Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Kriaučiūnaitės, Dainos Lisaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų O. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams O. J., R. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo G. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nepažeidė nei procesinės, nei materialinės teisės normų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš atsakovų priteistas išlaikymo įsiskolinimas jų nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinio pareiškimo ir apeliacinio skundo reikalavimo

15. Apeliantas R. J. prie apeliacinio skundo papildomai pateikė rašytinį pareiškimą, kuriuo prašo priteisti išlaikymą vaikui A. J. iš vieno atsakovo, mokant po 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Apeliaciniu skundu apeliantai taip pat prašo periodines išlaikymo išmokas nuo 2025 m. balandžio 22 d. iki vaiko pilnametystės 2025 m. lapkričio 13 d., priteisti iš vieno atsakovo R. J., mokant po 200 Eur, o ne atskirai po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 312 straipsnis imperatyviai numato, kad apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negalima. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas). Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 50 punktas).

18. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Atsakovai nepasisakė dėl jų atžvilgiu pareikšto reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, neformulavo prašymo dėl išlaikymo priteisimo laikotarpio, dydžio, nenurodė kitų aplinkybių. Teismo posėdžiuose atsakovai nedalyvavo. 2025 m. rugpjūčio 23 d. prašyme teismui nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, 2025 m. rugpjūčio 28 d., 2025 m. spalio 1 d. paaiškinimuose, pateiktuose išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakovai nereiškė procesinių prašymų dėl išlaikymo prievolės, kuriuos suformulavo apeliacinės instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismas tokių prašymų nenagrinėjo.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniu skundu keliamo reikalavimo turinį, apelianto R. J. pateikto pareiškimo turinį, nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad apeliantai pareiškė savarankišką reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto R. J. pareiškimą bei atsisako nagrinėti apeliantų pareikštą reikalavimą tenkinti apelianto R. J. prašymą periodines išlaikymo išmokas nuo 2025 m. balandžio 22 d. iki dukters pilnametystės 2025 m. lapkričio 13 d. priteisti tik iš jo, o ne atskirai po 100 Eur iš O. J. ir R. J..

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad atsakovai O. J. ir R. J. yra nepilnametės A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovai viso turi penkis vaikus, kiti nepilnamečiai atsakovų vaikai auga atsakovų šeimoje. 2023 m. gruodžio 14 d. nepilnametė buvo laikinai apgyvendinta močiutės G. J. šeimoje, nustačius galimai pažeistą vaiko teisę į gyvenimo sąlygas bei patirtą smurtą iš abiejų vaiko atstovų pagal įstatymą. 2024 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi Nr. e2SP-4023-841/2024 išduotas leidimas paimti nepilnametę A. J. iš jos įstatyminių atstovų. 2024 m. kovo 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. nustatyta laikinoji rūpyba G. J. šeimoje, G. J. paskirta laikinąja rūpintoja ir turto administratore. Atsakovai nebendravo su dukra A. J., neteikė jai išlaikymo, atsakovų šeimai sudarytas pagalbos planas nebuvo veiksmingas, atsakovai nepriėmė siūlomos socialinės pagalbos, neigė jos poreikį, nebendradarbiavo su atvejo vadybininke ir socialiniais darbuotojais, nevykdė pagalbos plane numatytų rekomendacijų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovų tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Dėl teisinio reglamentavimo

21. Vadovaujantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022).

22. Įstatyme yra numatytos išimtys, kai sprendimu leidžiama peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Vienos tokių įtvirtintos CPK 376 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo vaidmenį šeimos bylų nagrinėjime. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

23. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023, 24 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo vertinimu, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-427-378/2016 ir kt.).

26. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos <...>. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis Nr. e3K-3-249-378/2023). <...> tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, pripažįstama, kad byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, suponuojantis teismo pareigą būti aktyviam tiek, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaiko teisės. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pažymėta, kad tais atvejais, kai dalijant sutuoktinių turtą paaiškėja, jog vienas iš sutuoktinių nevykdo išlaikymo prievolės, išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas iš sutuoktinio nepilnamečio vaiko naudai ir nesant pareikšto tokio reikalavimo (CK 3.118 straipsnio 2 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2023 m. spalio 11 d. nutartis Nr. e3K-3-249-378/2023).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Apeliantai teigia, kad teismas, priteisdamas išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 2023-2025 m. laikotarpį, peržengė ieškinio ribas, nes ieškovė savo ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė, taip buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalis, todėl skundžiama sprendimo dalis yra neteisėta. Reikalavimas dėl išlaikymo skolos yra savarankiškas materialinis reikalavimas, kuris turi būti pareikštas ieškinyje aiškiai ir tiksliai.

