- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- e2YT-9543-1146/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02771-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Pareiškėjas
- R. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. R. mirties (duomenys neskelbtini), likusį turtą paveldėjo I. R., faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos giminaitė - teta I. R., mirė (duomenys neskelbtini) Kadangi savo vaikų mirusioji neturėjo, todėl prieš mirtį teta buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą turtą po savo mirties paliko pareiškėjai. Po I. R. mirties pareiškėja kreipėsi į notaro biurą, kur buvo užvesta paveldėjimo byla. I. R. mirdama paliko nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vykdant paveldėjimo procesą buvo nustatyta, jog minėtą butą mirusioji įsigijo gyvendama santuokoje su (duomenys neskelbtini) mirusiu sutuoktiniu P. R.. Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu butas buvo įgytas 1991 m. gruodžio 18 d. pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu. Kadangi turtas buvo įgytas sutuoktiniams gyvenant santuokoje, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nekilnojamasis turtas pagal VĮ Registrų centro duomenis, buvo įregistruotas I. R. nuosavybės teise, sutuoktinis P. R. nebuvo nurodomas kaip turto bendrasavininkis, todėl I. R. po sutuoktinio mirties ir nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo bei paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tam, kad paveldėti nekilnojamąjį turtą. Nors faktiškai jį paveldėjo pradėdama jį valdyti; Jos valdymas pasireiškė tuo, jog ji tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jos gyveno tame pačiame bute, juo rūpinosi, jį išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius, pakeitė laiptinės duris, langą, taip pat apdraudė jį Gyventojų turto draudimu. Mirus sutuoktiniui I. R. į notarą nesikreipė ir jai nebuvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kadangi neturėdama teisinių žinių nežinojo, jog tam, kad paveldėti po jos mirties likusį turtą reikia kreiptis į notarą bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, valstybiniame registre ji buvo nurodyta kaip vienintelis turto savininkas, dėl ko jai netgi nekilo minčių, jog jos sutuoktinis yra turto, kurį ji turi teisę paveldėti bendrasavininkis. Nors visą laiką po sutuoktinio mirties nuolatos prižiūrėjo likusį nekilnojamąjį turtą, naudojosi juo, rūpinosi, užtikrino mokėjimą mokesčių, saugumą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo P. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo matyti, kad I. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2025 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės -7ojo notaro biuro notarės Monikos Turčinskienės-Kučinskienės liudijimo matyti, kad R. S. priėmė I. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą kaip testamentinė įpėdinė. Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo matyti, kad P. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad I. R. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. lapkričio 27 d. Gyventojų turto draudimo liudijimo (poliso) Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. R. civilinės atsakomybės draudimu apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sūduvos vandenys“, UAB „Cgates“, UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“, UAB „Šiltas langas“ pateiktų mokėjimo pranešimų, PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad I. R. buvo siunčiamos sąskaitos už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.
Teismui nurodomas aplinkybes, kad po P. R. mirties likusį turtą tvarkė ir naudojosi kaip savo jo sutuoktinė I. R. patvirtina byloje pateikti ir aukščiau aptarti įrodymai.
Tokiu būdu I. R. išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad jos teta I. R. priėmė palikimą po sutuoktinio P. R. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas sukels jai teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad I. R. priėmė palikimą po vyro P. R. mirties, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti jam priklausantį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.