- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1724-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00424-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „H. grupė“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. S. įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „H. grupė“ ieškinį atsakovei T. S. įmonei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „H. grupė“ 2020 m. kovo 10 d. pareiškimu, pateiktu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, prašė išduoti teismo įsakymą dėl 18 120 Eur skolos už atliktus pagal subrangos sutartį darbus, 6 procentų dydžio palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės T. S. įmonės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės T. S. įmonės 18 120,00 Eur skolą, 6,00% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 18 120,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020-03-13, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 469,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Skolininkei T. S. įmonei pateikus prieštaravimus dėl kreditorės UAB „H. grupė“ pareiškimo, Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovės pateiktus prieštaravimus priėmė ir pranešė kreditorei apie teisę pateikti ieškinį.
Šalies argumentai
4. 2020 m. gegužės 13 d. ieškovė UAB „H. grupė“ pateikė teismui ieškinį atsakovei T. S. įmonei dėl piniginio reikalavimo, atsiradusio iš sutarties. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. S. įmonės kreditorės UAB „H. grupė“ naudai, priėmė kreditorės UAB „H. grupė“ ieškinį.
5. Ieškovė UAB „H. grupė“ 2020 m. gegužės 13 d. ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės T. S. įmonės 18 120,00 Eur skolą, 6% dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovė UAB „H. grupė“ su atsakove T. S. įmone sudarė Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) pagal kurią ieškovė įsipareigojo pakeisti naujais buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo tiekti medžiagas, reikalingas atlikti darbus, priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka. Šalis siejo pasitikėjimo santykiai, todėl jos, kad palengvinti tiesioginę veiklą – statybos darbus, nusprendė įtraukti į Sutartį 4.3. punktą, kuriuo susitarė, jog jei Rangovas per 5 (penkias) darbo dienas nepagrįstai nepasirašo atlikto sutartinio darbo perdavimo-priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros, šalys laiko, kad sutartinis darbas yra atliktas ir priimtas Rangovo, o Subrangovas turi teisę reikalauti, kad rangovas sumokėtų sutartinę kainą. Ieškovė, kaip Subrangovas, vykdė Sutartyje nurodytus darbus etapais. Po kiekvieno atlikto darbų etapo atsakovei buvo siunčiamas Atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra. Atsakovė turėjo atsiskaityti už kiekvieną pasirašytą aktą ir PVM sąskaitą faktūrą per 14 dienų nuo Darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo bei PVM sąskaitos faktūros priėmimo (Sutarties 4.2. p). Atsakovei buvo pateikti keturi Atliktų darbų aktai ir keturios PVM sąskaitos faktūros: 1) 2019-10-17 buvo išsiųstas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 7332,60 Eur be PVM sumai; 2) 2019-11-07 išsiųstas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 10667,40 Eur be PVM sumai; 3) 2019-11-13 išsiųstas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 4000,00 Eur be PVM sumai; 4) 2019-12-17 išsiųstas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1555,00 Eur be PVM sumai. Atsakovė priėmė visus Atliktų darbų aktus ir visas PVM sąskaitas faktūras be jokių pretenzijų ir/ar papildomų reikalavimų (dėl darbų kokybės, kiekio ir pan.), taigi pripažino ir sutiko su juose nurodytų atliktų darbų kaina, darbų kiekiais. Per visą laikotarpį nuo pirmojo Atliktų darbų akto gavimo t. y. nuo 2019-10-17 iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. 2020 m. kovo 10 d. atsakovė nei karto nesikreipė į ieškovę su pretenzijomis dėl netinkamai ar nepilnai atliktų darbų, nurodytų Atliktų darbų aktuose pagal Subrangos sutartį, nei karto nenurodė jokių atliktų darbų trūkumų. Atsakovė, priėmusi ieškovės atliktus darbus, dalinai už juos sumokėjo, taip pat kreipėsi į ieškovę su prašymu suteikti papildomus terminus atsiskaityti, nurodydama, kad turi laikinųjų finansinių sunkumų. Ieškovė 2020-02-21 išsiuntė atsakovei Skolų suderinimo aktą, kuriame buvo įskaityti gauti atsakovės mokėjimai sausio ir vasario mėnesį. Atsakovė gavo 2020-02-21 Skolų suderinimo aktą, tačiau per nurodytą 10 dienų terminą nepateikė savo pastabų arba pataisymų, todėl laikytina, kad sutiko su nurodytą skolos suma. Atsakovė už pagal Sutartį suteiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir atliktų darbų aktus neatsiskaitė, t. y. pilnai neapmokėjo 2019-09-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra vis dar skolinga 1 897,60 Eur, pagal 2019-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjo 10 667,40 Eur, pagal 2019-11-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjo 4 000,00 Eur, pagal 2019-12-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjo 1 555,00 Eur ir iš viso yra skolinga 18 120,00 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovė T. S. įmonė, pateikusi atsiliepimą, prašė teismo ieškinį atmesti. Šiame procesiniame dokumente nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir savo nesutikimą grindžia šiais argumentais. Pirma, atsakovės duomenimis 2020 m. kovo 31 dieną atsakovės skola ieškovei pagal skolų suderinimo aktą Nr. 1 sudarė 12 565 Eur, todėl atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytu skolos dydžiu. Antra, ieškovė Sutartyje numatytų visų darbų neatliko, todėl neturi teisės reikalauti, kad atsakovas sumokėtų visą sutarties kainą. Ieškovei neatlikus visų darbų, sąskaitų išrašymas pilna apimtimi yra nepagrįstas, nes trūkstamus darbus turėjo atlikti atsakovė. Trečia, atsakovė pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas ir sąmatą ieškovės neatliktus darbus atliko pati, ir 2020 m. balandžio 30 dieną ieškovei išrašė sąskaitą 11 604 Eur sumai (su atvirkštiniu PVM) ir atliko vienašalį reikalavimų įskaitymą. Ketvirta, atsakovė pripažįsta kad yra pagal skolų suderinimo aktą Nr. 2 skolinga ieškovei 2 974.92 Eur, bet dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali atlikti šios sumos mokėjimo ieškovei naudodamasi internetine bankininkyste. Dėl LR Vyriausybės nutarimu šalyje paskelbto karantino yra apsunkintos patekimo į banką galimybės, todėl atsakovė yra užsiregistravusi į priėmimą banke tik 2020 m. birželio 8 dieną, kada ir atliks galutinį atsiskaitymą su ieškove.
7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė 2020 m. birželio 8 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 700 Eur, todėl ieškovė patikslino, kad iš atsakovės prašo priteisti ne 18 120 Eur, bet 17 420 Eur skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei UAB „H. grupė“ iš atsakovės T. S. įmonės 17 420,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą 17 420,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 983 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas sprendime nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovė UAB „H. grupė“ su atsakove T. S. įmone sudarė Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal techninį projektą, pakeisti naujais buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo tiekti medžiagas, reikalingas atlikti darbus, priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje nurodyta darbų kaina 22 000 Eur be PVM, darbų pradžia – 2019 m. rugsėjo 3 d., preliminari darbų pabaiga – 2019 m. lapkričio 15 d., darbai priimami 2 kartus per mėnesį, darbus priėmus, pasirašomas darbų priėmimo aktas. Sutarties 4.3. punktu šalys susitarė, jog jei Rangovas per 5 (penkias) darbo dienas nepagrįstai nepasirašo atlikto sutartinio darbo perdavimo-priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros, šalys laiko, kad sutartinis darbas yra atliktas ir priimtas Rangovo, o Subrangovas turi teisę reikalauti, kad rangovas sumokėtų sutartinę kainą.
10. Teismas pripažino, kad ieškovė vykdė sutartyje nurodytus darbus etapais, ką patvirtina tai, jog po kiekvieno atlikto darbų etapo atsakovei buvo siunčiami Atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Atsakovei buvo pateikti keturi Atliktų darbų aktai ir keturios PVM sąskaitos faktūros: 2019 m. spalio 17 d. buvo išsiųstas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 7 332,60 Eur be PVM sumai, 2019 m. lapkričio 7 d. išsiųstas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 667,40 Eur be PVM sumai, 2019 m. lapkričio 13 d. išsiųstas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 000,00 Eur be PVM sumai, 2019 m. gruodžio 17 d. išsiųstas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 555,00 Eur be PVM sumai.
11. Sprendime teismas nurodė, jog atsakovė prie pateiktų prieštaravimų, kad nebuvo atlikti visi projekte numatyti darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįvardijo neatliktų darbų apimties ir jų įvertinimo. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė pateikė teismui kaip įrodymus keturias sąskaitas ir keturis atliktų darbų aktus už rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 dieną yra išrašyta ieškovo sąskaita 7 332,60 Eur sumai už buitinių ir lietaus nuotekų, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynų keitimo darbus, 2019 m. spalio 31 d. yra išrašyta ieškovo sąskaita 10 677,40 Eur sumai už buitinių ir lietaus nuotekų, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynų keitimo darbus, 2019 m. lapkričio 13 dieną yra išrašyta ieškovo sąskaita 4 000 Eur sumai už buitinių ir lietaus nuotekų, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynų keitimo darbus ir 2019 m. gruodžio 17 dieną yra išrašyta ieškovo sąskaita 1 555 Eur sumai už šiluminių katilų montavimą, kondicionierių montavimą ir karšto bei šalto vandens daviklių montavimą, bet nei ant sąskaitų, nei ant atliktų darbų aktų atsakovės atstovai nėra pasirašę. Tačiau, kaip vertino teismas, pagal Sutarties 4.3. punktą šalys susitarė, jog jei Rangovas per 5 (penkias) darbo dienas nepagrįstai nepasirašo atlikto sutartinio darbo perdavimo–priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros, jos laiko, kad sutartinis darbas yra atliktas ir priimtas Rangovo, o Subrangovas turi teisę reikalauti, kad rangovas sumokėtų sutartinę kainą, atsakovas apie atliktus darbus buvo informuotas laiku, sutartimi numatyti darbai atlikti ir priimti Rangovo kaip numatyta sutartyje. Teismas sprendė, kad atsakovė už atliktus darbus privalo atsiskaityti.su ieškove.
12. Teismas pripažino, kad atsakovė T. S. įmonė nevykdo piniginių prievolių, atsiradusių iš PVM sąskaitų faktūrų: 2019 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) 1 897,60 Eur sumai, 2019 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) 10 667,40 Eur, 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) 1 555,00 Eur. Įvertinęs atsakovės 2020 m. birželio 10 d. 700 Eur mokėjimą ieškovei, teismas sprendė, kad atsakovės skola sprendimo priėmimo metu sudaro 17 420,00 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovės ieškovei (CK 6.687 straipsnis).
13. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs asmuo privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė T. S. įmonė prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties 4.3 punkto nuostatas. Nors atsakovė ir nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktų bei sąskaitų ir jos laikomos priimtomis, tačiau tai nesuteikia teisės ieškovei piktnaudžiauti sutarties sąlygomis bei savo padėtimi ir reikalauti kad atsakovė apmokėtų ieškovei už darbą, kurio ji neatliko. CK 6.687 str. nurodo, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų kad ji atliko tuos darbus tinkamai ir iki galo pagal sutarties sąlygas ir projektą. Kadangi įstatymo nuostatos yra imperatyvios, atsakovė apmokėjo ieškovei už visus jos tinkamai ir laiku atliktus darbus.
1.2. Teismas netinkamai vertino, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė neatliko visų projekte numatytų darbų. Atsakovės pateiktoje iš objekto generalinio rangovo UAB „Žilinskis ir Co“ (per savo tiesioginį užsakovą UAB „Darmina“) gautoje pretenzijoje su priedais (fotonuotraukomis) yra aiškiai išvardinta ir matyti, kad pretenzijos gavimo dieną (2019 m. lapkričio 20 d.) yra neatlikti atstatomieji darbai, nevykdomi santechnikos darbai, nepriduotas buitinių nuotekų vamzdynas. Atsakovė apie susidariusią padėtį nedelsdama informavo ieškovę, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Ieškovė visų darbų neatliko ir paliko objektą, todėl atsakovė buvo priversta pati atlikti šiuos darbus, gautų atsiskaitymą iš užsakovo. Atlikusi darbus atsakovė 2020 m. balandžio 30 dieną išrašė ir pateikė sąskaitą ieškovei 11 604 Eur sumai, ir atliko reikalavimų įskaitymą.
1.3. Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktų sąskaitų pagrįstumą bei įvykių chronologiją. 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašyta ieškovės sąskaita 7 332,60 Eur sumai už buitinių ir lietaus nuotekų, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynų keitimo darbus, 2019 m. spalio 31 d. išrašyta ieškovės sąskaita 10 677,40 Eur sumai už buitinių ir lietaus nuotekų, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynų keitimo darbus, 2019 m. lapkričio 13 d. išrašyta ieškovės sąskaita 4000 Eur sumai už buitinių ir lietaus nuotekų, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynų keitimo darbus ir 2019 m. gruodžio 17 d. išrašyta ieškovės sąskaita 1555 Eur sumai už šiluminių katilų montavimą, kondicionierių montavimą ir karšto bei šalto vandens daviklių montavimą. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, paskutinė sąskaita už vandentiekio ir nuotekų vamzdynų keitimo darbus yra išrašyta 2019 m. lapkričio 13 dieną (kas suponuoja išvadą, kad visi jose nurodyti darbai jau turi būti atlikti), tačiau kaip matyti iš po savaitės gautos pretenzijos, išvardinti darbai ne tik kad sąskaitos išrašymo dieną, bet ir savaitė po jos nebuvo atlikti. Kadangi tiek objekto generalinis rangovas, nei atsakovės užsakovas neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nėra jokios priežasties netikėti, kad pretenzijos dieną darbai nebuvo atlikti. Todėl teismas ne tik turėjo tinkamai įvertinti aplinkybę, kad ieškovė yra nesąžininga ir pažeidžia Sutarties 4.1 punktą (pateikia sąskaitas už faktiškai neatliktus darbus), tačiau ir užkirsti kelią neteisėtiems ieškovės veiksmams, reikalui esant pareikalauti papildomų įrodymų, remtis imperatyviais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 straipsnis).
1.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o teismas sprendimą pagrindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Kartu teismas, spręsdamas bylą, laikydamasis dispozityvumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, privalo išsiaiškinti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, argumentuoti, kodėl atmeta kuriuos nors įrodymus ir kodėl vadovaujasi kitais įrodymais. Atsakovės atstovo nedalyvavimas atidėtame teismo posėdyje jokios įtakos įrodymų vertinimui neturėjo, nes visi rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai atsakovės buvo pateikti dar iki pirmojo teismo posėdžio, kuriame atsakovės atstovas dalyvavo. Teismas nepakankamai detaliai motyvavo sprendimą, rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateiktais įrodymais, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo svarbias bylos aplinkybes. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės T. S. įmonės apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13749-217/2020 palikti nepakeistą, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Bylą Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo teisingai pritaikęs materialines teisės normas, nepažeisdamas procesinių teisės normų, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, aktualia kasacinės instancijos teismo praktika bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu.
2.2. Šalys verslą vykdė kartų ne pirmą kartą, jas siejo pasitikėjimo santykiai. Tai buvo ne pirmas jų bendrai vykdomas statybų projektas, todėl abipusio susitarimu šalys susitarė dėl sutarties 4.3 punkto, kurio pagrindinis tikslas buvo palengvinti bendradarbiavimą išvengiant nereikalingo biurokratizmo. Abi šalys ne pirmus metus dirba statybų versle ir iš turimos patirties puikiai žinojo, kad 5 (penkios) darbo dienos yra pakankamas terminas patikrinti padarytus darbus ir pateikti pastabas dėl atliktų darbų objekte, todėl abiejų šalių sutikimu toks punktas buvo įtrauktas į sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė prie pateiktų prieštaravimų, kad nebuvo atlikti visi projekte numatyti darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįvardijo neatliktų darbų apimties ir jų įvertinimo. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis dėl netinkamai ar ne laiku atliktų darbų, arba apskritai dėl neatliktų darbų, arba jų dalies. Nuo 2019-12-17 (paskutinio atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros išsiuntimo dienos) iki 2020-04-30, t. y. ilgiau nei 5 (penkis) mėnesius atsakovė nei karto nesikreipė į ieškovę su pretenzijomis dėl netinkamai atliktų ar visiškai neatliktų darbų pagal sutartį, nei karto nenurodė jokių atliktų darbų trūkumų, nors laiku gavo Atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras bei skolų suderinimo aktus. Taip pat iki 2020-04-30, priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde, atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. atliktais daliniais mokėjimais už rangos darbus 2020-01-06 3000 Eur, 2020-02-10 1000 Eur, 2020-02-13 1000 Eur ir 2020-06-08 700 Eur pripažino ieškovės tinkamai atliktus darbus. Atsakovė tik 2020-04-30, jau po to kai jai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas jos turtas, išsiuntė 1 (vieną) elektroninį laišką, kuriame buvo prisegti jos nepagrįstai sukurta lokalinė sąmata ir PVM sąskaita faktūra. Į šį laišką ieškovės direktorė atsakė ir iškarto nurodė, kad su pateiktais dokumentais nesutinka, paprašė paaiškinti šių dokumentų atsiradimą ir pagrįstumą, tačiau to atsakovė nepadarė.
2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovė apie atliktus darbus buvo informuota laiku, sutartimi numatyti darbai atlikti ir priimti Rangovo kaip numatyta sutartyje, atsakovė pagal sutarties 4.1-4.3 p. už atliktus darbus neapmokėjo, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovė privalėjo įvykdyti prievolę Sutartyje ir sąskaitose faktūrose nurodytu būdu ir terminais, tačiau nesumokėjo už atliktus darbus, praleido prievolės įvykdymo terminą.
Atsiliepimas
2.5. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, šiuos teiginius jis grindžia tik deklaratyviai, iš esmės tuo, kad teismas, anot atsakovės, nepagrįstai ignoravo ir netinkamai vertino nagrinėjamos situacijos aplinkybes ir jo pateiktus įrodymus. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo, atsakovės požiūriu, pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl. Apeliaciniame skunde šiuo klausimu yra dėstomi tik teisiniai motyvai, kurie nėra paremti konkrečiais faktais. Ieškovės nuomone, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos – to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama atsakovės T. S. įmonės apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
17. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus pagal tarp šalių sudarytą subrangos sutartį.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovė UAB „H. grupė“ su atsakove T. S. įmone sudarė Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal techninį projektą, pakeisti naujais buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo tiekti medžiagas, reikalingas atlikti darbus, priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos. Pagal šią sutartį atlikusi darbus ieškovė pateikė atsakovei keturis Atliktų darbų aktus ir keturias PVM sąskaitas faktūras, t. y. 1) 2019-10-17 išsiuntė Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 7332,60 Eur be PVM sumai; 2) 2019-11-07 išsiuntė Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 10667,40 Eur be PVM sumai; 3) 2019-11-13 išsiuntė Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4000,00 Eur be PVM sumai; 4) 2019-12-17 išsiuntė Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1555,00 Eur be PVM sumai. Atsakovė priėmė visus Atliktų darbų aktus ir visas PVM sąskaitas faktūras be jokių pretenzijų ir/ar papildomų reikalavimų (dėl darbų kokybės, kiekio ir pan.). Už ieškovės atliktus darbus atsakovė iš dalies atsiskaitė. Ji ieškovei sumokėjo 5435 Eur. Laikydama, kad atsakovė liko skolinga 18 120,00 Eur, ieškovė 2020 m. kovo 10 d. dėl šios skolos išieškojimo kreipėsi į teismą. Teisme nagrinėjant bylą, atsakovė 2020 m. birželio 8 d. sumokėjo ieškovei dar 700 Eur. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei UAB „H. grupė“ iš atsakovės T. S. įmonės 17 420,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą 17 420,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 983 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą padavė atsakovė, kuri prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos Subrangos sutarties nuostatas, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020).
20. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės rangovo pareigos – darbus atlikti tinkamai ir esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat jo perdavimas užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė pagal subrangos sutartį 2019 m. spalio- gruodžio mėnesiais atliktus darbus perdavė atsakovei keturiais aktais. Atsakovė, nors šių aktų ir nepasirašė, gavusi šiuos aktus, per tarp šalių sudarytoje subrangos sutartyje numatytą terminą jokių pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės nepareiškė, taigi darbus priėmė. Priėmus darbus, atsakovei atsirado pareiga už juos sumokėti.
21. Tokią išvadą padarė ir bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kuris sprendime nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties 4.3. punkte šalių susitarimu numatyta, kad jei Rangovas per 5 (penkias) darbo dienas nepagrįstai nepasirašo atlikto sutartinio darbo perdavimo-priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros, šalys laiko, kad sutartinis darbas yra atliktas ir priimtas Rangovo, o Subrangovas turi teisę reikalauti, kad rangovas sumokėtų sutartinę kainą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties 4.3 punkto nuostatas, tačiau tokio skundo argumento net nemotyvavo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad tokį susitarimą šalys sudarė laisva valia, toks susitarimas aiškus ir suprantamas, šiomis Sutarties nuostatomis pirmosios instancijos pagrįstai vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.
22. Apeliaciniame skunde, kaip vertina teisėjų kolegija, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė neatliko visų projekte numatytų darbų, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti visą jos pateiktose sąskaitose nurodytą sumą. Atsakovė teigia, kad ieškovė neatliko visų darbų, juos buvo priversta atlikti pati atsakovė, ką patvirtina užsakovo pretenzija ir atsakovės sudaryta lokalinė sąmata. Tačiau byloje duomenų, kad atsakovė Sutarties 4.3 punkte numatyta tvarka ir terminais būtų reiškusi ieškovei, kaip subrangovei, pastabas dėl atliktų statybos darbų trūkumų, apimčių ar kitų neatitikimų, konstatavusi defektus, nepateikta. Jei ieškovės atliktų darbų trūkumai paaiškėjo po darbų perdavimo atsakovei, ši pagal Sutarties 5.2 punkto nuostatas privalėjo nustatyti terminą, per kurį ieškovė privalo pašalinti darbų trūkumus, ir tik šiai to nepadarius, atsakovė turėjo teisę trūkumus šalinti pasinaudodama kitų asmenų pagalba ar pati. Atsakovė apie tokius trūkumus ieškovę informavo tik 2020 m. balandžio mėnesį, kai jau ginčas buvo nagrinėjamas teisme, nurodė, kad pati pašalino atsakovės darbų trūkumus, su kuo ieškovė nesutiko. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovė prie pateiktų prieštaravimų, kad nebuvo atlikti visi projekte numatyti darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįvardijo neatliktų darbų apimties ir jų įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Kada atsakovė, nesilaikydama Sutarties 5.2 punkto nuostatų, nenustato termino po darbų priėmimo pastebėtiems darbų trūkumams ištaisyti, apie tokius trūkumus net neinformuoja ieškovę, apie tokius trūkumus pareiškia tik nagrinėjant ginčą teisme, tačiau nepateikia įrodymų, kada ir kokie trūkumai buvo pašalinti, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės perduoti darbai tikrai buvo su trūkumais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad kurie nors iš Atliktų darbų aktuose nurodytų ieškovės darbų buvo neatlikti ar atlikti su trūkumais, netinkamai.
23. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė visų darbų neatliko ir paliko objektą, todėl atsakovė buvo priversta pati atlikti šiuos darbus, o atlikusi darbus ji 2020 m. balandžio 30 d. išrašė ir pateikė sąskaitą ieškovei 11 604 Eur sumai, ir atliko reikalavimų įskaitymą.
24. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios pagrindinės sąlygos atlikti įskaitymą: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šie jų reikalavimai turi būti priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais ar netinkamai, šiuos trūkumus ištaisė pati atsakovė, todėl ji galiojančio reikalavimo ieškovei neturėjo. Be to pati atsakovė teisme nagrinėjamoje byloje ginčijo ieškovės reikalavimo dalį. Taigi atsakovė neturėjo pagrindo atlikti įskaitymą.
25. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei galėtų būti priteistos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Ieškovei nepateikus įrodymų apie tokias išlaidas, jos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.