28. Teismas, priteisdamas išlaikymo nepilnametei A. J. įsiskolinimą iš atsakovų už 16 mėnesių, po 1600 Eur iš kiekvieno, atsižvelgė į tai, kad atsakovai neteikė išlaikymo A. J., kuri nuo 2023 m. gruodžio 14 d. negyvena kartu su savo tėvais, todėl nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. susidarė išlaikymo įsiskolinimas; CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos; teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2025 m. balandžio 22 d.); ieškovė reikalavime nenurodė, nuo kada turi būti priteisiamas išlaikymas; prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas įpareigoja teismą bylas spręsti taip, kad pirmiausia būtų apsaugoti ir apginti vaiko interesai, tame tarpe ir turtiniai.

29. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama atsakovams be reikalavimo riboti tėvų valdžią, ir reikalavimą priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei A. J. periodinėmis išmokomis po 100 Eur iš kiekvieno kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

30. Bylos duomenimis, nepilnametė A. J. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu apgyvendinta G. J. šeimoje nuo 2023 m. gruodžio 14 d. 19.26 val., nustačius galimai pažeistą vaiko teisę į gyvenimo sąlygas bei patirtą smurtą iš abiejų vaiko atstovų pagal įstatymą. Nuo to laiko atsakovai privalėjo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, paimtam iš atsakovų šeimos ir perduotam laikinai prižiūrinčio asmens priežiūrai. Bylos duomenimis, vaikas nebuvo grąžintas į atsakovų šeimą - 2024 m. vasario 15 d. nutraukus vaiko laikinąją priežiūrą, vaikas laikinai apgyvendintas G. J. šeimoje, 2024 m. kovo 13 d. vaikui nustatyta laikinoji rūpyba, G. J. paskirta laikinąja vaiko rūpintoja ir turto administratore. 2025 m. balandžio 1 d. Atvejo vadybos posėdžio Nr. 25/136 pagalbos plane užfiksuoti 2024 m. vasario 15 d. globos koordinatorės duomenys apie tai, kad vaiko tėvai neteikia išlaikymo laikinoje globoje gyvenančiai nepilnametei. Situacija nebuvo pasikeitusi ir 2025 m. balandžio 1 d. atvejo vadybos posėdžio dieną - tėvai neteikė išlaikymo vaikui, buvo visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų vaikui vykdymo. Atsakovų pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo aplinkybės buvo nurodytos ir teismo posėdžio metu tiek ieškovo atstovės, tiek trečiojo asmens. Teikdami atsiliepimą į ieškinį, vėlesnius rašytinius paaiškinimus teismui, atsakovai neneigė išlaikymo pareigos nevykdymo aplinkybių, nors nurodė, kad žino apie pareigą išlaikyti vaiką, galėtų vaikui suteikti paramą maisto produktais, vaiko išklausymu ir kita, tačiau nenurodė bei nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių faktinį bei tinkamą pareigos išlaikyti vaiką vykdymą.

31. Esant nurodytam teisniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įtvirtinančiai pareigą teismui būti aktyviam šeimos bylose ir byloje nustačius atsakovų pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, paimtą iš šeimos, nevykdymo faktines aplinkybes, teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą, turėjo teisinį pagrindą priteisti atsakovų nepilnamečiam vaikui išlaikymą ne nuo Vaiko teisių apsaugos tarnybos kreipimosi į teismą dienos, o nuo dienos, kurią vaikas buvo paimtas iš atsakovų šeimos ir nebuvo atsakovų išlaikomas. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas, priteisdamas iš atsakovų išlaikymą nuo datos, nuo kurios vaiko teisė gauti išlaikymą iš tėvų buvo pažeista, nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantų skundo argumento, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Atsakant į apeliantų skundo argumentus svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantai, žinodami apie teismo posėdžių laiką ir vietą, atsisakė juose dalyvauti, tačiau sekė bylos eigą, buvo susipažinę tiek su ieškovės procesiniais dokumentais, tiek su teismo posėdžių garso įrašais, todėl jiems buvo žinoma tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pozicija dėl išlaikymo neteikimo vaikui aplinkybių ir atsakovai turėjo procesinę galimybę atsikirsti tiek į ieškinio, tiek į bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovo, trečiojo asmens išdėstytus argumentus dėl nevykdomos pareigos išlaikyti be tėvų globos likusį vaiką.

32. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas ex officio remtis CPK 376 straipsnyje numatytomis teismo teisėmis sprendžiant pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei nustatyti išlaikymo teikimo pradžios momentą ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo dienos, nuo kurios atsakovams kilo pareiga teikti išlaikymą vaikui, bei tokiu būdu išspręsti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos. Tuo tarpu susidaręs išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuojamas ir priteisiamas konkrečia pinigų suma. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, pagrįstai ėmėsi spręsti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiamas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė terminą apeliantams apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti kiekvienam atsakovui po 36 Eur žyminio mokestį. 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi teismas, išnagrinėjęs atsakovų prašymą, atidėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki skundo išnagrinėjimo.

34. Apeliantų apeliacinis skundas netenkinamas, todėl iš apeliantų priteisiama po 36 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą į valstybės biudžeto pajamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės O. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.