Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei N. L. dėl garbės ir orumo gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė pareikštą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas yra savo srities specialistas, Komentaras apie ieškovą buvo parašytas tikslinėje interneto svetainėje, kurioje pacientai ieško informacijos apie gydytojus . Laikotarpyje nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio Komentarą perskaitė 1500 interneto svetainės lankytojų. Pacientai atėję gydytis pas ieškovą, taip pat kolegos, darbdavys, jo klausinėdavo ar Komentaras yra pagrįstas, taip pat ieškovas pastebėjo, kad jo paslaugų atsisako daugiau pacientų. Laiko, kad tokio komentaro atsiradimas, sukėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus, sumažėjo pacientų. Nurodė, kad teismo ekspertai, įvertinę šį komentarą, pasakė, kad šiais teiginiais buvo konstatuojama apie ieškovą kaip apie gydytoją. Taip pat nurodė, kad ieškovo atžvilgiu pagal atsakovės komentarą, nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, darbdavys taip pat nebuvo atlikęs patikrinimo dėl ieškovo profesinių pareigų atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė 2017-09-22 17:17 iš IP adreso (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje www.pincetas.lt parašė tokio turinio atsiliepimą apie ieškovą: „vizitas buvo mano mamai, kai is žmogaus padare neigalu invalida ir kuri po kanciu mire. Paime kysi 800lt, o kai buvo prašoma grazinti uz nevykusia operacija, jis grasino santazu...“. Komentaras iš internetinės svetainės buvo pašalintas 2018-11-06.

Ieškovas dėl atsakovės veiksmų kreipėsi į Vilniaus miesto penktojo policijos komisariatą pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad atsakovės veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje.

CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2013-01-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013, kt.). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo.

Konstitucija garantuoja kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą, kai yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės ir laisvės (30 str. 1 d.). Todėl jeigu apie asmenį yra paskleisti tikrovės neatitinkantys ir jo garbę bei orumą žeminantys duomenys, jis turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas paneigti šiuos duomenis, o taip pat atlyginti dėl tokių duomenų paskleidimo jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Taikant civilinę atsakomybę tiek dėl asmens teisės į privatumą, tiek dėl asmens teisės į garbę ir orumą, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-193/2007, 2012-11-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktoje 2018-02-06 specialisto išvadoje Nr. 11-184(18) konstatuota, kad:

„1. Tiriamajame komentare pateikiama informacija, kad G. Š. netinkamai atliko gydytojo darbą: komentaro autoriaus motiną padarė neįgalia, atliko nevykusią operaciją, ir informacija, kad G. Š. elgėsi neetiškai ir nusikalstamai: paėmė 800 Lt kyšį, grasino šantažu.

2. Visa komentare apie G. Š. pateikiama informacija yra neigiama.

3. Komentare informacija apie G. Š. formuluojama ir kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, ir kaip vertinimas. Kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija suformuluoti pasakymai, kad G. Š. komentaro autoriaus motiną padarė neįgalia, G. Š. paėmė 800 Lt kyšį ir grasino šantažu. Kaip vertinimas pateikiamas atliktos operacijos apibūdinimas žodžiu „nevykusi“.“

Ieškovas nurodo, kad atsakovė parašė jo garbę ir orumą žeminantį Komentarą, dėl ko buvo padaryta žala jo profesinei reputacijai. Atsakovė nurodo, kad Komentaras yra neigiamas, tačiau ji tokiu būdu išsakė savo nuomonę apie ieškovą, nes jis praeityje atliko operaciją atsakovės motinai, kuri vėliau dėl komplikacijų mirė.

Kaip nurodyta anksčiau, civilinė atsakomybė dėl garbės ir orumo pažeidimų gali kilti tik nustačius žinių paskleidimo faktą. Teismas kritiškai vertina atsakovės poziciją, kad Komentaru ji išreiškė savo neigiamą nuomonę apie ieškovą. Pažymėtina, kad šiuo atveju pagal byloje pateiktą medžiagą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, matyti, kad yra nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Pirma, atsakovės Komentaro negalima vertinti kaip nuomonės, nes atsakovė nurodė konkretų faktą, tai yra, kad ieškovas paėmė 800 Litų kyšį ir netinkamai atliko atsakovės motinai operaciją, kuri dėl komplikacijų mirė, todėl atsakovė paskleidė žinią, o ne nuomonę, ką patvirtina ir byloje atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta 2018-02-06 specialisto išvada;

Antra, atsakovės faktas buvo paskleistas konkrečiai apie ieškovą interneto svetainės www.pincetas.lt, ieškovo anketoje, kuri yra prieinama interneto svetainės lankytojams Iš byloje pateiktos www.pincetas.lt informacijos matyti, kad Komentaro paskelbimo laikotarpiu(2017-09-22 iki 2018-11-06) interneto svetainę aplankė 338950 asmenų, iš kurių 1510 asmenų peržiūrėjo Ieškovo profilį interneto svetainėje.

Trečia, atsakovės paskleista žinia žemina ieškovo garbę ir orumą, nes ieškovas buvo viešai kaltinamas nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145, 225, 229 straipsnių padarymu, nors ikiteisminis tyrimas ar auditas dėl ieškovo veiksmų, nurodytų Komentare nebuvo pradėtas, todėl atsakovė neįrodė savo argumentų, kad jos Komentare parašyti faktai gali būti prilyginami nuomonei.

Ketvirta, paskleista žinia neatitinka tikrovės, nes atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ieškovas netinkamai atliko operaciją atsakovės motinai, ko pasėkoje ji mirė. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovas paėmė 800 Litų kyšį prieš atsakovės motinos operaciją.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad paėmė kyšį, sutrikdė atsakovės mamos sveikatą, ko pasėkoje ji mirė, taip pat šantažavo atsakovę, todėl savaime yra įžeidžiantys bet kokį asmenį, kurio atžvilgiu nebuvo priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Atsakovės teiginiai, skirti ieškovui, yra nemalonūs, užgaulūs, įžeidūs. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovą sumenkino jo savivertę, tai yra orumą, be to, žvelgiant iš pasyvaus (pašalinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindą suabejoti jo veiksmų teisėtumu, tai yra, pažemino ir jo garbę. Taigi šioje byloje nustatyti visi pagrindai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK2.24 straipsnio 1 dalį taikyti. Todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas visa apimtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl atsakovės Komentaro pripažinimo žeminančiu ieškovo garbę ir orumą yra tenkinamas, teismas turi pagrindą spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Asmuo turi teisę reikalauti ne tik paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, bet ir reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad, atsakovei paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis apie jį, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, sumažėjo jo pacientų skaičius, kolegos ėmė abejoti jo profesionalumu. Atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu ir prašo jį atmesti, atsižvelgiant ir į tai, kad jos gaunamos pajamos nėra didelės, ji taip pat augina du nepilnamečius vaikus.

Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK6.250str. 1 d.). Visgi žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos įrodinėjimas, šiuo atveju turi savitą specifiką. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanomai teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kita vertus, įrodinėjant patirtą neturtinę žalą, svarbu turėti omenyje tai, jog šiuo atveju, inter alia yra kalbama ir apie konkretaus žmogaus vidinę subjektyvią būseną, kurią jis išgyvena dėl patirto jo teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1000/2003). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. EŽTT pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją ( Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą ( Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. Be to, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-342/2010).

Teismas laiko įrodytu, kad atsakovės veiksmai ieškovui sukėlė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, kadangi buvo apkaltintas kyšio ėmimu, tarnybinių pareigų neatlikimu, žmogaus terorizavimu ir tuo, kad nekokybiškai atliko asmens operaciją, todėl ši visa situacija kėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus. Tačiau teismas laiko neįrodytu ieškovo argumentu, kad dėl atsakovės Komentaro ieškovui sumažėjo darbo krūvis, kad jis prarado dalį pacientų, taip pat teismas laiko ieškovo neįrodytu, kad po šių įvykių pasikeitė bendradarbių bendravimas su juo. Ieškovas teismui nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusių asmens kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas laiko, kad atsakovės veiksmai ieškovui nesukėlė itin neigiamų pasekmių, nes ieškovas ir toliau sėkmingai dirba pagal profesiją. Teismas atsižvelgia, į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, jos vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 590,00 Eur, turi du nepilnamečius vaikus, taip pat į tai, kad atsakovei buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, ją atleidžiant 50 procentų nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl spręstina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį mažina ir ieškovui iš atsakovės priteisia 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje ieškovas sumokėjo 113,00 Eur žyminį mokestį už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau 2019-02-11 papildęs ieškinio reikalavimus pareiškė ir neturtinį reikalavimą, dėl Komentaro pripažinimo žeminančiu ieškovo garbę ir orumą, tačiau nesumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovui teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas A. A., kuriam ieškovas sumokėjo iš viso 600,00 Eur. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8. p. nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Ieškovas ieškinyje atsakovės atžvilgiu reiškia du reikalavimus, kurių kiekvieno procentinė išraiška – po 50 proc. Neturtinis ieškovo reikalavimas tenkintas pilna apimtimi. Reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintas iš dalies priteisiant 500,00 Eur, t. y. 5 proc. (50 proc. x 500,00 Eur : 5000,00 Eur). Ieškovo patenkintų reikalavimų procentinė išraiška – 55 proc. (50 proc. + 5 proc.).

Ieškovas už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo sumokėjo 113,00 Eur žyminio mokesčio, tenkinus šį reikalavimą 5 procentų išraiška, ieškovui iš atsakovės priteistinas 5,65 Eur žyminis mokestis.

Ieškovo reikalavimus patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui taip pat priteistinos jo turėtos 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios su advokato teisinėmis paslaugomis ((600 Eur x 55 proc. : 100 proc.). Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 335,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (330,00 Eur + 5,65 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas valstybei nesumokėjo žyminio mokesčio dėl neturtinio reikalavimo, tačiau reikalavimas buvo tenkintinas pilnai, mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas valstybei iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinis ieškovo reikalavimas buvo tenkintinas pilnai ir į tai, kad atsakovė šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu yra atleista 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir proceso išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 37,50 Eur mokėtino žyminio mokesčio (75,00 Eur * 50 proc. / 100 proc. = 37,50 Eur).

Nagrinėjamuoju atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019-02-18 pateikė teismui 2019-02-15 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybė šioje civilinėje byloje patyrė 182,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai buvo tenkintini 55 proc., valstybei iš ieškovo priteisiama 81,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (182 Eur x 45 proc. / 100 proc. = 81,90 Eur), iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 50,05 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (182 Eur x 55 proc. / 100 proc. / 50 proc. = 50,05 Eur)

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 8,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteistinos valstybei iš ieškovo ir atsakovės - iš ieškovo 3,83 Eur, atsakovės - 2,34 Eur (atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 50 procentų atleista nuo valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų). Iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 89,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (37,50 Eur + 50,05 Eur + 2,34 Eur)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 178 str., 185 str., 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad N. L., gim. (duomenys neskelbtini), parašytas atsiliepimas interneto svetainėje www.pincetas.lt, - „vizitas buvo mano mamai, kai is žmogaus padare neigalu invalida ir kuri po kanciu mire. Paime kysi 800lt, o kai buvo prasoma grazinti uz nevykusia operacija, jis grasino santazu...“, žemina G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens garbę ir orumą.

Priteisti iš N. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš N. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 335,65 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 81,90 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą, 90 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad išlaidas, susijusias su N. L. suteikta antrine teisine pagalba, valstybei, pinigus pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš N. L., gim. (duomenys neskelbtini), 50,05 Eur (penkiasdešimt eurų, 5 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad išlaidas, susijusias su suteikta antrine teisine pagalba, valstybei, pinigus pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 37,50 Eur (žyminio mokesčio) ir 3,83 Eur (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei. Išaiškinti, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš N. L., gim. (duomenys neskelbtini), 39,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir dėl priteisto žyminio mokesčio sumokėjimo, valstybei pinigus pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.