Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas, paskutinį kartą 2022 m. sausio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ar registruotis užimtumo tarnyboje, per pirmus penkis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės vykdymo atidėjimo laikas yra pasibaigęs

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2023 m. spalio 13 d., laikotarpyje nuo 0:00 val. iki 3:00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,88 promilės), žodinio konflikto metu, suėmęs kairiąja ranka už kaklo, smaugė savo šeimos narį – motiną R. P., po to, jai atsistojus, kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairįjį šoną ir, paėmęs vyno kamščiatraukį, spaudė juo į kairės rankos delną, tuo sukeldamas R. P. fizinį skausmą.

Be to, V. P. 2023 m. spalio 13 d., laikotarpyje nuo 0:00 val. iki 3:00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,88 promilės), po to, kai sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. P., uždarė ją sandėliuke ir jame laikė užrakintą 15 minučių, tokiais veiksmais neteisėtai atimdamas nukentėjusiajai R. P. laisvę.

Kaltinamasis V. P. kaltę pripažino visiškai ir nurodė kad (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo vienoje pusėje gyvena jis su žmona S. P., o kitoje pusėje gyvena jo mama R. P. ir brolis M. P.. 2023 m. spalio 11 ir 12 dienomis jis vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu gėrė jo žmona S. ir brolis M., o mama R. P. alkoholio nevartoja. 2023 m. spalio 12 d., po pietų, tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas. Pamena, kad jis jai pradėjo priekaištauti tačiau dėl ko tiksliai ir ką sakė, jis dėl girtumo nepamena. Kad būtų prieš mamą atlikęs kokius veiksmus neprisimena, nes tas dvi girtavimo dienas atsimena kaip per miglą. Atsimena, kad buvo suėmęs R. P. už delno. Ką jis jai darė nepamena, vyno atidarytuvo irgi neprisimena. Grasinimų mamos atžvilgiu išvis neatsimena. Jis neatsimena ir to, kad mama naktį būtų išėjus iš namų. 2023 m. spalio 13 d. ryte atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, tačiau jis nesuprato dėl ko. Kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau dėl buvusio girtumo negali paaiškinti kaip viskas įvyko (e. b. l. 110-113).

Papildomai apklaustas, kaltinamasis V. P. nurodė, kad neprisimena dėl girtumo, kad būtų neteisėtai atėmęs laisvę savo mamai R. P. ją uždarydamas į sandėliuką, todėl negali paaiškinti kaip viskas įvyko, tačiau kaltu dėl abiejų nusikaltimų jis visiškai prisipažįsta. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos tokiems veiksmams. Dėl savo elgesio gailisi. Jis teistas, už paskutinį nusikaltimą jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė su atidėjimu, tačiau šių metų rugpjūčio mėnesį pasibaigė atidėjimo laikas, todėl bausmę yra atlikęs (e. b. l. 131-134).

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji R. P. nurodė, kad 2023 m. spalio 13 d., laikotarpiu nuo 0:00 val. iki 3:00 val. buvo savo namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini). Ji savo miegamajame gulėjo lovoje, kai atėjo akivaizdžiai neblaivus sūnus V. P. ir pradėjo prašyti pinigų. Kai ji pasakė, kad pinigų neduos, prasidėjo žodinis konfliktas. V. P. prieš tai visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, o ji alkoholio nevartoja. Kilus konfliktui ji bandė atsistoti, bet parkrito. V. P. suėmė kairiąją ranka jai už kaklo, pradėjo smaugti. Kai ji išsilaisvino ir atsistojo, V. P. kairės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į kairįjį šoną. Po to sūnus uždarė ją į sandėliuką padavęs peilį pasakęs: „nusižudyk“. Sandėliuke ji prabuvo apie 15 min. Po to sūnus iš sandėliuko ją išleido ir ji nuėjo į virtuvę, kur V. P. paėmė vyno atidarytuvą, jį spaudė jai į delną bei sukiojo. Minėtais veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Po to jai pavyko pasprukti iš namų ir paprašyti pagalbos pas kaimynę G. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ši jai leido pasilikti jos namuose iki ryto. Kaimynė jai davė rūbus ir batus, nes pas ją ji atbėgo basa bei nespėjusi tinkamai apsirengti. Į policiją naktį nesikreipė, o atsibudusi ryte iškart apie įvykį pranešė BPC numeriu. Su policijos pareigūnais atvyko medicinos darbuotojai, kurie ją apžiūrai pristatė į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, iš kur po apžiūros ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Jai nustatė kairiojo šono sumušimą (e. b. l. 14-20).

