- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 2YT-12081-328/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09584-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- Š. V.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. V. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., ASS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2016-07-11 skundu prašo panaikinti areštą skolininkui priklausančioje sąskaitoje, esančioje Alytaus pataisos namuose esančioms piniginėms lėšoms. Nurodo, jog Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis, suėmimo vykdymo 28 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiama iš asmeninėje sąskaitoje turimų pinigų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Teigia, jog išieškojimus negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymąsi. Be to išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigines lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos mėnesinės algos (MMA). Nurodo, jog skundžiamas patvarkymus apriboja pareiškėjo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, vokų, kanceliarinių prekių už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodo, jog yra išieškoma iš visų pareiškėjo gaunamų pajamų, todėl nelieka pajamų, kurias pareiškėjas galėtų panaudoti savo reikmėms.
Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0091/15/00600 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog 2015-08-11 patvarkymu dėl skolos išieškojimo skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko darbo užmokestį, gaunamą Alytaus pataisos namuose. Pažymėjo, jog vykdomojoje byloje nebuvo parengtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Suinteresuotas asmuo AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio G. J. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0091/15/00600, vykdoma pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-08 vykdomąjį raštą Nr. e2-579-325/2015 dėl 2388,19 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Š. V., išieškotojo AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas naudai (v.b.l. 6). 2015-07-22 patvarkymu antstolis areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje (v.b.l. 15). LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkas dirbo Alytaus pataisos namuose (v.b.l. 18). 2015-08-11 patvarkymu, adresuotu skolininko darbdaviui, antstolis pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų atlikti išskaitas įstatymo nustatyta tvarka (v.b.l. 21).
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti areštą piniginėms lėšoms, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodo, jog skundžiamu patvarkymu yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir kitų reikmenų.
Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, be to vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinių vykdymo priemonių sąrašas pateikiamas Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalyje, vienos kurių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir piniginių lėšų, esančių pas kitus asmenis. Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis numato baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių negalima išieškoti. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog per raginime nurodytą terminą skolininkas teismo sprendimo neįvykdė. Byloje nėra duomenų, jog iš skolininkui priklausančių lėšų nėra galimas išieškojimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pagrindu. Tokiu būdu antstolis pagrįstai pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus ir išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, areštavo skolininko turtą reikalavimo ribose, pažymint, jog, vykdomosios bylos duomenimis, antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje, taip pat į skolininko gaunamą darbo užmokestį. Byloje nėra duomenų, jog išieškojimą pagal vykdomąjį raštą antstolis būtų nukreipęs į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija nuo 2016-07-29), (toliau SVI) 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. SVI 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančius buities, ūkio ar kito asmeninio pobūdžio daiktus, kurie būtini skolininko pragyvenimui. Skundžiamu 2015-08-11 patvarkymu, antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, gaunamas darbo užmokesčio forma, patvarkė iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuoti pinigines lėšas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka, o ne apribojo skolininko teisę įsigyti maisto ar kitų jam reikalingų produktų, prekių. Pareiškėjas, teigdamas, jog antstolis apribojo jo teisę įsigyti prekių laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Be to vykdomojoje byloje nėra duomenų, kokio dydžio skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra saugomos laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kokias sumas gauna skolininkas bei kokia piniginių lėšų suma reikalinga skolininkui įsigyti skunde nurodomiems produktams. Tokių duomenų kartu su skundu nepateikė ir pareiškėjas. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis išieškojimą nukreipė į draudžiamą turtą, ar atliko neteisėtus veiksmus, suvaržydamas skolininko turtines teises, pažymint, jog vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Pareiškėjas nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Toks pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas. Kaip nurodyta, Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis, SVI 93 punktas, kuriame pateikiamas turto, iš kurio nėra galimas išieškojimas, sąrašas, draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA dydžio. Tokiu būdu yra draudžiamas išieškojimas iš skolininko pradėjus vykdymo veiksmus jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį. Tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas. Civilinio proceso kodekso LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia pareiškėjo argumentus apie negalimumą išieškoti iš piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA dydžio. Tapačios išvados prieita ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 priimtoje nutartyje, kuria remiasi ir pareiškėjas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas klaidingai interpretuoja minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, todėl nepagrįstai nurodo, jog išieškojimas iš sumos, neviršijančios 1 MMA apskritai nėra galimas.
Pareiškėjas nurodo, jog iš jo yra išieškomos visos gaunamos piniginės lėšos, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, pareiškėjas nepateikia duomenų apie gaunamas lėšas, nepagrindžia jų dydžio (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolis išieškojimą nukreipė į pinigines lėšas – darbo užmokestį, iš kurių patvarkė atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka, tokiu būdu iš skolininko nėra išieškomos visos gautos lėšos, o išskaitoma įstatymo nustatyto dydžio piniginių lėšų suma, likusias lėšas paliekant skolininkui. Todėl konstatuoti, jog antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojamas teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde taip pat remiasi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 pateiktu išaiškinimu, kurioje nurodoma, jog ,,pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog cituojamoje nutartyje buvo sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, kai išieškojimas yra nukreiptas į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, savo ruožtu nagrinėjamoje civilinėje byloje, nustatyta, jog antstolio patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas, iš šių pajamų išskaitant įstatymo nustatyta tvarka, tokiu būdu civilinės bylos Nr. 2S-988-254/2016 ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis Kauno apygardos teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu. Kita vertus, pastebėtina, jog vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinio proceso kodekso 4 straipsnis, Teismų įstatymo 23 straipsnis).
Pažymėtina, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis apie pradėtą vykdomąją bylą informavo skolininką, patikrino skolininko turtinę padėtį, nustatė, jog skolininko vardu kredito įstaigose yra atidarytos banko sąskaitos, todėl šiose sąskaitose esančias ar į jas pateksiančias lėšas areštavo, o nustatęs, jog skolininkas dirba, išieškojimą nukreipė į skolininkui mokamą darbo užmokestį. Savo ruožtu skolininkas nepateikė duomenų apie gaunamų lėšų kilmę, teigdamas, jog iš jų negalimas išieškojimas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog skolininko gaunamos piniginės lėšos patenka į sąrašą lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nustatyta tvarka. Be to vien aplinkybė, jog skolininko gaunamos pajamos galimai nesiekia 1 MMA, savaime nereiškia, jog iš tokių lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis numato, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios 1 MMA, kol bus visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas, atliekamos nustatyto dydžio išskaitos, kas nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, ir buvo atlikta.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog antstolis išieškojimą nukreipė į turtą, iš kurio yra galimas išieškojimas, todėl naikinti teisėto ir pagrįsto patvarkymo bei panaikinti pritaikytą turto areštą skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis priimdamas 2016-08-11patvarkymą, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui mokamą darbo užmokestį, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus ir išieškojimą nukreipė į turtą, iš kurio nėra galimas išieškojimas, ar nepagrįstai suvaržė skolininko teises, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, panaikinti skundžiamą patvarkymą ir turto areštus nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo Š. V. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0091/15/00600 grąžinti antstoliui G. J..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.