog vekselis buvo pateiktas apmokėti iki 2008-10-22.

2. E. I. 2009-08-11 pareiškime, kurį patvirtino atsakovė, nėra minima, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, kadangi jis nebuvo pateiktas apmokėti. Minėtame pareiškime tik nurodyta, kad skolininkas pagal vekselį buvo įspėtas įstatymų nustatytą tvarka. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, kuria rėmėsi ir teismas, priimdamas sprendimą, yra išaiškinta, kad vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Todėl darytina išvada, kad atsakovė vykdomąjį įrašą padarė, net neturėdama E. I. pareiškimo dėl vekselio pateikimo apmokėti, nekalbant jau apie tai, kad iš pakvitavimo atsakovei buvo žinoma, kad vekselis apmokėjimui įstatymo numatytais terminais pateiktas nebuvo.

3. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Apie vekselio neapmokėjimą buvo pranešta pagal atsakovės patvirtintą 2009-03-19 pareiškimą, t. y. akivaizdžiai praleidus įstatyme numatytą terminą. Tačiau svarbiausia yra tai, kad toks pranešimas apskritai negalėjo būti atliktas, kadangi vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, o pranešimas apie vekselio neapmokėjimą yra veiksmas, kuris gali būti atliekamas tik po vekselio pateikimo apmokėti. Be to, 2009-03-19 pareiškime nurodyta skolos suma nesutampa su vykdomajame įraše nurodyta skolos suma. Kadangi atsakovė padarė vykdomąjį įrašą, žinodama, kad vekselis apmokėjimui pateiktas nebuvo, o taip pat neturėdama vekselio turėtojo pareiškimo dėl vekselio pateikimo apmokėti bei įstatymo reikalavimus atitinkančio pranešimo apie vekselio neapmokėjimą, teismo išvada, kad atsakovė, išduodama vykdomąjį įrašą, nepažeidė teisės aktų nustatytų vykdomųjų įrašų atlikimo procedūrų, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė notarė R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad vekselio turėtojas Vilniaus m. 14-ojo notarų biurui, prieš atliekant vykdomąjį įrašą, patvirtino, kad apeliantas buvo įspėtas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, atsakovė, atlikdama ginčijamą vykdomąjį įrašą, tinkamai pritaikė bei įgyvendino visas teisės aktų nuostatas. Todėl šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad trečiasis asmuo turėjo ir notarei R. B. pateikė vekselio originalą bei atskiru pareiškimu patvirtino, kad apeliantas buvo įspėtas įstatymu nustatyta tvarka ir terminais, sudaro pagrindą laikyti, kad teisės aktų nustatyta tvarka vekselio turėtojas (trečiasis asmuo E. I.) pateikė vekselio davėjui (apeliantui) vekselį apmokėti ir tinkamai pranešė apie jo neapmokėjimą. Kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, taip pat patvirtina svarbi aplinkybė bei faktas, jog suėjus vekselio apmokėjimo terminui, apeliantas dalinai apmokėjo vekselį, t. y. pagal vekselį sumokėjo 60 000 Lt. Tokiais savo konkliudentiniais veiksmais apeliantas kartu faktiškai patvirtino, kad jam vekselis buvo pateiktas apmokėti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Vekselis buvo pateiktas apmokėti pagal LAT formuojamą praktiką, tačiau nebuvo vekselio davėjui (apeliantui) grąžintas, nes buvo įvykdyta tik dalis iš minėto vekselio kylančios prievolės. Vekselis, kaip vertybinis popierius, savo kilme yra nedalus, o dali gali būti tik piniginė skolos suma, todėl pirmasis vekselio pateikimas apmokėti, dalies skolos sumos apmokėjimas bei pakvitavimas įrodo ir vekselio pateikimą apmokėti. Šiuo metu yra likęs klausimas tik dėl dalies (t. y. 60 000 Lt) skolos, dėl kurios apeliantas, ją pripažindamas, tačiau jos nemokėdamas, vilkina likusios skolos grąžinimą ir, matomai, patį vykdymo procesą, tiek skųsdamas notaro vykdomąjį įrašą, tiek skolą kreditoriui, tiek ir vilkindamas (apsunkindamas) teismų darbą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas A. T. 2008 m. sausio 18 d. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 20 d. sumokėti šio vekselio turėtojui E. I. 120 000 Lt (b.l. 26). Apeliantas šioje byloje neginčija savo pareigos atsiskaityti pagal minėtą vekselį, tačiau prašo pripažinti notarės padarytą vykdomąjį įrašą negaliojančiu dėl atsakovės atliktų vykdomojo įrašo darymo procedūrų pažeidimo.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę jo mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų” ar „neprotestuotinas”, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Kadangi šiuo atveju vekselyje buvo nustatyta konkreti vekselio apmokėjimo diena - 2008 m. spalio 20 d., tai pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d. paskutinė vekselio pateikimo apmokėti diena – 2008 m. spalio 22 d., o pranešimas kad vekselis neapmokėtas turi būti pateiktas per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio nuostatas, kai atsiranda reikalavimo teisė pagal neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimą reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Jos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu turi būti pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas). Prašyme inter alia turi būti nurodyta, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį (Tvarkos 4.7 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 išaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas įpareigoja vekselio turėtoją sąžiningai pareikšti apie tai, kad jis įvykdė Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnyje, nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nereikalaujama, jog notarui būtų pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Aplinkybe, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ar pateiktas apmokėti praleidus įstatyme (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnis) nustatytus terminus, gali gintis suinteresuotas asmuo, ginčydamas vekselio turėtojo reikalavimo teises (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 48 straipsnio 2 dalis), tačiau tokios aplinkybės nepatvirtina, kad notarui išduodant vykdomąjį įrašą, buvo pažeistos materialiosios ar proceso teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).