Papildomai nukentėjusioji R. P. nurodė, kad ji šiuo metu tvarkosi dokumentus ir išeis gyventi į senelių namus. Tą naktį, kai sūnus V. P. pradėjo ją smaugti, ji pradėjo muistytis ir tada jis ją paleido. Smaugimas jai sukėlė fizinį skausmą, jai buvo pradėję trūkti oro, bet ji tikrai negalvojo, kad jis gali ją nužudyti. Jai atsistojus V. P. kairės rankos delnu sudavė jai vieną kartą į kairįjį šoną, tuo sukėlė stiprų skausmą. Tada ji pati nuėjo į tualetą, kuris yra įrengtas sandėliuke. Jai išeinanti iš sandėliuko, priėjo V., kuris rankoje laikė peilį. Jį padavė ir pasakė, kad ji nusižudytų. Tada uždarė sandėliuko duris ir jas užkišo atsuktuvu. Ji pati durų negalėjo atsidaryti. Peilį paslėpė. Sandėliuke prabuvo apie 10-15 minučių. V. buvo stipriai apsvaigęs, todėl ji buvo tyliai, nes nenorėjo sukelti didesnės agresijos. Ji negalvojo, kad V. jai gali ką nors padaryti su tuo peiliu, negalvojo, kad gali nužudyti. Vėliau iš sandėliuko ją išleido ir nusivedė į virtuvės kambarį. V. paėmė vyno atidarytuvą ir, paėmęs jos kairiąją ranką, į delną spaudė vyno atidarytuvą bei jį sukiojo, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Jai iš delno pradėjo bėgti kraujas. Kai sūnus nukreipė nuo jos dėmesį, ji iškart pabėgo iš namų pas kaimynę, nes bijojo pasilikti namuose. Civilio ieškinio nereikš (e. b. l. 71-74).

Liudytoja S. P. paaiškino, kad 2023 m. spalio 13 d. vakare ji su savo vyru V. P. ir jo broliu M. vartojo alkoholinius gėrimus. R. P. su jais negėrė, buvo savo kambaryje. Ji ateidavo į virtuvę parūkyti. Kol ji rūkė, pradėjo su V. konfliktuoti. Paskui R. nuėjo į savo kambarį. Vėliau, galėjo būti apie 1:00 val. nakties, V. nuėjo į R. kambarį. Kas tam kambaryje vyko ji nematė, tik girdėjo, kad jie garsiai ginčijosi. Apie 3:00 val. nakties M. pasakė, kad namuose nėra R.. Ji nežino kodėl ir kur ji išėjo. Ryte atvažiavo policijos pareigūnai (e. b. l. 77-80).

Liudytojas M. P. nurodė, kad jam išaiškinta, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. V. yra jo brolis, todėl nori pasinaudoti savo teise ir neduoti parodymų (e. b. l. 83-85).

Liudytoja G. M. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 13 d., apie 4:00 val., pasibeldė kaimynė R. P.. Ji buvo basomis kojomis, ji vilkėjo tik kelnes ir palaidinę, neturėjo striukės. Ji pasakė, kad jos sūnus V. ją norėjo pasmaugti ir muša. Sakė, kad pati nežino, kaip jai pasisekė pasprukti. Atrodė išsigandus, pasimetusi. G. M. jai davė kojines ir batus. Kai norėjo aprengti jai megztinį, ji skundėsi skausmais šone. Ji prašė leisti pasilikti, nes bijojo eiti į namus. Ryte R. paskambino policijai ir pranešė apie įvykį (e. b. l. 88-91).

