- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- eI3-2775-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00889-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė „MINERA“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Minera“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020-02-14 sprendimo Nr.AS-33 „Dėl patikrinimo akto“ dalį dėl 5563 Eur mokesčio didesniu tarifu apskaičiavimo patvirtinimo ir UAB „Minera“ atžvilgiu taikytino mokesčio už 2014 m. I ketv. ir 2018 m. I ketv. išgautas ir lauku nedeklaruotas durpes sumažinimo iki minimumo – 1112 Eur, kuris neviršytų papildomai priskaičiuoto mokesčio dydžio (100 proc.) sankcijos už nedeklaruotų iškasenų kiekius; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde teismui pareiškėja nurodė, kad 2019-12-17 patikrinimo aktu Nr.PA75-88 buvo nustatyta, jog pareiškėja už 2014 m. I ketvirčio ir 2018 m. I ketvirčio mokestinius laikotarpius Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų KIT708 ir nedeklaravo per 2014 m. I ketvirtį išgautų 380 m³ durpių ir per 2018 m. I ketvirtį išgautų 300 m³ durpių. Pareiškėjai buvo apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotas 680 m³ durpes už 2014 m. I ketvirčio ir 2018 m. I ketvirčio mokestinius laikotarpius – iš viso 5563 Eur. Pareiškėja pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Atsakovas rašytines pastabas atmetė ir patvirtino patikrinimo aktą. Su šiuo sprendimu patvirtinto didesnio tarifo mokesčio dydžiu pareiškėja nesutinka, mano, kad skundžiamo sprendimo dalis turi būti pakeista, mažinant apskaičiuotą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį.
Pareiškėja nurodo, jog priimant skundžiamą sprendimą atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos papildomai nurodytas faktines aplinkybes, netyrė pateiktų rašytinių įrodymų, atsisakė individualizuoti paskirtos ekonominės sankcijos dydį. Atsakovas nuspręsdamas patvirtinti patikrinimo aktą nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjos rašytinėse pastabose išdėstytas faktines aplinkybes, t.y. pirma, kad pareiškėja nesiekė tyčia nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautas naudingąsias iškasenas bei nesumokėti už jas mokesčių, antra paskirdamas ekonominę sankciją neatsižvelgė į eilę lengvinančių aplinkybių.
Skunde pažymima, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos nurodytą Lietuvos teismų formuojamą praktiką dėl ekonominės sankcijos (padidintu tarifu – koeficientas 10) neproporcingumo įvykdytam teisės pažeidimui ir nepagrįstai paliko galioti patikrinimo akte numatytą 5563 Eur mokestį ir pastarojo nesumažino. Mokesčio už valstybinius gamos išteklius įstatyme reglamentuotos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius. Pareiškėja neginčija fakto, kad jai inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas ir to neneigia, o jo padarymo aplinkybės nekeičia padarytų veiksmų kvalifikavimo kaip priešingų teisei. Tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, atsakovo paskirta ekonominė sankcija atliktam pareiškėjos pažeidimui yra neproporcinga. Paskirta ekonominė sankcija turėtų būti individualizuojama, atsižvelgiant į pareiškėjos rašytinėse pastabose išdėstytas lengvinančias aplinkybes, t.y. pritaikant ne 10 kartų didesnį mokestį (5563 Eur), o 100 proc. didesnį mokestį (1112 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo skundą laikyti nepagrįstu ir atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja neginčija patikrinimo metu nustatyto pažeidimo fakto. Taip pat neginčija mokestinio patikrinimo procedūros bei mokesčio apskaičiavimo. Skundu iš esmės ginčijamas tik padidinto tarifo paskaičiavus mokestį pritaikymas.
Pažymima, kad Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus ir yra pagrįstas faktiniais duomenimis, teisės aktų normomis, o pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą pritaikytos poveikio priemonės yra motyvuotos. Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra aiškiai nurodoma faktinė aplinkybė, kurią taip pat pripažįsta ir pareiškėja, kad pareiškėja už 2014 m. I ketvirčio ir 2018 m. I ketvirčio mokestinius laikotarpius VMI nepateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų KIT708 ir nedeklaravo per 2014 m. I ketvirtį išgautų 380 m³ durpių ir per 2018 m. I ketvirtį išgautų 300 m³ durpių, tuo nesilaikyta MVGIĮ 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 2 d., 4 d. ir Aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr.D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčių už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 5 p. ir 6 p. nuostatų. Priimdamas ginčijamą sprendimą Departamentas analizavo ir sprendime pasisakė dėl pareiškėjos 2020-01-16 pateiktų rašytinių pastabų, atkreipdamas dėmesį, kad vykdant kontrolės funkciją ir apskaičiuojant mokestį už Mokesčio mokėtojo nedeklaruotą (nuslėptą) išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekį, neturi teisinės galios netaikyti didinto (dauginant iš koeficiento 10) tarifo ar kokiu nors būdu sumažinti apskaičiuotą mokestį, nes privalo vadovautis MVGIĮ 6 str. 2 d. ir 3 d. (sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.AS-33 2 psl.). Tokios pat nuomonės laikosi ir teismai administracinėse bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjos prašymu sumažinti paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu, nes taip būtų dirbtinai sukurta situacija, kai pareiškėja yra išskiriama iš kitų verslo subjektų. Pareiškėja skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto reglamentavimo ir pakeisti ginčijamą sprendimą. Pareiškėja nurodo sprendimus, niekaip nepagrindžiančius, kuo jie reikšmingi jos atžvilgiu. Pareiškėjai nepagrindus, kodėl jos atžvilgiu sprendimu paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu turėtų būti mažinamas, skundas turėtų būti atmestas.
Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjos argumentu, jog Mokesčio už valstybinius gamos išteklius įstatyme reglamentuotos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius. Įstatymų leidėjas įstatymu nustatė, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, dauginant iš 10 kartų (o ne 100 proc.). Pareiškėjas siekdama pakeisti Departamento sprendimą ir sumažinti jai paskaičiuotą mokestį padidintu tarifu, nenurodė jokio teisinio pagrindo ar aplinkybės, kuri galėtų sąlygoti sprendimo pakeitimą teisminio ginčo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Departamentas 2019-09-05 raštu Nr. (7.8)-AD5-15902 pranešė pareiškėjai, kad pradėjo planinį pareiškėjos patikrinimą. Patikrinimo dalykas – mokestis už valstybinius gamtos išteklius už 2014–2018 metų mokestinius laikotarpius.
Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius patikrinus pareiškėją 2019-12-17 surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-88 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad Departamentas remiantis Lietuvos geologijos tarnybai pateiktomis Durpių išteklių kasybos ataskaitomis 2-KN nustatė, jog Bendrovė 380 m³ durpių išgavo per 2014 m. I ketvirtį ir 300 m³ durpių - per 2018 m. I ketvirtį. Bendrovė už 2014 m. I ketvirčio ir 2018 m. I ketvirčio mokestinius laikotarpius VMI nepateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų KIT708 ir nedeklaravo per 2014 m. I ketvirtį išgautų 380 m³ durpių ir per 2018 m. I ketvirtį išgautų 300 m³ durpių. Departamentas už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių (durpių) kiekį už 2014 m. I ketvirčio ir 2018 m. I ketvirčio mokestinius laikotarpius mokestį (5563 Eur) apskaičiavo didesniu tarifu vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 str. 2 d. ir 3 d.
Pareiškėja 2019-01-16 pateikė pastabas dėl Patikrinimo akte pritaikyto didesnio mokesčio tarifo, kuriose nurodė, kad pirma, Bendrovė neturėjo tikslo gauti mokestinė naudos, o netinkamą jai priskirtų mokesčio mokėtojo pareigų atlikimą lėmė apsirikimas (žmogiška klaida), Bendrovė pateikė ataskaitą vienai iš valstybinių institucijų - Lietuvos geologijos tarnybai. Antra, Departamentas neatsižvelgė į eilę Bendrovės veiksmuose esančių lengvinančių aplinkybių (Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su Departamentu, teikė visus turimus dokumentus ir informaciją, neginčijo surašyto administracinio nurodymo, Bendrovei anksčiau netaikytos administracinės sankcijos už analogiškus pažeidimus, sužinojusi apie nesumokėtą mokestį Bendrovė jį sumokėjo, per ketverius metus išgauti 680 m³ naudingųjų iškasenų kiekiai nėra dideli, nėra nustatyta, kad Bendrovė būtų siekusi tyčia nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautas iškasenas ir nesumokėti mokesčių). Trečia, Departamento paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga įvykdytam teisės pažeidimui, todėl netaikytina ir turi būti mažintina.
Departamentas 2020-02-14 Sprendimu Nr. AS-33 Patikrinimo aktą patvirtino ir nurodė, kad Sprendimu patvirtinta 5563 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos.
Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, išgauto ir nedeklaruoto durpių kiekio, mokestinio patikrinimo procedūros bei mokesčio apskaičiavimo nėra. Pareiškėja nagrinėjamu atveju neginčija aplinkybės, kad ji nurodytais laikotarpiai (2014 m. I ketvirtį ir 2018 m. I ketvirtį) nedeklaravo 680 m³ išgautų durpių, neapskaitė ir nesumokėjo mokesčių. Todėl teismas nagrinėjamu atveju neanalizuos pareiškėjos ginčijamo sprendimo dalies, kuria konstatuotas pažeidimas teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau vertins pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą bei teisėtumą ir analizuos ar egzistuoja pagrindas tokį mokestį sumažinti pareiškėjos nurodomais pagrindais.
Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir MVGIĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).
MVGIĮ nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (1 str.). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (2 str.). Vadovaujantis MVGIĮ 4 str. 1 d. ir 1 priedu, naudingos iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat ir durpės, yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (5 str. 1 d.).
Taisyklių 5 p. įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka; 6 p. – jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; 7 p. – kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą (jei reikia) pagal Taisykles; užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.
Pagal MVGIĮ 7 str. 1 ir 2 d., mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami mokestį už visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.
Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį MVGIĮ numato sankciją, t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MVGIĮ 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (6 str. 2 d.). Įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai indeksuojami (6 str. 3 d.).
Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (MVGIĮ 8 str. 2 d.). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 str. 3 d.). Vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamentas tvirtindamas patikrinimo aktą nepagrįstai neatsižvelgė į pastabas dėl laiku nedeklaruoto ir neapskaičiuoto mokesčio. Pažymėtina tai, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus, šiuo atveju nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktą kompetenciją.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja skunde teismui ir rašytinėse pastabose Departamentui nurodė, kad nesiekė nuslėpti išgaunamų išteklių (durpių), o tokia situacija iš esmės susidarė dėl apsirikimo (žmogiškos klaidos). Teismas konstatuoja, jog būtent pareiškėja naudoja mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius ir yra šio mokesčio mokėtoja, todėl turėjo būti atidi ir rūpestinga ir tik ji turėjo pareigą nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaracijas apie išgautų išteklių kiekius ir atitinkamai nuo šių kiekių deklaruoti ir sumokėti mokesčius.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėja Patikrinimo akte nurodytus teisės pažeidimus pripažįsta, tačiau nurodo ir tai, kad už pažeidimus pritaikyta sankcija nėra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui, taip pat, jog nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos padėtį lengvinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).
Proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
Teismo vertinimu, pareiškėjos kaltės forma yra netyčinė. Pareiškėja nurodo, kad ataskaitas apie per mokestinius laikotarpius išgautų durpių kiekius teikė Lietuvos geologijos tarnybai, kuriai pateiktais duomenimis vadovavosi Departamentas patikrinimo metu. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja būtų siekusi nuslėpti išgautus durpių kiekius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Svarbu ir tai, kad Bendrovė pripažįsta pažeidimą.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, į pareiškėjos argumentus, kad paaiškėjus aplinkybei, jog buvo nepateiktos deklaracijos ir nesumokėti mokesčiai, pareiškėja 2020-01-13 deklaracijas pateikė ir 556,36 Eur mokestį sumokėjo (2020-01-15 mokėjimo nurodymas), t.y. siekė ištaisyti pažeidimą, laikytina, kad, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad taikyti maksimalią MVGIĮ numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžio nustatymo.
Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, - laikytina, kad 300 proc. (trigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus motyvus, skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotus valstybės gamtos išteklius pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikant 300 proc. (3 kartus) padidintą tarifą, atitinkamai už 2014 m. I ketvirtį priskaičiuota mokesčio suma mažintina iki 3133 Lt (907 Eur) (380*2,00*1,374*3), 2018 m. I ketvirtį mažintina iki 762 Eur (300*0,80*1,058*3), iš viso priskaičiuota mokesčio padidintu tarifu suma sumažintina iki 1669 Eur.
Teismui nusprendus keisti Sprendimą ir sumažinus mokesčio sumą nuo 5563 Eur iki 1669 Eur konstatuotina, jog pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.
Skunde pareiškėja prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas šiuo sprendimu konstatavo, kad Departamentas savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, o mokesčio suma buvo sumažinta teismo iniciatyva, todėl nėra jokio procesinio pagrindo pareiškėjos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-02-14 sprendimu Nr.AS-33 patvirtintą mokesčio didesniu tarifu 5563 Eur sumą, ją sumažinant iki 1669 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt devynių eurų).
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.