Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-20 · Byla Nr. ATP-101-255/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-20
Bylos Nr.
ATP-101-255/2017
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00528-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
J. S.
Kategorijos
  • 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-101-255/2017Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00528-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.1.; 2.7.4.5.; 3.26.1(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo J. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį 300 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 900 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirta galutinė nuobauda – 900 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 8 d. 22.00 val. kelio A13 Klaipėda–Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta, dešinė pusė) 18 kilometre, Klaipėdos r., vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 123 km/val. greičiu (paklaida 2 km/val.), taip viršydamas leistiną greitį 53 km/val., kai kelio ženklo leistinas greitis 70 km/val., stabdomas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toliau tęsė judėjimą didindamas važiavimo greitį, vėliau sustabdytas degalinėje, esančioje Vilimiškės k., Kretingos r. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 127 punktų reikalavimus. J. S. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu J. S. pripažino kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį 300 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 900 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejus metus. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 900 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejus metus.

Šalies argumentai

J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Mano, kad administracinė byla jam negalėjo būti pradėta, o iškelta turėjo būti nutraukta, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126, 130 straipsniuose, sudėties požymių.

Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jis transporto priemonės nevairavo. Teismo proceso metu apklaustas A. K. (A. K.) pripažino, kad vairavo transporto priemonę, šią aplinkybę patvirtino ir kitas liudytojas A. Č. (A. Č.). Administracinio teisės pažeidimo protokole jis pasirašė tik norėdamas padėti draugui, kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau nežinojo, kokia sunki atsakomybė jo laukia. Nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad liudytojų A. Č., A. K. parodymai yra prieštaringi. Pažymi, kad liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad sėdėjo transporto priemonės gale, o tik kai pareigūnai jam surašė protokolą, jis sėdėjo priekyje, todėl nepagrįstas nutarimo motyvas, kad šie liudytojo parodymai yra prieštaringi. Tai, kad A. K. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti degalinės pavadinimo, nepagrindžia aplinkybės, kad jo duoti parodymai yra taip pat prieštaringi. Atmestinas ir nutarimo motyvas, jog aplinkybė, kad A. K. nurodė, kad tą dieną tai lijo, tai nelijo, neatitinka tikrovės. Nurodo, jog iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad degalinėje darytame vaizdo įraše ant grindinio telkšo balos, tai ir patvirtina A. K. išsakytų duomenų teisingumą. Pareigūnai nurodo, jog jiems atvykus į degalinę šalia mašinos buvo tik jis ir A. Č.. Būtent taip viso proceso metu jie ir sakė, kad prie transporto priemonės liko dviese, nes A. K. buvo išėjęs į pačią degalinę ir ten išbuvo visą laiką. Pareigūnai nebuvo išėję už degalinės nugarinės dalies, neapėjo teritorijos, todėl negalėjo tvirtinti, kad jie buvo tik dviese. Nesutinka su pareigūnų parodymais, kad jie matė, jog transporto priemonę vairavo būtent jis. Pažeidėjui kyla abejonių, ar įmanoma matyti, kas vairuoja automobilį, jei stabdomas automobilis greitį viršija 53 km/val. Nurodo, jog visi liudytojai savo noru teikė parodymus, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tai patvirtina jų parodymų teisingumą. Pažeidėjo manymu, liudytojų A. Č., A. K. parodymai galėtų būti vertinami kritiškai dėl artimos draugystės ryšių tik tuo atveju, jei jų parodymus neginčijamai ir neabejotinai paneigtų kitos bylos aplinkybės, kadangi nė vieno asmens parodymai neturi viršenybės prieš kito.

Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio l dalį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau, ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog transporto priemonė „Toyota Prius“ buvo stabdoma pareigūno, kuris stovėjo ant kelkraščio. Iš važiuojamosios dalies nesimatė nei pareigūnų motociklo, nei nežymėto pareigūno automobilio, kadangi jie stovėjo už posūkio, o tą gatvelę nuo kelio skyrė medžiai. Tuo pačiu metu pro pareigūną pravažiuoja net 4 transporto priemonės, tačiau nė viena transporto priemonė nesuprato, kad buvo stabdoma, nė vienas vairuotojas nesuprato, jog jam yra pareiga sustoti pagal pareigūno neva duotą ženklą, ir nė viena transporto priemonė nesustojo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad „Toyota“ vairuotojas matė pareigūnų panaudotą lazdelę ir posūkyje už medžių bei krūmų stovinčius policijos motociklą bei nežymėtą policijos patrulių mašiną.

Dėl pareigūnų persekiojimo veiksmų pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25 punktą, transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Analogiški galimi alternatyvūs policijos pareigūno stabdymo būdai buvo išdėstyti ir ATPK 130 straipsnio pastaboje. Mano, jog tik tokiu atveju asmuo turės galimybę suvokti, kad jis yra stabdomas. Mano, jog vien tik įjungtas policijos automobilio švyturėlis savaime nereiškia, jog yra stabdoma ar persekiojama priekyje važiuojanti transporto priemonė, nes švyturėliai gali būti naudojami tiesiog vykstant į įvykio vietą. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog KET 12 punkte numatyta pareiga eismo dalyviams nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais, tačiau šis punktas nenumato, kad įjungti švyturėliai ir garso signalas reiškia besąlyginį reikalavimą sustoti. Peržiūrėjus administracinėje byloje esančius vaizdo įrašus, akivaizdu, kad policijos pareigūnai nestabdė transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Instrukcijos 25 punkto reikalavimus, o būtent policijos pareigūnai nebuvo privažiavę prie transporto priemonės iš galo ir per garsiakalbį žodžiais nepareiškė reikalavimo sustoti. Automobilio „Toyota“ vairuotojas nesuprato, jog yra stabdomas, kadangi nematė jokios jį persekiojančios transporto priemonės ir dėl to nesustojo. Pažymi, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog, policijos pareigūnams neva persekiojant „Toyota“ automobilį, priekyje važiuojančių transporto priemonių vairuotojai, negirdėdami policijos automobilio garsinio signalo, netgi nesustoja dešinėje pusėje praleisti pareigūnų automobilio. Jei pareigūnai ir norėjo persekioti bei stabdyti „Toyota“ automobilį, jie nuo jo buvo atsilikę pakankamu atstumu, nes paties „Toyota“ automobilio vaizdo įraše niekur nematyti, be to, nė vienas iš transporto priemonėje kartu buvusių asmenų taip pat nematė, kad iš galo važiuoja juos neva persekiojantis tarnybinis nežymėtas policijos automobilis. KET 78 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę tuomet, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Pažeidėjo manymu, akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei „Toyota“ vairuotojas būtų matęs policijos automobilio švyturėlius, tačiau prie jo nebuvo prisiartinta ir nebuvo išreikštas reikalavimas sustoti (reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atšvaitu arba per garsiakalbį), jis galėtų nesuprasti, jog yra stabdomas, nes vien artėjantis skiriamaisiais ženklais nežymėtas policijos automobilis su įjungtais švyturėliais besąlyginės pareigos sustabdyti vairuojamą transporto priemonę nesukelia. Policijos automobilyje nors ir buvo įmontuotas vaizdo registratorius, tačiau į administracinę bylą pateiktas įrašas yra be garso.