Liudytoja R. R. nurodė, kad 2023 m. spalio 13 d., apie 9:00 val., dirbant su Raseinių r. PK reagavimo skyriaus tyrėja S. S., gavo budėtojo pranešimą apie tai, kad naktį neblaivus sūnus puolė pranešėją, trenkė jai į šoną. Moteris pabėgo pas kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), skundžiasi šono skausmais. Sūnus namuose, galimai miega, nes visą naktį vartojo alkoholį. Nuvykus nurodytu adresu, pas kaimynę rasta R. P., kuri paaiškino, kad 2023 m. spalio 13 d., laikotarpyje nuo 0:00 val. iki 3:00 val., tikslaus laiko nenurodė, (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, sūnus V. P. kairiąją ranka smaugė suėmęs už kaklo, kairės rankos delnu vieną kartą sudavė į kairįjį šoną bei su sulenkiamu vyno atidarytuvu sužalojo ranką, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat R. P. apklausos metu nurodė, kad jos sūnus V. P. ją buvo uždaręs į sandėliuką, padavęs peilį ir liepęs nusižudyti. Nurodė, kad laikė uždaręs apie 15 minučių, paskui išleido. R. P. atrodė labai išsigandusi, susijaudinusi. Ji po įvykio pabėgo pas kaimynę ir ten laukė ryto, kad praneštų policijai. Įvykio vietos apžiūros metu paėmė peilį ir vyno atidarytuvą. Buvo atlikta R. P. asmens apžiūra. Nukentėjusioji skundėsi skausmu kakle ir kairiame šone, tačiau apžiūros metu išoriškai matomų sužalojimų kakle ir ant kairio šono nebuvo. Užfiksuota žaizda ant kairės rankos delno, kurią atvykę medikai užklijavo pleistru (e. b. l. 94-97).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis ir vyno atidarytuvas (e. b. l. 14-20, 21-28).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios R. P. kaklą bei kairįjį šoną ties šonkauliais, kur ji nurodė kaip skaudančias vietas, sužalojimų nesimatė. R. P. taip pat nurodė kaip skaudamą kairės rankos delną. Apžiūrint delną matomas pleistras, kuriuo užklijuota žaizda (e. b. l. 34-37, 38-42).

Daiktų apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti virtuvinio peilio bei vyno atidarytuvo apžiūros rezultatai (e. b. l. 43-45, 46-49).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, asmens apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje suėmęs kairiąja ranka už kaklo, smaugė savo šeimos narį – motiną R. P., po to, jai atsistojus, kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairįjį šoną ir, paėmęs vyno kamščiatraukį, spaudė juo į kairės rankos delną, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiai R. P. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo V. P. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 146 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Tai reiškia, kad šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia.

Iš byloje esančių įrodymų: paties kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, neginčytinai nustatyta, kad po to, kai sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. P., uždarė ją sandėliuke ir jame laikė užrakintą 15 minučių, todėl kaltinamojo V. P. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlė kaltinamajam už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 40 parų arešto; už veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje skirti 50 parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę skirti 60 parų arešto; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 m., paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.; vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (e. b. l. 176-177).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant V. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas (e. b. l. 148-156), administracine tvarka anksčiau baustas, baustumas išnykęs (e. b. l. 157-162), psichiatrinis gydymas, įskaita – įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) įskaitą dėl (duomenys neskelbtini) susirgimo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 168). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nėra duomenų, jog V. P. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (e. b. l. 172), dirbantis (e. b. l. 163-165).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į BK 140 straipsnio 2 dalies, 146 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas alternatyvias bausmes, į tai, kad kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausme, jos dydžiu, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlytas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – 40 parų arešto bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje, – 50 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, šios bausmės subendrintos tarpusavyje iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės bei jų atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – motiną, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 13 d. 10 val. 00 min. iki 2023 m. spalio 15 d. 9 val. 55 min. (e. b. l. 100-103, 114-116) – dvi paros, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant dvejoms arešto paroms.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis už BK 140 straipsnio 2 dalies nusikaltimą teisiamas ne pirmą kartą, pagal BK 146 straipsnio 1 dalį pirmą kartą, dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau baustas administracinių nusižengimų teisena, baustumas išnykęs, yra dirbantis. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: virtuvinis peilis ir vyno atidarytuvas (kamščiatraukis), saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 straipsnio 4 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (e. b. l. 184-186), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo o įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę skirti 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 7 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, ir paskirti kaltinamajam bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 13 d. 10 val. 00 min. iki 2023 m. spalio 15 d. 9 val. 55 min. – dvi paras, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant dviem arešto paroms, laikyti, kad kaltinamasis atliko dvi arešto paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinį peilį ir vyno atidarytuvą (kamščiatraukį), saugomus Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje – sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.