Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, o būtent: 2020 metų vasario mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, tai yra, (duomenys neskelbtini) esančio namo palėpėje, rado (įgijo): šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, graižtvinį, 5 šūvių, pertaisomą, 7,62 mm kalibro, A kategorijos, 1981/1930 m. pavyzdžio „Mosin“ šautuvą Nr. RČ669.. (P? 669…); pramoninės gamybos, graižtvinio, 5 šūvių, pertaisomo, 7,92 mm kalibro, A kategorijos, „Mauser“ karabino pagrindines dalis – vamzdį su užrakto rėmu, kurios priskiriamos prie šaunamųjų ginklų; pramoninės gamybos, graižtvinio, automatinio, 7,92 mm kalibro, A kategorijos, MG34 kulkosvaidžio pagrindines dalis – vamzdį su užrakto rėmu ir pistoletine rankena, kurios priskiriamos prie šaunamųjų ginklų; pramoninės gamybos, lygiavamzdžio, vienašūvio, 12 kalibro, B kategorijos, nenustatyto modelio, IŽ medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę dalį – vamzdį, kuri yra priskiriama prie šaunamųjų ginklų; sprogmenį - pramoninės gamybos „F–1“ tipo rankinę granatą, tinkamą užpildymui sprogstamąja medžiaga ir komplektavimui su sprogdikliu, su joje esančiais 29 g sprogdinimui tinkamos didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (trinitrotoluenu - TNT), kurią galima panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą gaminant savadarbį sprogmenį arba kaip sudėtinį komponentą, gaminant savadarbę sprogstamąją medžiagą; sprogmenį - pramoninės gamybos „Eihandgranate Mle. 1917 Na“ modelio rankinę granatą, tinkamą užpildymui sprogstamąja medžiaga ir komplektavimui su sprogdikliu; ir išvardintus šaunamuosius ginklus, sprogmenis, didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) esančiame name iki 2020 m. spalio 8 d. 10.40 val., kol šiuos daiktus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis G. M. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2008 m. gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame bute. Name yra 4 butai. Gyvena vienas, daugiau niekas tame name negyvena. 2020 metų, pavasarį, remontuodamas gyvenamojo namo palėpę, pjuvenose, pašiltinimo sluoksnyje, rado įvairų senų daiktų, tarp kurių buvo ir seni, surūdiję ginklai, šaudmenys, ginklų dalys. Suprato, kad tai yra sudėtinės ginklų dalys, tačiau nemanė, kad jų negalima laikyti, nes daiktai surūdiję, nešaunantys, neturi spynų, pažeisti korozijos. Šių daiktų neslėpė, jie buvo padėti matomoje vietoje, juos matė pas jį ateinantys žmonės. Apie tuos daiktus policijai nepranešė, bet galvojo vėliau juos perduoti policijai, tačiau nespėjo to padaryti, nes tvarkydamas patalpas susižalojo. Daiktai jam buvo įdomūs kaip eksponatai, nes jis yra kolekcininkas, kolekcionuoja senus daiktus. Neturi leidimo kolekcionuoti ginklus, šaudmenis ar sprogmenis.

2020 m. spalio mėnesį, ryte, pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jo paklausė ar jis turi ginklų, šaudmenų. Pats savanoriškai aprodė patalpas, kuriose buvo laikomos šaunamųjų ginklų dalys, sprogmenys, šaudmenys. Buvo iškviestos spec. tarnybos. Policijos pareigūnai rastus daiktus nufotografavo, paėmė, o jį išvežė į areštinę.

Kadangi kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai, sutiko, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, neapklausiant liudytojo, o tik išvardijant byloje apklaustų liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėja ir prokurorė, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 273, 291 straipsniais, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, išvardijant byloje esančius įrodymus.

2020-10-08 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole su fotolentele (1 t., b. l. 21-25) užfiksuota, kad įvykio vieta yra medinis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole užfiksuota, kad namo virtuvės dešiniajame kampe ties įėjimu į kitą kambarį, rastas prie sienos atremtas daiktas panašus į šaunamąjį ginklą, ant kurio nėra buožės, bet yra pagrindinės dalys, t. y. vamzdis ir spyna. Atidarius spyną, šovinio nerasta. Aukščiau spynos ant vamzdžio matomi išilginiai įpjovimai. Ant vamzdžio galo uždėtas galimai durklas, aprūdijęs. Šalia minėto daikto matomas dar vienas atremtas į sieną vamzdis, kuris yra metalinis bei aprūdijęs, panašus į šaunamojo ginklo vamzdį. Spynos bei buožės nėra. Iš virtuvės patenkama į kitą kambarį, kuriame kairėje pusėje matoma popierinė dėžė, kurioje įdėtas medžiaginis diržas su šoviniais, kurie yra aprūdiję. Šovinių tūtelėse išgręžtos skylės, parako nesimato. Šovinį sudaro kulka, tūtelė bei tūtelės gale esanti nepažeista kapsulė. Viso dirže rasta 152 šoviniai. Išėjus iš gyvenamųjų patalpų, patenkama į kitas patalpas, kurios yra užrakintos su pakabinama spyna. G. M. geranoriškai atrakinus spyną, patenkama į negyvenamą kambarį, iš šio kambario patenkama į kitą patalpą, kurios dešinėje pusėje pastebėtas į sieną atremtas daiktas panašus į šaunamojo ginklo vamzdį, kuriame buožės ir spynos mechanizmo nėra. Vamzdis aprūdijęs. Šio kambario dešiniajame kampe matoma medinė dviejų durų spinta. Atidarius spintą, dešiniajame kampe matomas pastatytas daiktas panašus į kardą, kuris įdėtas į metalinę įmautę. Šalia spintos dešinėje pusėje matosi nukritęs ant žemės nupjautas, galimai lygiavamzdžio šautuvo, vamzdis. Apatiniame vamzdyje matosi įdėta tuščia iššauta šovinio tūtelė. Šalia nupjauto vamzdžio ant grindų matosi du apvalūs metaliniai daiktai, galimai panašūs į rankines granatas. Ant abiejų daiktų per vidurį iš viršaus matosi kiaurymės.

2020-10-08 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėje (1 t., b. l. 26-37) užfiksuota, kad, tęsiant įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūrą, name rastas metalinis objektas, kuris panašus į nupjautą lygiavamzdžio šautuvo vamzdį, su apatiniame vamzdyje matoma galimai įdėta tuščia iššauta šovinio tūtele. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu paimti objektai: metalinis objektas, kuris panašus į nupjautą lygiavamzdžio šautuvo vamzdį su apatiniame vamzdyje įdėta tuščia, galimai iššauta šovinio tūtele (1 vnt.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2020-11-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43-50) konstatuota, kad:

1. Tirti pateiktas šautuvas Nr. RČ669.. (P? 669...) yra šaunamasis ginklas, o būtent pramoninės gamybos, graižtviniais, 5 šūvių, pertaisomas, 7,62 mm kalibro, A kategorijos, netvarkingas ((sugadintas užvirinant skiltuvo kanalą, atidalinant užrakto galą, įvirinant kaištį į šovinio lizdą, bei pargręžiant ir įpjaunant šautuvo vamzdį), šaudymui netinkamas, 1981/1930 m. pavyzdžio Mosin šautuvas, kuris skirtas šaudyti 7,62X53 mm kalibro šoviniais. Tirti pateiktos šautuvo dalys yra pramoninės gamybos, graižtvinio, 5 šūvių, pertaisomo, 7,92 mm kalibro, A kategorijos, Mauser karabino, kuris skirtas šaudyti 7,92X57 mm kalibro šoviniais pagrindinės dalys ir todėl priskiriamos prie šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktos ginklo dalys yra pramoninės gamybos, graižtvinio, automatinio, 7,92 mm kalibro, A kategorijos, MG34 kulkosvaidžio, kuris skirtas šaudyti 7,92X57 mm kalibro šoviniais pagrindinės dalys ir todėl priskiriamos prie šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas vamzdis yra pramoninės gamybos, lygiavamzdžio, vienašūvio, 12 kalibro, B kategorijos, nenustatyto modelio, IŽ medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 12 kalibro šoviniais pagrindinė dalis ir todėl yra priskiriama prie šaunamųjų ginklų.

2. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, medžioklinio šovinio, kuris skirtas įvairiems 12 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams sudėtinė dalis.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020-12-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77-81) konstatuota, kad:

Tirti pateikta rankinė granata (žr. nuotrauką Nr. 1, kairėje) yra sprogmuo – pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, kilmės šalis – nenustatyta), „F–1“ tipo rankinė granata, skirta gyvosios jėgos ir objektų naikinimui/žalojimui.

Tirti pateiktoje granatoje yra 29 g sprogdinimui tinkamos didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT).

Šios markės granatos būna užpildytos apie po 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (trinitrotoluenu, TNT).

Tirti pateikta rankinė granata (žr. nuotrauką Nr. 1, kairėje) sprogdinimui yra netinkama, kadangi granatos korpuse buvusi sprogstamoji medžiaga – trotilas (TNT) dalinai pašalinta savadarbiu būdu (granatos korpuse yra tik 29 g šios sprogstamosios medžiagos). Be to, panaudoti pateiktą granatą kaip rankinę granatą pateiktoje būklėje nėra galimybės, kadangi granata pateikta be sprogdiklio (šios markės rankinės granatos įprastai yra sprogdinamos naudojant „UZRG“ tipo sprogdiklius), tačiau užpildymui sprogstamąja medžiaga ir komplektavimui su sprogdikliu šis korpusas yra tinkamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tirti pateiktoje granatoje (žr. nuotrauką Nr. 1, kairėje) esančią sprogstamąją medžiagą galima panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą gaminant savadarbį sprogmenį arba kaip sudėtinį komponentą, gaminant savadarbę sprogstamąją medžiagą.

Tirti pateikta rankinė granata (žr. nuotrauką Nr. 1, dešinėje) yra sprogmuo – pramoninės gamybos (tikėtini gamybos metai – 1917, kilmės šalis – Vokietija,) „Eihandgranate Mle. 1917 Na“ modelio rankinė granata, skirta gyvosios jėgos ir objektų naikinimui/žalojimui.

Tirti pateiktoje granatoje yra 12 g nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – dūminio parako, kuris naudojimui netinkamas dėl pirminių charakteristikų pokyčio, įtakoto drėgmės ir erozijos poveikio.

Šios markės granatos būna užpildytos apie 32 g nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga, kurios pagrindinis komponentas – dūminis parakas.

Tirti pateikta rankinė granata (žr. nuotrauką Nr. 1, dešinėje) sprogdinimui yra netinkama, kadangi granatos korpuse buvusi sprogstamoji medžiaga – dūminis parakas dalinai pašalintas savadarbiu būdu, o likusi dalis (12 g) naudojimui netinkama dėl pirminių charakteristikų pokyčio. Be to panaudoti pateiktą granatą kaip rankinę granatą pateiktoje būklėje nėra galimybės, kadangi granata pateikta be sprogdiklio, tačiau užpildymui sprogstamąja medžiaga ir komplektavimui su sprogdikliu šis korpusas yra tinkamas (1 t., b. l. 77-82) (pastaba: tyrimo metu, tirti pateikti objektai buvo demontuoti, o susidariusios dalys, kartu su objektų pakuote, buvo sunaikintos).

Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo minėto kiekio ir galios šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimas (veiksmai, kuriuos atlikęs jis gavo šaunamuosius ginklus, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, t. y. pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.). Ginklo ir šaudmenų laikymo sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens būste ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas. Tai šių objektų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 punkte pateikiamas šaunamojo ginklo apibrėžimas, kur nurodyta, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. To paties įstatymo 2 straipsnio 66 punkte įtvirtinta, kad šaunamojo ginklo dalis – šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. To paties įstatymo 76 punkte nurodyta, kad visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą arba pakeičiant šaunamojo ginklo savybes taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti, išimti, pakeisti kitomis, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. M. 2020 m. pavasarį, remontuodamas namo palėpę, rado įvairių senų daiktų, tarp jų ir ginklų, jų dalių, šaudmenų ir sprogmenų. Suprato, kad tai yra šaunamieji ginklai, jų dalys, sprogmenys, tačiau apie tai policijai nepranešė, galvojo ateityje juos pats pristatyti policijai. Kaltinamasis parodė, kad jis kolekcionuoja senus daiktus tarp jų ir ginklus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 36 punkte išaiškinta, kad kolekcininkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos pripažintas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, istoriniais, kultūriniais, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais renkantys šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, taip pat jų dalis, senovinius ginklus ir šaudmenis, nešaunamuosius ginklus ir visiškai netinkamus naudoti ginklus. Kaltinamasis įstatymo nustatyta tvarka nepripažintas ginklų ar šaudmenų kolekcininku, neturi leidimo įsigyti, laikyti ir kolekcionuoti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2020-11-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43-50) konstatuota, kad: Tirti pateiktos šautuvo dalys yra pramoninės gamybos, graižtvinio, 5 šūvių, pertaisomo, 7,92 mm kalibro, A kategorijos, Mauser karabino, kuris skirtas šaudyti 7,92X57 mm kalibro šoviniais pagrindinės dalys ir todėl priskiriamos prie šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktos ginklo dalys yra pramoninės gamybos, graižtvinio, automatinio, 7,92 mm kalibro, A kategorijos, MG34 kulkosvaidžio, kuris skirtas šaudyti 7,92X57 mm kalibro šoviniais pagrindinės dalys ir todėl priskiriamos prie šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas vamzdis yra pramoninės gamybos, lygiavamzdžio, vienašūvio, 12 kalibro, B kategorijos, nenustatyto modelio, IŽ medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 12 kalibro šoviniais pagrindinė dalis ir todėl yra priskiriama prie šaunamųjų ginklų. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, medžioklinio šovinio, kuris skirtas įvairiems 12 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams sudėtinė dalis. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020-12-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90-96, 103) konstatuota, kad: Tirti pateikta rankinė granata (žr. nuotrauką Nr. 1, kairėje) yra sprogmuo – pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, kilmės šalis – nenustatyta), „F–1“ tipo rankinė granata, skirta gyvosios jėgos ir objektų naikinimui/žalojimui. Tirti pateiktoje granatoje yra 29 g sprogdinimui tinkamos didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT).

Kadangi kaltinamasis G. M. neteisėtai įgijo (rado remontuojamo namo palėpėje) daugiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelės galios sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos ir jas laikė (savo gyvenamosiose patalpose), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki aštuonerių metų.

BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020, 2K-213-719/2020) ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį.

Kaltinamasis G. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 182-188), tačiau administraciniai nusižengimai padaryti prieš ilgą laiko tarpą, yra garbaus amžiaus senatvės pensininkas, charakterizuojamas teigiamai, blogos sveikatos, po pradėto ikiteisminio tyrimo jokių teisės pažeidimų nepadarė, visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šaunamieji ginklai, sprogstamosios medžiagos, šaudmenys buvo įgyti ne tikslu juos panaudoti ar realizuoti nusikalstamiems tikslams, o, kaip pats nurodo, kolekcionavimui, ką patvirtina ir jų laikymo vieta – laikė viešai, jų neslėpdamas. Minėti daiktai seni, dalis jų netinkami naudojimui, o tai patvirtina kaltinamojo parodymus apie jo pomėgį kolekcionuoti, nors ir neturint leidimo, minėtus daiktus. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, o tai, kaip jau buvo minėta, yra viena iš sąlygų išvadai dėl sankcijoje numatytos bausmės (laisvės atėmimo nuo ketverių iki aštuonerių metų) neatitikimo teisingumo principui, padaryti. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. G. M. nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, nes tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio (kraštutinę priemonę). Teismas daro išvadą, jog esminį teigiamą poveikį G. M. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teisingumo įgyvendinimas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir G. M. paskyrus švelnesnę, negu numatytas 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Nustatant laisvės apribojimo terminą bei įpareigojamus atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo tyčią bei į tai, kad G. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra garbaus amžiaus, blogos sveikatos būklės, todėl jo atžvilgiu intensyvi priežiūra netaikytina.

Nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

Taip pat, teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytina laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-10-08 15:30 val. iki 2020-10-09 11:48 val. (1 t., b. l. 121-124).

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

152 vienetai šovinių su šovinių juosta, "Mosin" šautuvas, "Mauser", "MG34", "IŽ" šautuvų dalys, 1 tūtelė, perduoti saugoti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. (1 t., b. 83-87), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui, sunaikinimui.

Metalinis kardas grąžintas saugojimui G. M. (1 t., b. l. 88) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas G. M. nuosavybėn.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis.

Taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 ir G. M. galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-10-08 iki 2020-10-09. (1 t., b. l. 121,124), skaičiuojant vieną sulaikymo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu: - metalinis kardas, grąžintas saugojimui G. M. (1 t., b. l. 88), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas G. M. nuosavybėn.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu: 152 vienetus šovinių su šovinių juosta, "Mosin" šautuvą, "Mauser", "MG34", "IŽ" šautuvų dalis, 1 tūtelę, perduotus saugoti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. (1 t., b. 83-87), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui ir juos sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.