Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-01-26 · Civilinė byla Nr. 2-92-943/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
2-92-943/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02466-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
valstybės įmonės Lietuvos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juta Jazz kava“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-92-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02466-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartyje, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2343-661/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juta Jazz kava“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos oro uostai dėl viešojo nuomos konkurso sąlygų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti VĮ Lietuvos oro uostai rengiamo viešojo nuomos konkurso dėl patalpų nuomos keleivių terminale procedūras ir pripažinti konkurso sąlygas paskelbtas 2015 m. lapkričio 25 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.Vilniaus apygardos teismui 2016 m. liepos 22 d. ieškovė UAB „Juta Jazz kava“ pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad ieškovei UAB „Juta Jazz kava“ iš atsakovės VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą skundžiamoje 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne iš VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo, bet iš atsakovės VĮ Lietuvos oro uostai.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. nutarties motyvuojamoje dalyje išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodydamas, kad ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 800 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Visgi, 2016 m. kovo 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta UAB „Juta Jazz kava“ priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios rašymo klaidos ištaisymas nekeičia teismo nutarties esmės ir ji yra ištaisytina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai.

Atskiruoju skundu atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamu procesiniu sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas, neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, šį klausimą gali išspręsti nebent papildomu sprendimu, o ne teismo sprendimo trūkumų ištaisymą reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Priėmęs skundžiamą nutartį teismas pakeitė nutarties esmę.Ištaisius rašymo apsirikimą, atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai neteko galimybės skųsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo, nes apskundimo terminai jau yra suėję.Ieškovė, kuri buvo atstovaujama advokato, neprašė nei ištaisyti rašymo apsirikimus, nei priimti papildomą sprendimą, todėl ieškovei buvo aiškus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė UAB „Juta Jazz kava“ atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartyje išsamiai išanalizavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Papildomo sprendimo paskirtis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnį yra visiškai kitokia, nes juo yra išsprendžiami klausimai, kurie nebuvo išspręsti pagrindiniu procesiniu sprendimu byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartyje, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl teismo procesinio sprendimo trūkumų ištaisymo instituto taikymo

CPK 276 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, o būtent tai, kad šios nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta, jog iš atsakovės VĮ Vilniaus oro uostai ieškovės UAB „Juta Jazz kava“ naudai yra priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors nutarties motyvuojamoje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teismas išsamiai pasisakė.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės VĮ Lietuvos oro uostai argumentu, kad skundžiama nutartimi buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties esmė. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų esmę, sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties, teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir nutarė ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 1 500 Eur sumažinti iki 800 Eur. Visgi, teismas suklydo rezoliucinėje nutarties dalyje nenurodydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad motyvuojamoje nutarties dalyje pateikti teismo motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šio klausimo nebuvo išsprendęs ir rašymo apsirikimų ištaisymo institutu buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis.Apeliantės nuomone, ieškovė, kuri buvo atstovaujama advokato, neprašė nei ištaisyti rašymo apsirikimus, nei priimti papildomą sprendimą, todėl ieškovei buvo aiškus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad CPK 276 straipsnyje įtvirtinta teisė teismui savo iniciatyva ištaisyti rašymo apsirikimus. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad rašymo apsirikimai buvo pastebėti ir ištaisyti po to, kai ieškovė UAB „Juta Jazz kava“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo (b. l. 144). Vadinasi, ieškovė buvo ir yra suinteresuota Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2343-661/2016 patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, o Vilniaus apygardos teismas, neištaisęs rašymo apsirikimų, neturi galimybės išduoti vykdomąjį raštą. Ieškovė, kurios naudai buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pati savarankiškai sprendžia kada jai įgyvendinti savo procesinę teisę – reikalauti priverstinai įvykdyti teismo sprendimą. Ši teisė gali būti įgyvendinta per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir negalėjimu šios nutarties dalies skųsti, nes suėję apskundimo terminai, pastebėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog skundžiama nutartis priimta jau pasibaigus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties apskundimo terminui, apeliantė VĮ Vilniaus oro uostai gali pasinaudoti teise prašyti atnaujinti šios nutarties dalies apskundimo terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsniai). Argumentai, susiję su galimu 2016 m. kovo 8 d. nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu, plačiau neanalizuojami, kadangi nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė UAB „Juta Jazz kava“ prašo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nors ieškovė paaiškino, kad už atskirojo skundo parengimą buvo apmokėta kartu su sąskaita už teisines paslaugas Nr. BAR 670259 (b. l. 10), tačiau šioje sąskaitoje nurodoma, jog suteiktų teisinių paslaugų pobūdis – ieškinio surašymas ir pateikimas teismui, o šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai nepagrindė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė