- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-1101-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09499-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto
- Trečiasis asmuo
- E. I.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-24 nutarties atsisakyti priimti ieškovo A. T. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 14 –ojo biuro notarei R. B. civilinėje byloje Nr. 2-16601-866/2015, tretieji asmenys E. I., antstolis M. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. T. pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus m. 14 –ojo notarų biuro notarės R. B. 2009-08-11 padarytą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą dėl 60 329 Lt sumos išieškojimo, notarinio registro Nr. 14-2150.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-24 nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas tikslina ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-11786-734/2014. Teismas nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-11786-734/2014 yra išnagrinėta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovo A. T. ieškinys atsakovei Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarei R. B. dėl paprastojo vekselio vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys antstolis M. D., E. I., paliktas nenagrinėtas. Tuo tarpu, reikalavimų tikslinimas galimas iki bylos išnagrinėjimo. Pažymėjo, kad ieškovas norėdamas pateikti ieškinį iš naujo turi pateikti visus įrodymus, kuriais grįs ieškinį. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1420-821/2014, kurioje patenkintas ieškovo E. I. ieškinys pareikštas atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo ir šioje byloje ieškovo prašomas panaikinti Vilniaus m. 14 – ojo notarų biuro notarės R. B. 2009 m. rugpjūčio 11 d. padarytas paprastojo vekselio vykdomasis įrašas dėl 60 329 Lt sumos išieškojimo, notarinio registro Nr. 14-2150, priteisiant skolą iš A. T. vertintas kaip rašytinis įrodymas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-24 nutartį panaikinti ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad teismui atsisakius priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, t. y. kad ieškinys bei jo pagrindu atsirandantis ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ieškovo teisė kreiptis į teismą buvo suvaržyta. Teigia, kad ieškinio netikslino, kadangi pakartotinai pareiškė analogišką ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Be to, ieškovo pirminis ieškinys dėl vykdomojo įrašo panaikinimo nebuvo išnagrinėtas, kadangi buvo paliktas nenagrinėtas. CPK nenumato apribojimo, draudžiančio ieškovui pakartotinai pareikšti ieškinį, kuris buvo paliktas nenagrinėtas. Vykdomojo įrašo kaip įrodymo vertinimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16601-866/2015 nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį bei nagrinėti ginčą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. Visų pirma, sprendimas minimoje civilinėje byloje nėra įsiteisėjęs. Antra, minėtas ginčas buvo nagrinėjamas ne tarp tų pačių ginčo šalių. Trečia, pats ieškinys nebuvo grindžiamas vykdomuoju įrašu. Teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra pateiktas visiškai priešingas išaiškinimas nei teigia pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilnio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11786-734/2014 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarei R. B. dėl paprastojo vekselio vykdomojo įrašo panaikinimo ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu (b.l. 1). 2015-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovas A. T. pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad: (i) ieškinys teikiamas civilinėje byloje Nr. 2-11786-734/2014, nes bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadija, todėl galės būti išnagrinėtas operatyviau; (ii) ieškinys teikiamas pakartotinai, pabrėžiant, kad ieškovo teikiamo pakartotinio ieškinio pagrindas ir dalykas nepasikeitė (b.l. 1). Pagal ieškovo pakartotinį ieškinį buvo užvesta nauja civilinė byla Nr. 2-16601-866/2015.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad (i) ieškinys teikiamas kaip patikslintas ieškinys į civilinę bylą Nr. 2-11786-734/2014, o reikalavimų tikslinimas galimas tik iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (byla išnagrinėta ieškinį palikus nenagrinėtu); (ii) ieškovo prašomas panaikinti Vilniaus m. 14 – ojo notarų biuro notarės R. B. 2009-08-11 padarytas paprastojo vekselio vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 14-2150 vertintas kaip rašytinis įrodymas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1420-821/2014, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka; (iii) prie ieškinio nepateikti reikalavimus pagrindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu ieškinį atsisakyta priimti, nesutinka.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-51-248/2015 pateiktais išaiškinimais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Visgi, pabrėžtina, kad tiek pirmosios instancijos teismui priimant nutartį, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1420-821/2014, kurioje skundžiamas vykdomasis įrašas įvertintas kaip rašytinis įrodymas, nėra įsiteisėjęs. Dėl minėtoje byloje priimto sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas, kuris Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2000-340/2015 dar neišnagrinėtas. Atitinkamai sprendimu nustatytos aplinkybės nėra įgijusios res judicata galios. Įrodymų nuginčijimas (patvirtinimas) savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalavimas panaikinti notarės padarytą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą sukeltų materialinius teisinius padarinius, dėl to tokio ieškinio reikalavimas gali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalykas (pvz, tokio pobūdžio ginčas buvo nagrinėjamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1008-657/2015).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje. Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas nurodė, jog teikia pakartotinį ieškinį ir pabrėžė, kad pakartotinio ieškinio pagrindas ir dalykas nepasikeitė, rodo, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo pateikė ieškinį, kuris civilinėje byloje Nr. 2-11786-734/2014 buvo paliktas nenagrinėtu. Šie ieškinio trūkumai ir tai, kad ieškovas prie pakartotinio ieškinio nepridėjo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, turėjo būti šalinami pasinaudojant CPK įtvirtintu trūkumų šalinimo institutu, o ne atsisakant ieškinį priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, kas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą, kuri yra naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. T. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.