KET 16 punkte numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, atitinkamai pagal šių taisyklių 78 punktą vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas duoda signalą. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. Pažeidėjas teigia, kad į degalinę užsuko pasitikrinti slėgio padangose, todėl užsuko už kolonėlės, kadangi dažniausiai slėgio matuokliai yra įrengti būtent užpakalinėje degalinės dalyje. Jiems su A. Č. ir A. K. išlipus iš automobilio, vairuotojas A. K. nuėjo link degalinės vidaus, o jie ieškojo slėgio matuoklio. Iš karto atvyko pareigūnų motociklas, po kurio laiko nežymėta transporto priemonė su įjungtais švyturėliais. Pareigūnai iš karto liepė pateikti visus transporto priemonės dokumentus, todėl jis juos ir pateikė, kadangi buvo transporto priemonės valdytojas. Pareigūnai jam surašė protokolą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, mano, jog negalima sutikti su Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimo motyvu, kad atvykus pareigūnui S. R., vairuojančiam motociklą, jie tik su A. Č. išlipo iš automobilio. Pažymi, kad pareigūnai A. R. ir S. S. nurodė, kad jiems atvažiavus asmenys buvo šalia automobilio, tačiau ne pačiame automobilyje. Teismo pozicija, kad transporto priemonės vairuotojas buvo sustabdytas degalinėje, visiškai neatitinka tikrovės, kadangi jie į degalinę užsuko visiškai kitais tikslais ir niekas ten jų nestabdė.

Nurodo, jog teismas nesivadovavo teismų praktika, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-664-557/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-768-380/2016 ir kt.

Pažeidėjas yra tikras, kad byloje nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog būtent jis, vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, buvo tinkamai stabdomas policijos pareigūnų ir matydamas bei suprasdamas, jog jam yra išreikštas reikalavimas sustoti, tyčia nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Jis transporto priemonės nevairavo, be to, akivaizdu, kad transporto priemonės „Toyota“ vairuotojas A. K. neturėjo pareigos neva pareigūnų stabdomas sustoti, todėl tai leidžia pagrįstai teigti, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto tiek ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, tiek ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas esamas abejones privalėjo vertinti jo naudai ir nutraukti administracinę bylą, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsiliepimas

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo J. S. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nesivadovauja apeliaciniame skunde nurodytais Klaipėdos apygardos teismo procesiniais sprendimais kaip precedentais nagrinėjamam atvejui. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Skunde nurodomi apygardos teismo procesiniai sprendimai buvo priimti bylose, kurių aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos situacijai (minėtose bylose pareigūnai transporto priemonių nestabdė būdami išlipę iš tarnybinių automobilių, vairuotojai buvo stabdomi juos persekiojant tarnybiniais automobiliais, be to, byloje Nr. ATP-768-380/2016 įvykis vyko tamsiuoju paros metu), todėl nėra jokio pagrindo remtis apeliaciniame skunde nurodytais Klaipėdos apygardos teismo procesiniais sprendimais.

2017-01-01 įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) ir pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, iki 2017-01-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 124 straipsnio 6 dalies (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val.) nuostata atitinka ANK 416 straipsnio 6 dalį, o ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostata (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) atitinka ANK 426 straipsnio 5 dalį. Kadangi už J. S. inkriminuotus pažeidimus ANK numatyta griežtesnė nuobauda – bauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas abiem atvejais numatytas analogiško dydžio) negu numatyta ATPK, todėl, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį veikos neperkvalifikuojamos ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal ATPK, galiojusį iki 2017-01-01.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog J. S. nesutinka su pažeidimų, numatytų ATPK 124 straipsnio 6 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teigia, kad jis transporto priemonės nevairavo, todėl ir nepadarė minėtų pažeidimų. Be to, nurodo, jog transporto priemonė nebuvo tinkamai stabdoma pagal visus reikalavimus, todėl transporto priemonėje buvę asmenys nesuprato, kad transporto priemonė yra stabdoma ir privaloma sustoti. Atsižvelgiant į tai, byla jam turėtų būti nutraukta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nutarime pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Spręsdamas J. S. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad J. S. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. O tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. kategoriškai neigia įvykio metu vairavęs automobilį „Toyota Prius“, teigia, kad automobilį vairavo jo draugas liudytojas A. K., tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas pats A. K. (b. l. 27–28) bei liudytojas A. Č. (b. l. 38–39), tačiau tokia J. S. ir jo draugų A. K. bei A. Č. versija yra visiškai paneigta byloje surinktais įrodymais, kuriais nėra pagrindo nesivadovauti, t. y. policijos pareigūnų parodymais, tarnybiniu pranešimu, filmuotu vaizdo įrašu.

Apylinkės teismas liudytojo A. K. parodymus išanalizavo labai išsamiai, palygino juos su kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad liudytojo A. K. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Šis liudytojas suklydo nurodydamas (b. l. 27–28), kad policijos pareigūnų automobilis buvo žymėtas (tiek policijos pareigūnai, tiek J. S. teisingai nurodė, kad policijos automobilis nebuvo žymėtas), kad automobilis „Toyota Prius“ buvo su taksi ženklais (J. S. nurodė, kad ši mašina žymėta ne taksi ženklais, tai patvirtina ir vaizdo įrašas), kad J. S. buvo su šortais ir bliuzonu (iš vaizdo įrašo matyti, kad tiek J. S., tiek A. Č. buvo su džinsais, ir J. S. buvo su sportiniais marškinėliais), kad įvykio metu protarpiais krapnojo (iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad nors ir buvo keletas balų, tačiau oras giedras, asfaltas sausas, ant policijos pareigūnų automobilio lango, kuris aiškiai matosi vaizdo įraše, nenukrito nė lašas lietaus), taip pat suklydo nurodydamas degalinės pavadinimą. Įvertinus itin prieštaringus A. K. parodymus, policijos pareigūnų parodymus, kad įvykio vietoje buvo tik du asmenys (J. S. ir A. Č.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojo A. K. įvykio vietoje (nei degalinėje ar už jos) iš viso nebuvo ir jis automobilio „Toyota Prius“ nevairavo, jo parodymai yra siekis padėti draugui J. S. išvengti itin griežtos atsakomybės. Kadangi liudytojas A. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonės (tai jis patvirtino teismo posėdžio metu, b. l. 27–28), prisiėmus kaltę jam negrėstų itin griežta sankcija – teisių atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, kurios šiuo atveju siekia išvengti J. S.. Atsižvelgęs į pareigūnų A. R. ir S. R. parodymus (b. l. 39–40, 41) ir tarnybiniame pranešime (b. l. 21) nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad automobilį „Toyota Prius“ įvykio metu vairavo būtent J. S.. Tokią išvadą leidžia padaryti ir paties J. S. pirminis pasiaiškinimas, rašytas ranka (b. l. 3), kur jis nurodė: „nesustojau, kadangi <...>. Greičio nedidinau, tiesiog važiavau toliau į degalinę“. Gynybinė versija, kad automobilį vairavo ne jis, iškilo daug vėliau, bylą perdavus nagrinėti teismui, kai J. S. suprato, kokia griežta atsakomybė jam gresia. Be to, policijos pareigūnas A. R., kuris stabdė automobilį „Toyota Prius“, nurodė matęs, kad vairavo būtent J. S. (b. l. 39–40), pareigūnas liudytojas S. R., kuris automobilį „Toyota Prius“ vijosi su tarnybiniu motociklu, nurodė matęs, kaip asmenys išlipo iš transporto priemonės, prie vairo sėdėjo būtent J. S.. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, nemato priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo suabejoti ir nesivadovauti policijos pareigūnų parodymais. Jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkaltinti jį, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo nesiremti tiesiogiai pažeidimą mačiusių pareigūnų parodymais.

Ginčo byloje dėl nustatyto greičio viršijimo nėra, administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) nurodyta, kad J. S. viršijo leistiną greitį 53 km/val. Greičio matavimo prietaiso „Tru CAM“ Nr. TC000049 patikros sertifikatas pateiktas byloje (b. l. 24), patikra galioja iki 2017-04-14. Nesant ginčo dėl nustatyto greičio viršijimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. S. veiksmai – vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ leistiną greitį viršijo 53 km/val. – teisingai buvo kvalifikuoti pagal pažeidimo metu galiojusio ATPK 124 straipsnio 6 dalį.

J. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kurios dispozicijoje, be kita ko, numatyta, jog atsakomybė kyla už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nors J. S. teigia nesupratęs, kad jį stabdo policijos pareigūnai, be to, jo nuomone, transporto priemonė nebuvo stabdoma pagal visus reikalavimus, tačiau tokia apelianto versija prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir yra laikoma gynybinio pobūdžio.

Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25 punkte nustatyta, kaip privalo būti stabdoma transporto priemonė, o 26 punkte – kaip privaloma stabdyti transporto priemonę tamsiuoju paros metu. Vaizdo įrašu nustatyta, jog automobilis „Toyota Prius“ buvo stabdomas 2016 m. liepos 8 d., apie 21.00 val. Nors pagal paros metą tai yra vakaras, tačiau šiuo atveju nebuvo tamsusis paros metas, nes iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog buvo labai šviesu, todėl šiuo atveju pareigūnai privalėjo stabdyti automobilį „Toyota Prius“ laikydamiesi Instrukcijos 25 punkto reikalavimų, kuriose nustatyta, jog transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Kaip matyti, nustatyti alternatyvūs stabdymo būdai, tad pakanka vieno iš jų, kad pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę būtų teisėtas.

Vaizdo įrašu neginčijamai nustatyta, kad uniformuotas policijos pareigūnas automobilį „Toyota Prius“, važiuojantį antra eismo juosta, stabdė būdamas pirmoje eismo juostoje, o ne ant kelkraščio, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, ir stabdymą išreiškė modamas skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio judėjimo krypties. Stabdymas buvo aiškiai ir akivaizdžiai išreikštas. Nepastebėti uniformuoto policijos pareigūno, stovinčio pirmoje eismo juostoje ir mojančio skrituliu su raudonu atšvaitu, buvo neįmanoma. Tarnybiniame pranešime (b. l. 21) policijos pareigūnas A. R. nurodė, kad automobilio vairuotojas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui, padidino greitį ir nuvažiavo toliau, prieš tai abu su keleiviu atsisukdami pažiūrėti, ar juos persekios policijos pareigūnai. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 39–40) policijos pareigūnas liudytojas A. R. tai patvirtino. Šiuo atveju J. S. versija, kad jis nematė ir nesuprato, jog yra stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, atmestina kaip nepagrįsta, remdamasis policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotu paaiškinimu bei pareigūno parodymais, vaizdo įrašu, teismas daro išvadą, kad J. S. ne tik suprato, jog yra stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, tačiau sąmoningai teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, tuo pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimą sustabdyti tikrinančio pareigūno stabdomą transporto priemonę. Tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidėjas nematė nei pareigūnų motociklo, nei nežymėto pareigūnų automobilio, nepašalino jo pareigos sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, stabdomą uniformuoto pareigūno, kadangi Instrukcijos 25 punkte nėra numatyta, jog, stabdant transporto priemones, policijos pareigūnų transporto priemonės turi būti akivaizdžiai matomos stabdomų transporto priemonių vairuotojams. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jo vairuojamo automobilio „Toyota Prius“ stabdymas įvyko uniformuotam policijos pareigūnui stovint ant važiuojamosios kelio dalies. Jau tada, kai J. S. nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Vėliau tik vyko jo transporto priemonės persekiojimas, siekiant jį sulaikyti/sustabdyti, o nebe stabdymas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnams pradėjus persekioti pažeidėją, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, priekyje važiavusios transporto priemonės, priešingai negu teigia apeliantas, suprato savo pareigą pasitraukti į dešinįjį kelkraštį ir sustoti bei praleisti policijos pareigūnus, persekiojančius pažeidimą padariusią transporto priemonę ir jo vairuotoją.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. (J. S.) apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė