- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- 2-2514-264/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00838-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“
- Atsakovas
- Interfood BV
- Advokatai
- Laura Čereškaitė
- Kategorijos
- 119.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ ieškinį atsakovui Interfood BV dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 730 234,20 Lt skolą, 671 441,85 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2007-04-03 sudarė sutartį Nr. 40/2007MPK, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovui pieno produktus, o atsakovas – priimti prekes bei už jas apmokėti. Atsakovas yra Olandijoje registruotas juridinis asmuo. Dėl atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo. Ieškovė, remdamasi sutarties 12 punktu, 2013-01-21 ieškiniu iniciavo arbitražo procesą Vilniaus komercinio arbitražo teisme, tačiau šio arbitražo teismo paskirta arbitrė 2013-08-02 daliniu arbitražo sprendimu dėl jurisdikcijos nusprendė, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas neturi reikiamos jurisdikcijos ir nėra kompetentingas nagrinėti bylą ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Todėl ieškovė kreipėsi į nacionalinį Lietuvos teismą, kad būtų apgintos jos teisės ir teisėti interesai. Sutartimi Nr. 40/2007MPK šalys susitarė, kad ji sudaroma pagal „Incoterms 2000“ sąlygas „FCA Marijampolė“. Tiek sutartyje, tiek užsakymuose ir sąskaitose faktūrose yra nurodyta pristatymo pagal „FCA“ sąlygas vieta – Marijampolė“. Kadangi sutarties įvykdymo vieta yra Marijampolėje, ieškovė, teikdama ieškinį Kauno apygardos teismui, rėmėsi Europos Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte nustatyta specialiosios jurisdikcijos taisykle, kuri numato, jog bylos dėl sutarties gali būti iškeltos atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra: parduodant prekes ? valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį; teikiant paslaugas ? valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas advokatės Lauros Čereškaitės - Kinčiuvienės, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo palikti ieškinį nenagrinėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčas yra neteismingas Kauno apygardos teismui, kadangi šalys yra sudariusios susitarimą ginčus perduoti spręsti arbitražui. Pagal prekių tiekimo užsakymo patvirtinimų Nr. P203529, P203761, P204085, P201877, kurių pagrindu susidarė ieškiniu reikalaujama skola (ieškinio 2 psl. 1 p.) visiems atsakovo pasiūlymams ir sutartims taikomos MPC sąlygos ir MPC arbitražinė išlyga, kaip numatyta apygardos registro ofise Hagoje Nr. 33/2010, 2010 m. balandžio 28 d. Amsterdame GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme šiuo metu yra nagrinėjama byla tarp šio ginčo šalių dėl tų pačių santykių, dėl kurių yra keliama ši civilinė byla. GEMZU arbitražo teismas 2013-09-26 jau yra pasisakęs dėl ginčo šalių sudarytos arbitražinės išlygos galiojimo ir nusprendęs, kad yra kompetentingas nagrinėti ginčus, kilusius iš užsakymo patvirtinimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str.1 d. 9 p., 782 str.).
Bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.). Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 str.).
Byloje ginčas kilo iš ieškovės UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir atsakovės Interfood BV 2007-04-03 sudarytos sutarties Nr. 40/2007MPK vykdymo, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovui purškimo būdu pagamintus nugriebto pieno miltelius, o atsakovas – priimti prekes bei už jas apmokėti. Šios sutarties 12 punkte „Arbitražas“ nurodyta, kad pardavėjas ir pirkėjas deda visas pastangas draugiškai išspręsti visus ginčus, kylančius iš šios sutarties ar su ja susijusius; Jei šalys negali išspręsti ginčo draugiškai, jis gali būti perduotas Arbitražo teismui prekių gamintojo šalyje; Arbitražo teismo sprendimas yra galutinis ir privalomas abiems šalims.
Iš ieškinio ir jo priedų nustatyta, kad Vilniaus komercinis arbitražo teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. daliniu sprendimu, atsakovui užginčijus jurisdikciją, remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo 49 straipsnio 2 (1) dalimi ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtą, padaręs išvadą, kad šalys nepasiekė arbitražinio susitarimo ir kad ginčas turėtų būti nukreiptas į atitinkamus šalies teismus. Taip pat nurodė, kad tai netrukdo šalims sudaryti atskirą arbitražo sutartį ginčų atveju ad hoc arbitraže, VKTA, GEMZU arba bet kuriame kitame arbitražo teisme (2 t. b. l. 50-70).
Iškėlus bylą teisme, atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui, kadangi šalys yra sudariusios susitarimą ginčus perduoti spręsti arbitražui.
Taigi, šalys 2007-04-03 sutartimi Nr. 40/2007MPK susitarė ginčus spręsti perduoti arbitražui, o ne bendros kompetencijos teismui. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui. Sudarytas arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Taigi arbitražo procesas yra teismo proceso alternatyva. Ginčo sprendimo arbitražu būdo pasirinkimas reiškia, kad šalys susitaria nesikreipti dėl ginčo sprendimo į valstybės teismą ir paveda jų ginčą spręsti privatiems asmenims – arbitrams. Arbitražinis susitarimas, viena vertus, panaikina teismo jurisdikciją, antra vertus, sukuria alternatyviąją jurisdikciją – arbitražo jurisdikciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013).
KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai. Prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui, arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas tik šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Atsakovo atstovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, paaiškėjo, kad šalių ginčas yra nagrinėjamas 2010 m. balandžio 28 d. Amsterdame GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme. Po Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. dalinio sprendimo GEMZU arbitražo teismas 2013-09-26 priėmė sprendimą dėl ginčo šalių sudarytos arbitražinės išlygos galiojimo ir nusprendė, kad yra kompetentingas nagrinėti ginčus, kilusius iš užsakymo patvirtinimų. Šalių pasirašytų Užsakymų patvirtinimų Nr. P203529, Nr. P203761, Nr. P204085, Nr. P201877 2 psl. yra pastaba 1 p., kad visi atsakovo pasiūlymai ir sutartys pagrįsti M.P.C. sąlygomis ir M.P.C. arbitražinė išlyga, kaip numatyta apygardos registro ofise Hagoje Nr. 33/2010, 2010 m. balandžio 28 d. Minėtais užsakymų patvirtinimai ieškovė grindžia ir savo ieškinį, pateiktą Kauno apygardos teismui, todėl ieškinio reikalavimai susiję su šalių ginču GEMZU arbitražo teisme. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį Kauno apygardos teismui pateikė jau po GEMZU arbitražo teismo 2013-09-26 sprendimo priėmimo apie kurį bendrosios kompetencijos teismui nebuvo žinoma. Paaiškėjus, kad GEMZU arbitražo teismas 2013-09-26 priėmė sprendimą dėl šalių arbitražinio susitarimo galiojimo ir ginčas yra nagrinėjamas arbitražo teisme, todėl šalių ginčas negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes ieškovė privalo laikytis arbitražinio susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ieškovės ieškinys paliekamas nenagrinėtas CPK 296 str. 1d. 9 p. pagrindu.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 11 28 nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo 2013 10 01 nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir grąžinus šį klausimą nagrinėti iš naujo, palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovės prašymas tuo pagrindu nespręstinas (CPK 147 str. 1 d.).
Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 291 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu,
nutaria:
Ieškovės UAB „Marijampolės pieno konservai“ ieškinį atsakovui Interfood BV dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.