- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- 1-1160-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18924-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2023 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, bausmę, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. P. kaltinamas tuo, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 14:45 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo svetainėje, išgertuvių metu kilus konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,00 prom.), tyčia viena ranka sugriebė ir suspaudė kaklą savo šeimos nariui – sutuoktinei S. P., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis V. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad to įvykio visai neatsimena. Atsimena, tik kai atsidūrė areštinėje, tada suvokė, kas yra įvykę, kodėl sulaikytas. Buvo labai didelis girtumas, nežino, dėl ko susipyko su žmona, nieko pakomentuoti negali. Galėjo įvykis būti 2024 m. gegužės 19 d. Prisipažįsta, kad yra kaltas, žmonos už savo elgesį atsiprašė, išgėrus kilo kažkoks konfliktas ir dėl to nesiginčija. Savo veiksmus vertina labai blogai, nenorėtų, kad daugiau tokių situacijų būtų, kad prieš draugus ir prieš žmoną būtų gėda, labai gailisi. Reikia atsisakyti alkoholio ir atsisakyti tokių draugų. Dėl bausmės, tai norėtųsi švelnesnio nuosprendžio. Nori kardinaliai keisti gyvenimą į kitą pusę, kad išvengtų tokių situacijų. Po ankstesnio nusikaltimo buvo pradėjęs keistis, bet susiklosčius tam tikroms situacijoms, vėl buvo išgėręs. Yra teistas 5-6 kartus. Kai nėra pergėręs, nėra karštakošis, elgiasi normaliai, būna ramus. Kai jau stipriai išgeria, tada jau taip gaunasi, kad įvyksta konfliktai. Po to paskutinio teistumo jo gyvenimas sugriuvo, prarado namus, užspaudė darbai, mokesčiai. Neturi nepilnamečių vaikų. Su tais draugais ryšius nutraukęs, nebendraus.
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, proceso dalyviams sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
5. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. P. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 8:00 - 9:00 val., jis su savo žmona S. P. nuėjo pas L. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nuėjo abu būdami išgėrę. L. juos pasikvietė, nes buvo grįžęs iš užsienio, norėjo pasikalbėti. V. P. sunkiai pamena tolimesnių įvykių aplinkybes, o kai ko iš viso nepamena, kadangi pas L. praleido visą dieną, galėjo išgerti daug degtinės. Neatsimena, ar pas L. namuose buvo daugiau žmonių. Atmintis jam sugrįžo tik areštinėje, kai pabudo ir pamatė, kad yra sulaikytas. Jis jokio konflikto nepamena, kaip ir to, kad galėjo smaugti savo žmoną, kaip parašyta įtarime. Mano, kad jeigu yra sulaikytas, tai tikriausiai taip ir pasielgė. Jis su žmona kartu gyvena virš metų, santykiai visuomet buvo geri, tai pirmas kartas, kai tarp jų įvyko konfliktas (t. 1, b. l. 93-96).
6. V. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas papildomai, parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Grįžęs po sulaikymo jis kalbėjosi su draugais ir žmona, kurie jam papasakojo kas nutiko. Jis dabar žino, kad kilus susistumdymui jis žmoną sugriebė už gerklės. Žmonos dėl jai sukelto fizinio skausmo atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Supranta, kad turi bėdų dėl alkoholio vartojimo, žada gydytis (t. 1, b. l. 107-110).
7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. P. parodė, kad vyras jos atsiprašė, ji jam atleido.
8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. ją ir jos vyrą V. P. į svečius pakvietė L. L., kuris buvo grįžęs iš užsienio. Pas L. jie su V. atėjo išgėrę, kur rado R. K.. Šis su L. L. gėrė degtinę, o ji su V. prie jų prisijungė. Nuo didelio alkoholio kiekio visi buvo stipriai apsvaigę. V. išgėręs yra agresyvus, tačiau tik draugų atžvilgiu. Jos atžvilgiu jis agresijos nėra rodęs. Jie su V. kartu gyvena daugiau nei metus ir per tą laiką jis nėra smurtavęs. Išgertuvių metu ji trumpam išėjo į lauką. Parėjusi į kambarį pamatė, kad visi trys vyrai susikibę. Ji pamanė, kad vyksta muštynės. Bandė juos išskirti, stojo į jų tarpą, norėjo juos vieną nuo kito atskirti. V. jai viena ranka sugriebė už kaklo ir jį suspaudė, sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji buvo apimta šoko ir labai susijaudinusi, nes pirmą kartą V. taip su ja pasielgė. L. V. nuo jos atitraukė, o V. jos atsiprašinėjo, tačiau ji buvo išsigandusi, bijojo, kad muštynės nepasikartotų, todėl paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Byloje civilinio ieškinio ji nereikš (t. 1, b. l. 53-56).
9. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju L. L. parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. pas jį į svečius atėjo jo geras draugas V. P. su žmona S. P.. Tuo metu pas jį buvo atėjęs R. K.. Kadangi L. L. pats įvykio metu buvo neblaivus, tad ne visas įvykio aplinkybes gerai pamena. Jie gėrė degtinę ir alų. Begeriant jie, vyrai, pradėjo draugiškai bandyti vienas kito jėgas. Nesimušė, tiesiog žiūrėjo kuris stipresnis, kai į jų tarpą įsimaišė S.. V. ranka sugriebė S. už kaklo. Jis ir R. K. juos išskyrė (t. 1, b. l. 64-67).
10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju R. K. parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. jis, V. P., šio žmona S. P., su L. L. gėrė alkoholinius gėrimus pastarojo namuose. Vienu metu S. išėjo į lauką parūkyti. Jai išėjus kažkas pasidarė V. ir tarp jų kilo susistumdymas. S. parėjusi pamatė, kad jie stumdosi ir įsikišo į jų tarpą, galimai norėdama juos išskirti. V. jau buvo stipriai išgėręs, gal net nesuprato, ką daro, kai griebė viena ranka S. už kaklo. Jie su L. sureagavo iš karto, atitraukė V. nuo S.. Juos išskyrus S. išbėgo iš kambario ir tikriausiai iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo labai greitai ir V. buvo sulaikytas. Gal iš pradžių ant S. kaklo ir buvo nedidelis paraudimas, bet jis greitai praėjo (t. 1, b. l. 70-73).
11. 2024 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 15:16 val., buvo gautas budėtojo pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, kieme pasitiko neblaivi pranešėja S. P., kuri paaiškino, kad apie 14:45 val. gyvenamojo namo kambaryje išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, kurio metu neblaivus (3,00 prom.) jos sutuoktinis V. P. abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl ko S. P. pradėjo trūkti oro. Tokiais veiksmais V. P. sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Konfliktas vyko L. L. namuose, kuris S. P. nuo sutuoktinio apgynė. V. P. dėl girtumo apie įvykį nieko negalėjo papasakoti, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę (t. 1, b. l. 11-14).
12. 2024 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15-24).
13. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad, pacientės S. P. teigimu, ją smaugė sutuoktinis. Minkštųjų audinių sužalojimų nestebima, jaučia skausmą. Teigia vartojusi alkoholį. Į ligoninę vykti atsisako. Preliminari diagnozė: skausmas, nepatikslintas (t. 1, b. l. 40-43).
14. 2024 m. birželio 3 d. objektų apžiūros protokole užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro pateiktos skambučio skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūros rezultatai (t. 1, b. l. 44-47).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
15. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
16. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog 2024 m. gegužės 19 d., apie 14:45 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo svetainėje, išgertuvių metu kilus konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,00 prom.), tyčia viena ranka sugriebė ir suspaudė kaklą savo šeimos nariui – sutuoktinei S. P., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši V. P. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
17. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies sankciją, šį nesunkų nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
18. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
19. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju V. P. padarė nesunkų nusikaltimą, kurį padarė tyčia, būdamas neblaivus. Pagal byloje esantį „Sodros“ išrašą, V. P. dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 139-141), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nebedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą 2023 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, bausmę, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, atlikęs (t. 1, b. l. 121-131), nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 133-138).
21. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, duomenys apie ankstesnius teistumus, tai, jog nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas neblaivus, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą yra pagrindas skirti prokuroro prašomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį parenkant mažesnį už vidurkį. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti ir šia bausmės rūšimi. Atsižvelgiant tiek į kaltinamojo asmenybę, tiek į veikos padarymo aplinkybes, švelnesnės bausmės skyrimu teisingumo principo įgyvendinimas nebūtų užtikrinamas.
22. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
23. Nusikalstamą veiką V. P. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai jam 2023 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 7 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirta intensyvi priežiūra, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 13 d., 10:00 val., iki 2023 m. spalio 15 d., 9:55 val., – dvi paros. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartimi buvo panaikintas V. P. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1922-1135/2023 nustatytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą galutinę subendrintą 40 parų arešto bausmę. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, V. P. 2024 m. rugsėjo 2 d. atliko arešto bausmę ir buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo.
24. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023). Kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-648/2023). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad 2023 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir V. P. atliko 2023 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 40 parų arešto bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra bendrinama su 2023 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
25. V. P. buvo sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 19 d. 15:40 val. (t. 1, b. l. 81-85) iki 2024 m. gegužės 20 d. 14:30 val. (t. 1, b. l. 97-99), t. y. vieną parą, nurodytas laikas įskaitytinas į bausmę.
26. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybės nemato, bausmės tikslai be realaus bausmės vykdymo pasiekti nebūtų.
27. V. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 117-120), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
28. Prie bylos antro tomo viršelio prisegtas CD diskas su teisiamojo posėdžio įrašu, paliktinas prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 19 d. 15:40 val. iki 2024 m. gegužės 20 d. 14:30 val., t. y. vieną parą.
Iki bausmės vykdymo pradžios V. P. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, – pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Prie bylos antro tomo viršelio prisegtas CD diskas su teisiamojo posėdžio įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.