Bylos duomenys patvirtina, kad vekselio turėtojas E. I. 2009 m. rugpjūčio 11 d. pateikė notarei R. B. pareiškimą, kuriame nurodė, jog vekselio davėjas A. T. pagal 2008 m. sausio 18 d. paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį dalinai atsiskaitė ir sumokėjo 60 000 Lt. Pareiškime taip pat nurodė, jog apie tai, kad A. T. skolingas pagal minėtą vekselį, jis buvo įspėtas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, vekselio turėtojas notarei pareiškė, kad jis įvykdė Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintą pareigą pateikti vekselį apmokėti, todėl, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu, darytina išvada, jog pareigos reikalauti įrodymų apie šios pareigos įvykdymą, notarė neturėjo, todėl pagrįstai laikė, jog vekselis buvo pateiktas apmokėjimui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-278/2011 taip pat išaiškino, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. reglamentuotas vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, tačiau pateikiant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti. Vekselio turėtojas, pateikdamas vekselį apmokėti, patvirtina, kad jis yra reikalavimo teisę turintis asmuo ir taip sudaro prielaidas tinkamam vekselio apmokėjimui, išvengiant dvigubo apmokėjimo bei išimant vekselį iš apyvartos, nes asmuo, apmokėjęs vekselį, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis. Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama šalių įrodinėjimo pareigas paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriame nurodyta mokėjimo vieta, pateikimo apmokėti atveju, konstatavo, kad tai, jog nesilaikyta terminų, turi įrodyti tas asmuo, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju. Vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad apeliantas būtų paneigęs vekselio pateikimo apmokėti prezumpciją. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog vekselio turėtojas pažeidė vekselio pateikimo apmokėjimui terminą.

Aplinkybė, jog 2009 m. kovo 19 d. pareiškime nurodyta skolos suma nesutampa su 2009 m. rugpjūčio 11 d. vykdomajame įraše nurodyta skolos suma, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas paneigė vekselio pateikimo apmokėti prezumpciją. Tai, jog ieškovas dalinai atsiskaitė pagal vekselį jau po 2009 m. kovo 19 d. pareiškimo, nepaneigia, jog vekselis nebuvo jam pateiktas, kadangi žinodamas apie savo pareigą atsiskaityti pagal vekselį, jos neginčydamas ir siekdamas išvengti teisinių padarinių, ieškovas, tikėtina, galėjo būti suinteresuotas nors iš dalies atsiskaityti pagal vekselį net ir suėjus vekselio pateikimo apmokėti terminui.

Kasacinis teismas taip pat yra plačiai aptaręs vekselio turėtojo pareigos pranešti indosantams, vekselio davėjui ir kitiems įsipareigojusiems asmenims apie vekselio nepamokėjimą neįvykdymo reikšmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014 ir kt.). Vekselio turėtojas, siekdamas neteisminio išieškojimo pagal vekselį, turi pranešti vekselio davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims apie vekselio neapmokėjimą Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. nustatyta tvarka ir terminais, t.y. šiuo atveju per 4 dienas nuo pateikimo apmokėti. Šis pranešimas reikalingas siekiant informuoti visus vekselio perleidėjus (indosantus) apie vekselio neapmokėjimą. Tuo tarpu vekselio davėjo informavimas apie jo neapmokėjimą, kai vekselis nebuvo perleistas, yra tik formalumas. Būtent dėl to, šio termino praleidimas, skirtingai nei termino pateikti vekselį apmokėjimui praleidimas, vekselio turėtojo teisių pagal vekselį nepanaikina (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 6 d.). Taigi, net ir laikant, kad panešimas apie vekselio neapmokėjimą buvo pateiktas, pažeidžiant įstatyme numatytą terminą, ši aplinkybė nebūtų laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl ko turėtų būti naikinamas notaro išduotas vykdomasis įrašas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 48 str. 2 d. numato, kad aplinkybė, jog nesilaikyta vekselio pateikimo ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimą nustatytų terminų yra reikšminga tik ginče su vekselio turėtoju, tačiau nei minėtas įstatymas, nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka neįpareigoja vekselio turėtojo pateikti įrodymų apie minėtų terminų laikymąsi notarui, prašant išduoti vykdomąjį įrašą, minėtų terminų pažeidimas nepatvirtina notaro atlikto vykdomojo įrašo neteisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėEglė SurgailienėVytautas Zelianka