- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-1-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08397-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. J. P.
- Atsakovas
- N. J. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-1-252-2017
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08397-2013-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų : (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Eigirdo Činkos ir Margaritos Dzelzienės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. P. ir atsakovės N. J. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-488-2015 pagal ieškovo V. J. P. ieškinį atsakovei N. J. P. ir atsakovės N. J. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto padalijimo, buto mokesčių priteisimo, kompensacijos už parduotą sklypą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės N. J. J. kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes, priteisti jam iš atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo, padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje įgytą 97 278 Lt. vertės turtą: atsakovei priteisti 32 978 Lt vertės 4/9 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); ieškovui priteisti 64 300 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini); iš ieškovo atsakovei priteisti 15 661 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, ją sumokant per 24 mėnesius; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutiko su atsakovės priešieškiniu. Nurodė, kad nėra kaltas dėl santuokos iširimo. Nesutinka, kad 4/9 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta atsakovės asmenine nuosavybe ir, kad iš jo būtų priteista 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčių ir turėtų eksploatavimo išlaidų. Pareiškė prieštaraujantis atsakovės priešieškinyje nurodytam buto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo variantui. Be to, nesutiko ir su prašoma priteisti kompensacija už parduotą sodo sklypą su namu. Atsakovė N. J. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovo V. J. P. kaltės, priteisti iš jo 20 000 Lt neturtinės žalos; pripažinti 4/9 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės asmenine nuosavybe; padalyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei šį butą natūra, o iš atsakovės ieškovui priteisti 1/3 buto dalies vertės kompensaciją – 21 433 Lt, ją įpareigojant sumokėti per 24 mėnesius; priteisti iš ieškovo 1/2 dalį gautos sumos už parduotą sodo sklypą su nameliu sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ - 7250 Lt; priteisti jai iš ieškovo 14 611,47 Lt piniginę kompensaciją, kurią sudaro 1/2 dalis sumokėtų sumų buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui ir priežiūrai, renovacijai; priteisti iš ieškovo atsakovei išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. J. P. ir N. J. P., nutraukė dėl V. J. P. kaltės. Priteisė iš V. J. P. N. J. P. 868,86 Eur neturtinei žalai atlyginti. Po santuokos nutraukimo šalims paliko jų santuokines pavardes. Pripažino N. J. P. asmenine nuosavybe 4/9 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė 9551,09 Eur. Padalino bendrą sutuoktinių turtą: N. J. P. asmeninėn nuosavybėn priteisė 18 622,57 Eur bendros vertės butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o V. J. P. iš N. J. P. priteisė 9311,28 Eur piniginę kompensaciją, ją išmokant per 24 mėnesius. Priteisė iš V. J. P. N. J. P. 1588,75 Eur skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimą, pagerinimus ir kapitalinius įdėjimus. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš V. J. P. N. J. P., bylinėjimosi išlaidas 62,27 Eur žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 845,28 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą bei 11,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės biudžetui. Priteisė iš N. J. P. V. J. P. 60,76 Eur žyminio mokesčio bei 520,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą; į valstybės biudžetą priteisė 3,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas konstatavo, jog ieškovės pateiktų įrodymų pakanka atsakovo neištikimybės faktui konstatuoti. Nurodė, kad išėjęs iš namų ir palikęs šeimą ir ja nesirūpinęs, ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliam ieškovei, gerbti sutuoktinę, visapusiškai rūpintis šeima ir puoselėti bendrus sutuoktinių santykius. Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir konstatavo, kad tolimesnis bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir šalių santuoką nutraukė, paliekant šalims jų santuokines pavardes. Pasisakė, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta bylos duomenimis. Nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ieškovo reikalavimą priteisti iš kitos šalies neturtinę žalą dėl santuokos iširimo atmetė, o atsakovės - tenkino iš dalies. Teismas įvertinęs, kad šalių santuoka faktiškai iširo prieš dvidešimt metų - 1994 m., ieškovui pasitraukus iš šeimos ir pradėjus vesti faktinius šeimyninius santykius su I. R., atsižvelgus į tai, kad ieškovė žinodama apie sutuoktinio neištikimybę ir faktinį gyvenimą su kita moterimi, santuokos su juo nenutraukė, sprendė, kad atsakovė buvo susitaikiusi su tokiu šeimos modeliu. Atsakovės nurodomas sveikatos problemas teismas vertino kaip susirgimus būdingus vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pripažino, kad tai, jog santuokos nutraukimas ir teisminės procedūros, buvo inicijuotos ieškovo atsakovei, esant garbaus amžiaus, kas turėjo neigiamą poveikį jai, todėl prašomą neturtinės žalos dydį sumažino ir iš ieškovo priteisė 868,86 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teismas tenkino atsakovės reikalavimą ir pripažino jos asmenine nuosavybe 4/9 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertindamas tai, kad ieškovas nuo 1994 m. balandžio mėn. bendro ūkio su atsakove nevedė. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog 1997 metais už minėto buto 4/5 dalis savo seserims L. K. ir B. T. sumokėjo iš savo lėšų. Tai patvirtina, kad po tėvo mirties ji paveldėjo ne tik buto dalis bet ir kitą turtą bei pinigines lėšas, kurias panaudojo sumokėjimui už butą. Be to, pinigus šiam tikslui jai siuntė ir užsienyje dirbanti dukra E. H..Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1992 m. rugsėjo 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi yra įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo, kad šis turtas yra įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir jo vertė 64 300 Lt (18 622, 56 Eur) tarp šalių nėra. Teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus savo išdėstytų pozicijų argumentus dėl šio turto padalijimo konstatavo, kad pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant santuokos metu bendrai įgytą butą nėra. Todėl butą padalijo lygiomis dalimis abiems šalims. Teismas atsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji nuo 1994 m. bute gyvena, jį prižiūri ir išlaiko, bei, kad tai yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta ir priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini) natūra jai. Ieškovui atitinkamai iš atsakovės priteisė - 32 150 Lt (9311,28 Eur) piniginę kompensaciją, ją sumokant per 24 mėnesius. Teismas priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo pusę sumos, gautos už 2005 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduotą sodo sklypą su nameliu, esančius sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ atmetė. Teismas pasisakė, kad pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė iki sutarties pasirašymo iš pirkėjos T. M. gavo 5000 Lt, t.y. kainą kuri ir buvo nurodoma sutartyje, pasirašė ir atsakovė. Sutartis patvirtinta notaro ir nenuginčyta. Teismas pažymėjo, kad netiki liudytojos T. M. parodymais dėl kitos pirkinio kainos ir laikė ją nesąžininga sutarties šalimi. Be to, pati atsakovė, nurodė, kad buvo pas notarą ir sutiko savo parašu patvirtinti neteisingas, tikrovės neatitinkančia aplinkybes, todėl dabar pagrįstai patiria neigiamas jų pasekmes. Atmesdamas šį reikalavimą teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčija pačios sutarties, o reikalavimą dėl neatsiskaitymo su ja pareiškė po devynerių metų nuo sutarties patvirtinimo, kelia pagrįstų abejonių. Teismas vertindamas atsakovės reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už jos sumokėtą mokesčių buto išlaikymui dalį konstatavo, jog butą laikotarpiu nuo 1994 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pilnai išlaikė, visus reikiamus mokesčius ir buto pagerinimus vykdė atsakovė. Nors visos sutartys su tiekėjais buvo sudarytos ieškovo vardu, bet jas pasirašė atsakovė. Todėl atmesdamas ieškovo argumentus, kad jis prisidėjo prie buto išlaikymo, mokėdamas atitinkamus mokesčius, sprendė, kad bylos duomenys leidžia tikėti atsakovės paaiškinimais, kad mokesčius mokėjo ir butą nuo 1994 metų išlaikė ji. Tačiau teismas, prašomą priteisti mokesčių ir kitų mokėjimų kompensacijos sumą atsakovei mažino patalpų šildymo ir karšto vandens cirkuliacijos mokesčio ieškovui tenkančia ½ dalimi, nes pati atsakovė patvirtino, kad nurodomu laikotarpiu ieškovas bute negyveno, butu naudojosi vien ieškovė, todėl ieškovui nebuvo jokios pareigos mokėti mokesčių, kurie nėra susiję su jokių jo poreikių, susijusių su gyvenamuoju būstu, tenkinimu. Be to, teismas pripažino, kad reikalavimui dėl mokesčių, sumokėtų už laikotarpį nuo 1994 iki 2004 metų dalies priteisimui yra suėjusi ieškinio senatis, kurią ieškovas ir prašo taikyti. Todėl teismas šioje dalyje atsakovės reikalavimų netenkino. Teismas reikalavimui dėl dalies išlaidų kompensavimo už šarvuotų durų įdėjimą 2002 m. taip pat taikė ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmetė. Pripažinęs, kad visi kiti atsakovės ieškovui reiškiami reikalavimai yra susiję su buto, kuris yra bendra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, kaip daikto išlaikymu ir gerinimu, ir šių reikalavimų pareiškimui nėra suėjusi ieškinio senatis, todėl teismas šiuos reikalavimus tenkino iš ieškovo priteisdamas 5485,64 Lt (1588,75 Eur) jam tenkančią buto (duomenys neskelbtini) m. išlaikymo, gerinimo mokesčių, bei namo eksploatavimo ir renovavimo mokesčių dalį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-19-488/2015 dalyje pakeisti: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. J. P. ir N. J. P. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo N. J. P. iš V. J. P. ir šioje dalyje priešieškinį atmesti; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl pripažinimo asmenine N.J. P. nuosavybe 4/9 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 9551, 09 Eur, ir šioje dalyje priešieškinį atmesti; padalinti santuokoje įgytą 8173,66 Eur vertės turtą: N. J. P., priteisti 9551,09 Eur vertės 4/9 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. J. P., priteisti 18622,57 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš V. J. P. 4535,74 Eur piniginę kompensaciją N. J. P., už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, sumokant šią sumą per 24 mėnesius; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 1588,75 Eur skolos už buto, esančio (duomenys neskelbtini) eksploatavimą, pagerinimus ir kapitalinius įdėjimus priteisimo N. J. P. iš V. J. P. ir šioje dalyje priešieškinį atmesti; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo N. J. P. iš V. J. P. ir šioje dalyje priešieškinį atmesti, bei priteisti V. J. P. iš N. J. P. 970,22 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą, buvo šališkas, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, bendruosius teisės principus, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendimas iš dalies keistinas. Panevėžio miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Neaišku kokiu pagrindu aplinkybė, kad jis leido laisvalaikį ne su atsakove buvo pripažinta kaip jo kaltės įrodymas. Pažymi, kad atsakovė nenorėjo leisti laiko su juo, ką patvirtino ir jos pateiktos fotografijos, kuriose jo nėra, nors dalį fotografijų padarė būtent jis. Apelianto įsitikinimu, jis padarė viską, kad jų šeima būtų laiminga, tačiau jos nepavyko išsaugoti dėl atsakovės netinkamo požiūrio ir elgesio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis nepakankamai rūpinosi šeimos reikmėmis, buitimi ar, kad jis gaudavo dovanų iš svetimų moterų, su jomis buvo neištikimas atsakovei. Jis neneigia, kad turėjo pažįstamų moterų, tačiau šis bendravimas buvo platoniškas, tik atsakovė nepagrįstai jas laikydavo jo meilužėmis. Mano, kad teismas nebuvo objektyvus, nes atsakovės kviestais liudytojų parodymais tikėjo, o jo - atmetė. Sūnaus G. P., kuris su juo daugiau nei metus nebendrauja ir yra suinteresuotas bylos baigtimi atsakovės naudai, parodymais, kad jis tėvą veždavo pas svetimas moteris, tikėti negalima. Taip pat prašo kritiškai vertinti A. B., kuri yra E. H. draugė, parodymus dėl jo santykių su I. R.. Jos parodymų patikimumą neva jis pirko butą (duomenys neskelbtini) paneigia I. R. buto įsigijimo dokumentai. Liudytojų M.B. K., Z.D. K. parodymai apie 6-7 moterų turėjimą, išėjimą iš šeimos ir šeimos nerėmimą materialiai taip pat nepagrįsti jokiais kitais įrodymais ir yra visiškai neteisingi. Su savo seserimi O. G. jis keletą metų nepalaiko ryšių, jie yra susipykę, todėl ji teikdama parodymus teismui, apelianto nuomone, siekia atkeršyti. Teismas taip pat netinkamai ištyrė ir įvertino pateiktas fotonuotraukas, kuriose jis užfiksuotas su I. R.. Pripažįsta, kad po jo išvarymo iš namų kurį laiką gyveno I. R. priklausiusiame bute, tačiau santykiai visada paremti tik pagarbos ir pagalbos principais ir tai buvo jau po to, kai jų su atsakove santuoka buvo faktiškai iširusi. Pabrėžia, kad šeimos bendravimas nutrūko ir dėl prastos jo sveikatos būklės, teismas netyrė ir nevertino J. K. ir I. M. parodymų, kurie patys matė šalių santuokinį gyvenimą ir patvirtino, jog jis buvo pareigingas, mandagus, šeima besirūpinantis žmogus, vienas dirbdavo sode. Šie liudytojai taip pat patvirtino, jog po išvarymo iš namų jis su atsakove negyvena apie 10 metų, bet tai teismui nesutrukdė nepagrįstai konstatuoti, jis su I. R. pradėjo bendrauti 1994 metais išėjęs iš namų ir palikęs ją. Nei namo savininkų bendrijos pirmininkės pažyma, nei namo gyventojų liudijimas dėl jo gyvenimo su I. R. nelaikytini dokumentais CPK 197 straipsnio prasme. Įstatymas apskritai nenumato namo gyventojų paliudijimo kaip priemonės faktiniams duomenims nustatyti (CPK 177 straipsnis). (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkė J. D. name gyvena tik kelis metus, tad apie 1994 m. įvykius liudyti negali. Nei rašytiniais įrodymais, nei fotonuotraukomis ar liudytojų parodymais jo kaltė dėl santuokos iširimo nebuvo įrodyta. Epizodinis dalijimasis I. R. nuosavybe jau po šeimos iširimo tikrai neįrodo neištikimybės fakto ir nesudaro pagrindo preziumuoti kaltę dėl santuokos iširimo. Mano, kad būtent atsakovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, t.y. negerbė jo, smurtavo, girtavo, nerėmė šeimos nei materialiai, nei moraliai, todėl prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo faktinio santuokos iširimo praėjo apie 10-11 metų ir yra sudėtinga įrodyti visas su santuokos iširimu susijusias aplinkybes, todėl mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Mano, kad nėra pagrindo priteisti atsakovei neturtinės žalos atlyginimą, juolab, kad teismas nei žalos fakto, nei jos dydžio niekaip neargumentavo. Pats santuokos iširimo faktas atsakovei žalos nepadarė. Be to, teismas visiškai nevertino jo sveikatos būklės ir turtinės padėties. Jis turi didelius specialius poreikius, ištisą parą slaugomas, jo turtinė padėtis sunki, todėl mano, kad neteisinga priteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimą atsakovei, juolab, kad iki pat bylos baigties teigė tebenorinti išsaugoti santuoką ir tuo patvirtino, jog jis yra geras sutuoktinis. Teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe 4/9 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmiausia, teismas nepagrįstai rėmėsi klaidingais atsakovės teiginiais, kad jie nuo 1994 metų neveda bendro ūkio. Ši aplinkybė neįrodyta ir yra visiškai neatitinkanti tikrovės, paneigta liudytojų I. M., J. K., G. B., V. R., V. M. parodymais. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė savo seserims 14 500 Lt kompensaciją sumokėjo iš asmeninių lėšų. Ginčo buto dalis nebuvo nei paveldėta, nei dovanota, šis turtas buvo perkamas už jų bendrų lėšų, neprisidedant kitiems asmenims. Todėl atsakovė neturi jokių įrodymų, paneigiančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės faktą. Panevėžio miesto apylinkės teismui tenkinus atsakovės reikalavimus pripažinti 4/9 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe ir priteisti jai visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, atsakovei teko du nekilnojamojo turto vienetai. To tarpu, jis būdamas ligotas, garbaus amžiaus žmogus, liko be galimybės turėti savo namus, priverstas nuolat naudotis kitų asmenų pagalba. Be to, teismas visiškai neargumentavo sprendimo dalyje dėl 24 mėnesių piniginės kompensacijos išmokėjimo termino nustatymo. Iš priimto teismo sprendimo net nėra aišku ar jame numatytas sprendimo įvykdymo termino atidėjimas ar išdėstymas, neaišku nuo kada šis 24 mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas. Teismas, priteisdamas atsakovei visą nekilnojamąjį turtą, o jam - piniginę kompensaciją, nepareikalavo jokio prievolės užtikrinimo, nesprendė priverstinės hipotekos atsakovės turtui steigimo klausimo. Teigia, kad apelianto netenkina toks turto padalijimo būdas, nes gyventi savo bute jis nori jau dabar, o gavęs piniginę kompensaciją per nurodytą terminą jis net negalėtų įsigyti gyvenamojo ploto. Tuo tarpu tenkinus ieškinį šioje dalyje ir jam priteisus visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė turėtų kur gyventi ((duomenys neskelbtini)) ir jos interesai nebūtų pažeisti nustatant kompensacijos išmokėjimo terminą, Pažymi, kad minėtą butą jis išlaikė iki 2013 metų rudens, tad antrą kartą sumokėti už tą patį nėra jokio pagrindo. Tarp šalių jokio susitarimo dėl mokesčių už buto išlaikymą mokėjimo, kuriuo būtų aptartos kompensavimo už įmokėtus mokesčius vieno kitam, skyrybų atvejų, sąlygos, nebuvo. Visuose buto dokumentuose mokėtojas yra nurodytas atsakovas, todėl iš jo negali būti prisiteisiamos jo paties sumokėtos sumos. Jis visą laiką išlaikė savo turtą, nors dabar mano, kad galėjo to nedaryti, nes jam visą laiką buvo ribojama teisė naudotis savo turtu, į butą patekdavo tik namuose esant atsakovei. Teismas, pagrįstai taikydamas daliai reikalavimų ieškinio senatį, neįvertino, kad ir iš jo priteistiems mokesčiams yra suėjusi senatis (pavyzdžiui, AB „(duomenys neskelbtini) pažymos išduotos laikotarpiui nuo 2004 sausio 1 d. ir ši data yra ankstesnė nei 10 metų iki priešieškinio pareiškimo dienos.Sprendžiant kaupiamųjų lėšų priteisimo klausimą nebuvo išsiaiškinta koks yra kaupiamųjų lėšų likutis. Jo įsitikinimu, butą priteisus atsakovės naudai, jai liktų ir visos sukauptos lėšos, tad net teismui nepagrįstai laikant, kad atsakovas jų nemokėjo, būtų nesąžininga jas priteisti iš atsakovo. Neaišku kokiais įrodymais remiantis buvo priteistos sumos už paskolą, renovaciją, remontą, nes nėra nei vieno tinkamo šių sumų dydį ir jų sumokėjimą patvirtinančio įrodymo. Neatsižvelgta į tai, kad visi buto pagerinimo darbai atlikti už jų bendras su atsakove lėšas. Jei kažkokie pagerinimai buvo atlikti jam nežinant, be jo sutikimo, tai reikštų, kad bendraturtė pažeidė jo teises ir teisės reikšti jokių su tuo susijusių reikalavimų, neturi. Teismas, neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė, gaudama tik senatvės pensiją, teigia viena sumokėjusi per 30 000 Lt būsto išlaikymo išlaidų. Tai patvirtina ją meluojant apie jo neprisidėjimą prie turto išlaikymo ir rodo jos norą pasipelnyti.Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigdamas, kad teismas nesilaikė CPK 93 straipsnio reikalavimų ir suklydo apskaičiuodamas patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį. Be to, teismas, neišskyrė iš atsakovės jo naudai priteistos sumos 32150 Lt (9311,28 Eur), kas sumažintų atsakovės patenkintus reikalavimus iki 73 613,64 Lt (21 319,79 Eur). Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą iš esmės palaiko savo apeliacinio skundo reikalavimus ir prašo juos tenkinti, o ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis pakeitė savo nuomonę dėl kaltės dėl santuokos iširimo, parodo, kad ieškovo paaiškinimais tikėti negalima. Be to tokiu būdu keliami nauji reikalavimai. Apie abipusę kaltę ieškovas prabilo tik siekdamas išvengti neturtinės žalos priteisimo. Teigia, kad šioje situacijoje yra tik ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo, jis buvo neištikimas, 20 metų nesirūpino šeima, atsakovės galimybėmis vienai išlaikyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), be to jis vartojo jos atžvilgiu smurtą, žiauriai elgėsi su ja ką patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Nurodo, kad ieškovas pats pripažino, kad 15 metų nebegyvena su atsakove. I. R. ir ieškovo šeimyninių santykių pobūdį patvirtina ne tik liudytojai, bet ir namo bendrijos pažyma, taip pat ir daugkartiniai įrašai jo ligos istorijoje, kur nurodoma, kad jo slaugymu užsiima žmona. Mano, kad jai turėtų būti priteista didesnė neturtinės žalos suma. Pažymi, kad buto (duomenys neskelbtini) 4/9 dalis ji įsigijo savo ir dukros lėšomis, bet ne prisidedant ieškovui. Pažymi, kad abi šalys pageidauja buto padalijimo per piniginę kompensaciją, visą butą natūroje priteisiant vienam sutuoktiniui. Nesutinka, kad butas natūra turėtų būti priteistas ieškovui. Ji daugiau nei 20 metų viena išlaikė šį butą, jame nuolat gyveno, yra silpnos sveikatos, o butas (duomenys neskelbtini) g. yra netinkamas gyventi, nes nėra suremontuotas. Palaiko savo poziciją dėstomą apeliaciniame skunde, kad teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą - butą (duomenys neskelbtini) g. Mano, kad kompensacijos išmokėjimo terminas, įvertinus jos finansinę padėtį ir kitas aplinkybes yra per trumpas. Teigia, kad skirtingai nei aiškina ieškovas, pirmosios instancijos teismas suvaržė būtent jos teises proceso metu ir atsiliepime išdėstė procesinės teisės pažeidimus, kuriuos jos vertinimu padarė pirmosios instancijos teismas proceso metu, dėl ko priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje dėl iš jos priteistos piniginės kompensacijos už butą, esantį (duomenys neskelbtini) m., dydžio ir jos išmokėjimo termino, dėl likusios nepriteistos jai dalies mokesčių ir pagerinimų už butą (duomenys neskelbtini) m. ir dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos ieškovui. Prašo jos priešieškinį šiose dalyse tenkinti pilnai: sumažinti iš jos priteistos ieškovui piniginės kompensacijos už buto, esančio (duomenys neskelbtini) m., dalį dydį nuo 9311,28 Eur iki 6207,43 Eur ir piniginės kompensacijos sumokėjimo ieškovui terminą nustatyti 36 mėnesius; priteisti jai iš ieškovo likusią sumą mokesčių ir pagerinimų – 2643,02 Eur už butą, (duomenys neskelbtini). Pakeisti apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų – pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovui nepriteisti. Priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo surašymą. Nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, dėl ko dalyje dėl priešieškinio reikalavimų netenkinimo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai vertino, kad pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant santuokos metu bendrai įgyto buto nėra. Skirtingai nei konstatavo teismas, šalių gaunamos pajamos nėra santykinai panašios. Teismas neišsireikalavo visų duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas, kurios apeliantės įsitikinimu daugiau nei dvigubai viršija josios pajamas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui nuo 1994 m. balandžio metu, palikus šeimą, visą tą laiką šiame bute gyveno ji viena ir mokėjo jo išlaikymo mokesčius, namo renovavimo mokėjimus, viena rūpinosi buto priežiūra. Atsakovas per visą 20 m. laikotarpį jokių savo kaip turto bendrasavininkio pareigų nevykdė, todėl pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. be to, jos įdėtos pastangos, buto mokesčių mokėjimas, renovacijai skirtos lėšos, padidino šio buto vertę iki esamos, todėl ieškovas atitinkamai turėti gauti žymiai mažesnę kompensaciją. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens cirkuliaciją. Apylinkės teismas, neįvertino, kad šis mokestis už šilumą yra visai kitokio pobūdžio nei mokesčiai už dujas, vandenį ir elektrą, nes šis mokestis yra mokamas nepriklausomai nuo to ar savininkas naudojasi tuo turtu ar ne. mano, kad teismas nepagrįstai taikė ir ieškinio senatį mokėjimams už laikotarpį nuo 1994 m. iki 2004 m. Neįvertino, kad šie mokėjimai yra tęstinio pobūdžio ir senatis negali apriboti pareigos mokėti periodinius mokėjimus, o skolas už savo buto išlaikymą /eksploatavimą savininkas privalo sumokėti susikaupusias bet kuriuo laikotarpiu. Kadangi ieškovas teigė, kad mokesčius mokėjęs iki 2013 m. rudens, tai ieškinio senatis irgi negali būti taikoma. Apeliantės vertinimu, teismas privalėjo laikytis tos pačios logikos, pagal kurią priteisė jai 1/2 dalį jos sumokėtos sumos už bute įdėtus langus ir balkono įstiklinimą, ir reikalavimui dėl šarvuotų durų įdėjimo. Atkreipia teismo dėmesį, kad I. R. daro netinkamą įtaką atsakovui, nes vos jis suteikė jai įgaliojimą, ši ėmė ruošti V.J. P. ištuokos bylą ir reikalauti svetimo turto. Todėl prašo pridėti į bylą E. H. 2015 m. sausio 7 d. skundą Sveikatos apsaugos ministerijai ir 2015 m. sausio 30 d. atsakymą į jį, kurie rodo, kad liko neišsklaidytos abejonės dėl ieškovo veiksnumo, taip pat ar pilna ar nepilna jo medicininė kortelė buvo atsiųsta į civilinę bylą iš ieškovo šeimos gydytojos, liko neaišku už kokius konkrečiai susirgimus ieškovas gauna maksimalią slaugos išmoką.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo N. J. P. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Palaiko savo apeliacinio skundo argumentus ir papildomai nurodo, kad jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jam mokama 265,85 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri naudojama jo gydymui ir slaugai. Taip pat gauna 312,96 Eur senatvės pensiją, tiek minėta šalpos išmoka panaudojami vien būtinųjų fizinių poreikių patenkinimui. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jo ir atsakovės sveikatos būkles ir gaunamas pajamas, apgrįstai nustatė, jog jos santykinai panašios, t.y. atmetus būtinas gydymo ir slaugos išlaidas lieka panašios sumos pragyvenimui. Pabrėžia, kad nukrypti nuo lygių dalių principo šiuo atveju nėra pagrindo, nes atsakovės sveikatos būklė ir turtinė padėtis yra geresnė nei jo. Nesutinka, kad atsakovei išvarius jį nuo 2004 m. iš namų jis nemokėjo mokesčių. Nesutinka su kompensacijos sumokėjimu per 24 mėn., o tuo labiau su atsakovės reikalavimu kompensacijos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui Teigia, kad jam turėtų būti priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jis nurodė savo konkrečius planus, t.y. susirasti mažesnės vertės būstą ir jį išsikeitus ar pardavus sumokėti kompensaciją atsakovei. Ieškovas nurodo, kad jis visuomet išlaikė butą, esantį (duomenys neskelbtini), jam nebuvo leidžiama naudotis šiuo turtu, bendraturčių prievolė išlaikyti turtą yra solidari ir ji pilnai įvykdyta, prie buto išlaikymo turėjo prisidėti ir ten gyvenanti E. H. šeima, šiam reikalavimui turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Todėl reikalavimams dėl priteistų mokesčių ir pagerinimų turėjo būti atmesta. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovo V.J. P. ir atsakovės N. J. P. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1959 m. lapkričio 14 d. Atsakovės teigimu, ieškovas 1994 m. balandžio mėnesį išėjo iš namų, paliko šeimą ir daugiau ja nesirūpino. Gyvendamas su šeima ieškovas taip pat šeimos nariams mažai skyrė dėmesio, daugiau rūpinosi savo gerove, buvo neištikimas. Ieškovas teigia, kad šeima rūpinosi kiek galėjo, nors ir bendravo su kitomis moterimis, tačiau šie santykiai buvo platoniški, neištikimybe jis kaltinamas nepagrįstai. Ieškovo vertinimu, santuoka iširo prieš 10-11 metų dėl skirtingų požiūrių į gyvenimą, nes jis buvo visuomenininkas, dainavo chore su kuriuo daug keliavo, gydymosi tikslais dažnai tekdavo vykti į sanatorijas, o atsakovė nenorėdavo leisti su juo laisvalaikio, nesirūpino šeima, smurtavo jį prieš fiziškai ir psichologiškai, išvarė jį iš namų. Apylinkės teismas grįsdamas ieškovo kaltę dėl neištikimybės ir lojalumo šeimai pareigos pažeidimo vertino, kad šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovas, gyvendamas santuokoje su atsakove dažnai leisdavo laisvalaikį kitų moterų draugijoje, be to nepakankamai rūpinosi šeimos reikmėmis ir buitimi dėl ko sprendė, kad santuoka nutrūko būtent dėl ieškovo kaltės. Kolegija tokiam bylos duomenų vertinimui pritarti negali. Nors ieškovas tvirtina, kad santuoka iširo prieš 10-11 metų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus namo savininkų bendrijos pirmininkės pažymą ir namo gyventojų paliudijimą laiko leistinus ir priimtinus kaip įrodymus ir juos įvertinus visų byloje surinktų duomenų kontekste sprendžia, kad ieškovas su atsakove gyvena skyrium nuo 1994 m. Ieškovas jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl gyvenimo skyrium tik dešimt ar vienuolika metų nepateikė, todėl teismas laiko, kad jis šios aplinkybės neįrodė. Atsakovė ieškovo neištikimybės faktus įrodinėjo fotonuotraukomis ir liudytojų parodymais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuolat buvo akcentuojamas ieškovo bendravimas su kitomis moterimis, įvardijant, kad jų buvo 6-7, tačiau kartu nurodoma, kad ieškovas iš namų išėjo pas I. R. ir su ja toliau kūrė šeimyninius santykius, kurie tęsiasi iki šiol. Atsakovas neneigia, kad išėjęs iš namų, kurį laiką gyveno pas I. R., nes neturėjo kito būsto. Tvirtina, kad šiuo metu yra būtent I. R. ir jos artimųjų globojamas, nes dėl prastos sveikatos turi didelių specialiųjų poreikių ir vienas gyventi nesugebėtų. Tačiau apylinkės teisme apklaustų liudytojų parodymai, kuriuos teismas vertino kaip įrodančius ieškovo neištikimybės faktą, yra abstraktaus pobūdžio, daugiau paremti vienos ar kitos šalies palaikymu, jų asmeninių savybių vertinimu. Ieškovas, gyvendamas pakankamai aktyvų visuomeninį gyvenimą viešumoje buvo matomas kitų moterų draugijoje, ką patvirtino liudytojai, tačiau iš šių duomenų daryti kategorišką išvadą, jog santuokos 1994 m. iširimo priežastis buvo būtent ieškovo neištikimybė, negalima. Taigi, daroma išvada, kad atsakovė neįrodė, jog jos ir ieškovo santuoka 1994 m. nutrūko būtent dėl ieškovo neištikimybės. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes būtent jis paliko atsakovę, kai jai buvo sunku po motinos mirties, nėra pakankama daryti išvadą, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti abiejų sutuoktinių elgesį gyvenant kartu, jų pastangas išsaugoti šeimą, tarpusavio santykius, lojalumą, tačiau šiuo atveju šalių paaiškinimai yra prieštaringi, todėl nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis procesiniuose dokumentuose, šalių ir liudytojų paaiškinimais, nustatė, kad abi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti kilusių problemų ir kitų klausimų, suderinti interesų, o jų šeimos gyvenimas nebuvo paremtas abipusės pagarbos ir pagalbos vienas kitam ir savitarpio supratimo principais, kilusių problemų šalys nesprendė abipusių nuolaidų būdu, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, derinti laisvalaikio pomėgius, kaltino vienas kitą, tai sudaro pagrindą pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę ir santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių santuokinis gyvenimas per 35 metus nesusiklostė, sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, nes negyvena santuokinio gyvenimo nuo atsakovo išsikraustymo iš namų (nuo 1994 m.) ir neveda bendro ūkio pakankamai ilgą laiką, kiekvienas turi savo gyvenimą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės keistina, nurodant, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui pripažinus, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 868,86 Eur neturtinė žala, naikintina ir šis atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, kad 4/9 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir šis turtas į bendrą dalintiną sutuoktinių turtą neįtrauktinas. Apelianto argumentai, kad šis turtas buvo įgytas šalims vedant bendrą ūkį iš abiejų lėšų atmestini kaip neįrodyti. Skirtingai nei apeliuoja V.J. P., ginčo turto - 4/9 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo metu 1997 m. gegužės 28 d. jis su atsakove nebegyveno ir bendro ūkio nevedė daugiau nei trejus metus. Apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos skundžiamu sprendimu konstatuotos aplinkybės, kad jis prie šio turto įgijimo neprisididėjo, o priešingai bylos duomenys, t.y. liudytojų L. K., B. T., E. H. ir G. P. parodymai, ieškovės paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai – pirkimo – pardavimo sutartis (1 t., b.l.84), susitarimas dėl pardavimo įvykdymui užtikrinti atliktų mokėjimų (3 t., b.l. 86-87), patvirtina, kad šį turtą atsakovė įgijo savo asmeninėmis lėšomis, padedama artimųjų, bet nebevesdama bendro ūkio su ieškovu, todėl šis turtas pagrįstai pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe. Nors abi šalys pripažįsta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas šio buto padalijimo klausimas. Ieškovo vertinimu šis butas turėtų būti priteistas jam natūra, išmokant apeliantei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, argumentuojant tuo, kad jis jokio nekilnojamojo turto neturi ir jam dabar reikia kur nors gyventi, o atsakovė turi dar vieną nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė gi tvirtina, kad šioje situacijoje teismas įvertinęs, kad jos finansinė padėtis yra prastesnė nei ieškovo, atsižvelgęs ir tokias reikšmingas aplinkybes kaip, kad santuokos iširimo priežastys, dalinamo būsto jos vienasmeniškai vykdoma priežiūra ir eksploatacijos, renovacijos išlaidų dengimas, padidino būsto vertę prie to visiškai neprisidedant ieškovui, todėl teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti mažesnę piniginę kompensaciją ieškovui. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. LAT šeimos teisinių santykių bylose yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. CK 3.123 straipsnyje numatyti atvejai, kada teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nurodytas sąrašas yra nebaigtinis, nes teismas gali atsižvelgti į kitas konkrečios bylos aplinkybes, kurias vertina kaip svarbias ir sudarančias pagrindą nukrypti nuo įtvirtinto principo. Nurodomoje teisės normoje ir jos taikymo praktikoje įtvirtinti pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo, bet nenustatyta tokio nukrypimo masto ar apimties. Tai nustato teismas, derindamas šalių interesus, siekdamas protingos ir teisingos šalių interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, šalių poziciją išreikštą apeliacinės instancijos teisme, byloje nustatytas faktines aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sutuoktinių turto padalijimo būdo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė į šalių tarpusavio santykius, jų materialinę padėtį, sveikatos būklę, kitas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo šiuo atveju nėra. Teismas, priteisdamas atsakovei ginčo butą, o ieškovui – kompensaciją, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomo turto padalinimo būdu ir pagrįstai sprendė, kad šalių interesus ginčo situacijoje labiausiai atitiks teismo parinktas padalijimo būdas – ieškovei priteisti butą, kurį ji iki šiol išlaikė, natūra, o ieškovui - kompensaciją. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys nepriteisti ieškovui buto natūra. Ieškovas bute nebegyvena daugiau nei 23 metus, atsakovė nors ir turi dar vieną butą, tačiau ji gyvena būtent bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis valdomame bute, jį visus tuos metus išlaikė, remontavo, rūpinosi jo eksploatacija. Todėl pagrindo šį turtą priteisti natūra ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją nėra. Darytina išvada, jog ieškovo nurodomas buto padalijimo būdas priteisti butą natūra jam, pažeistų atsakovės kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus, sukeltų didelius nepatogumus, nes ji yra pakankamai senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, todėl persikėlimas į kitą būstą neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Juolab, kad atsakovas nurodo, kad jis šiame bute gyventi net neketina, o butą parduotų, kad galėtų nusipirkti mažesnį ir tik tada sumokėtų kompensaciją atsakovei. Taigi, nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ginčo butą atsakovei, ieškovui atitinkamai priteisiant kompensaciją, priėmė teisėtą ir pagrįstą, sprendimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo ir šalims tenkančių dalių, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į dalintino turto vertę yra pagrindas padidinti iš atsakovės priteistos kompensacijos dydį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dalintino buto vertė yra 64 300 Lt, kas atitinka 18 622, 56 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius, šalys galėjo teikti įrodymus, paneigiančius minėtą konstatuotą aplinkybę. Ieškovas pateikė 2017 m. gegužės 4 d. UAB „OBER - HOUSE“ atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad ginčo turtas įvertintas rinkos kaina 28 000 Eur. Apeliantė su šiuo vertinimu nesutiko, tačiau galimybe kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus nepasinaudojo, nors jos prašymu tokia galimybė jai buvo suteikta, atidėtas bylos nagrinėjimas. Atsakovė pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenis apie buto vertę ir prašė vadovautis būtent šia verte. Kolegija sprendžia, kad atsakovė nepateikdama turto vertės nustatymo atskaitos, o vadovaudamasis tik masiniu vertinimu, nepaneigia ieškovo pateiktos turto vertės, nes kiekvienas nekilnojamasis turtas yra vertinamas pagal jo individualius požymius ir kiekvieno nekilnojamojo turto vertė skiriasi dėl individualių jo savybių. Santuokos nutraukimo metu turto vertė nustatoma sprendimo priėmimo dienai. Akivaizdu, kad atlikus namo pagerinimo darbus, atsakovei pakeitus buto langus, duris, jo vertė tikrai pakito palyginti su 2015 metais, kaip ji skiriasi ir nuo masinio vertinimo. Tokiu būdu, kolegija sprendžia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 28000 Eur. Todėl atitinkamai, keičiamas pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistinos kompensacijos dydis - 14 000 Eur pritariant apylinkės teismo motyvams, kad tokią kompensaciją atsakovė privalo išmokėti per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apelianto argumentai, kad šis laikotarpis yra per ilgas, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju turi būti derinami abiejų ginčo šalių interesai ir atsižvelgiama į tai, kad šalys yra garbingo amžiaus, silpnos sveikatos, jų pajamos nėra didelės. Nepaisant to, kad atsakovė nuosavybės teisėmis valdo kitą nekilnojamojo turto objektą, tačiau trumpesnis terminas kompensacijai išmokėti nepagrįstai apsunkintų jos finansinę padėtį ir galimai neužtikrintų savalaikio sprendimo įvykdymo. Ilginti šį laikotarpį iki 36 mėnesių, kaip prašo atsakovė nėra pagrindo, nes toks ilgas laikotarpis atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę, finansinę padėtį, tai, kad jis neturi nuosavo būsto šiuo atveju pažeistų jau ieškovo interesus. Be to, pats apeliantas prašydamas priteisti iš jo kompensaciją atsakovei taip pat nurodė 24 mėnesių laikotarpį jos išmokėjimui. Taip pat atmestinas apelianto teiginys, kad teismo sprendimu neaišku kaip turėtų mokėti atsakovė kompensaciją ar lygiomis dalimis ar po 24 mėnesių. Teismo sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad priteistą kompensaciją atsakovė privalo sumokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad atsakovė privalo kompensaciją mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis arba gali ją sumokėti ir iš karto. Kolegija atsižvelgusi į tai, kad apeliantas ketina įsigyti gyvenamąjį būstą kaip nurodė apeliaciniame skunde, todėl mano esant tikslinga nurodyti, kad atsakovė kompensaciją privalo mokėti kas mėnesį, bet ne mažiau kaip po t.y. 422 Eur. Atsakovė taip pat turi teisę kasmėnesines įmokas daryti ir didesnes arba sumokėti iš karto.CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas neįrodė buto išlaikymui ir eksploatacijai skirtų mokesčių apmokėjimo iki 2013 m. fakto. Tai, kad visos sutartys su tiekėjais buvo sudarytos ieškovo vardu, jo paaiškinimai, kad pinigus mokesčiams sumokėti jis perduodavo kaimynui, kuris yra miręs ir iš esmės joks jo nurodytas liudytojas tokių faktų patvirtinti negalėjo, juolab, kad šių paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis pasirašė būtent atsakovė, paneigia apelianto argumentus, kad atsakovė reikalavimo teisės į šias išlaidas neturi. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė ribojo jo teises naudotis šiuo turtu ar, kad pagerinimo ir išlaidų renovacijai klausimai su juo nebuvo derinti, svarstymai dėl kaupiamųjų lėšų likučio, renovacijos ir kitų pagerinimų būtinybės, atsižvelgiant į tai, kad beveik 20 metų jis aptariamu turtu nesirūpino, nesidomėjo jo eksploatacija, vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Juolab, kad ieškovas jokių reikalavimų dėl jo nuosavybės teisių pažeidimo nebuvo iškėlęs ieškinyje. Be to, ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus bendraturtis turėjo domėtis ne tik su jo turto eksploatacija, einamąja priežiūra susijusiais klausimais, bet ir tokiais centralizuotais turto pagerinimais kaip namo renovacija ir pan. Tai, kad šių pareigų ėmėsi kita bendraturtė – atsakovė, kuri ir gyvena šiame bute, neatleidžia ieškovo, kaip būsto savininko, nuo pareigos solidariai rūpintis bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomo turto išlaikymu, eksploatacija ir būtinais pagerinimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad daliai reikalavimų – priteisti buto išlaikymo, gerinimo mokesčių, namo eksploatavimo ir renovavimo mokesčių už laikotarpį nuo 1994 m. iki 2004 metų, bei dėl tuo pačiu laikotarpiu, t.y. 2002 m. šarvo durų įdėjimo išlaidoms yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl apylinkės teismas atsižvelgęs į ieškovo prašymą, pagrįstai taikė šį institutą (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai sumažino priteistiną išlaikymo, gerinimo mokesčių, namo eksploatavimo ir renovavimo mokesčių dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad priešieškinys apylinkės teisme buvo priimtas 2014 m. vasario 26 d., sprendžia, kad atsakovė reikalavimo teisę į šias išlaidas įgijo už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 26 d. iki 2014 m. vasario 26 d. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad ji nuo 1994 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už patalpų šildymą AB „Panevėžio energija“ ir karšto vandens cirkuliaciją sumokėjo 16 879,66 Lt (12 782,42+4097,24 Lt), apylinkės teismas ieškovės reikalavimą priteisti mokesčių kitų mokėjimų kompensacijos sumą atsakovei sumažino būtent šios sumos ½ dalimi, nurodydamas, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas negyveno bute ir neturėjo pareigos jų mokėti, nes jie nėra susiję su jokių jo poreikių, susijusių su gyvenamuoju būstu tenkinimu. Skirtingai nei konstatavo apylinkės teismas sumažinti patalpų šildymo ir karšto vandens cirkuliacijos mokesčių sumą ½ nebuvo jokio pagrindo. Išlaidos buto šildymui ir karšto vandens paruošimui nepriklauso nuo realaus naudojimosi šiuo turtu, šių mokesčių apskaičiavimas nėra siejamas su bute gyvenančių asmenų skaičiumi, t.y. šios išlaidos yra bendro pobūdžio, nepriklausomai nuo to ar asmuo naudojasi butu ar ne, todėl šalys, kaip būsto, kuriam šios paslaugos buto teikiamos bendrasavininkiai turi lygiomis dalimis prisidėti prie šių išlaidų apmokėjimo. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė šių šildymo ir karšto vandens mokesčių detalizaciją (3 t. b.l. 148-150), iš kurios matyti, kad minėtiems mokesčiams už laikotarpį nuo 2004 m. vasario iki 2014 m. vasario ji bendrai sumokėjo 4529,02 Eur. Todėl iš dalies tenkinant atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą iš ieškovo be pirmosios instancijos teismo priteistos 1588, 75 Eur skolos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimą, pagerinimus ir kapitalinius įdėjimus, atsakovei priteistina ir ½ mokesčių už buto šildymą ir karšto vandens cirkuliaciją sumokėto mokesčio dalis, t.y. šios sumos, t.y. 2264, 51 Eur (viso 1588,75+2264,51=3853,26 Eur) . Apibendrinant priteistų kompensacijų dydžius už turtą bei sumokėtus mokesčius, iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija 14 000 Eur, o ieškovas turėtų atlyginti atsakovei 3853,26 Eur už sumokėtus mokesčius. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl turto padalinimo ir mokesčių priteisimo, iš atsakovės priteistina ieškovui 10 146,74 Eur kompensacija už nekilnojamąjį turtą.Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo reikalavimus, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau vienai ar kitai ginčo šaliai, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo, vertinimo taisyklės ar teismas buvo šališkas ar pažeidė materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, iš naujo išsprendžiamas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu skundžiamu apylinkės teismo sprendimu netenka prasmės ir plačiau dėl jų nepasisakoma(CPK 93 straipsnio 5 dalis).Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 970,22 Eur (101,36 Eur žyminis mokestis ir 868,86 Eur atstovavimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų o atsakovė 994, 83 Eur (57,92 Eur žyminis mokestis, 926,78 Eur atstovavimo išlaidos, 10,12 Eur kitos išlaidos) bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo ieškinys patenkintas 50 procentų, atsakovės priešieškinys taip pat 50 procentų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 485,11 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 497,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui pritaikius patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo viso priteisiama 12,30 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės naudai tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės priteisiama po 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Abi šalys apeliaciniuose skunduose pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis 2015 m. kovo 9 d. sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (3 t., b.l.13) ir patyrė 1230 Eur atstovavimo išlaidų ką patvirtina pinigų priėmimo kvitai (3 t., b.l. 58, 59, 74, 132) bei pagal 2017 m. balandžio 25 d. vertinimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymą sumokėjo 150 Eur (3 t., b.l. 136). Atsakovė sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio (3 t., b.l. 25) ir 970 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (3 t., b.l. 26, 48, 72). Abi šalys Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinių skundų pateikimą atleistos (3 t., b.l. 32). Tiek N. J. P., tiek V.J. P. išlaidos atstovavimui yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų (7, 8 punktai), atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgus į tai, kad šalių apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, t.y. ieškovui patenkinta 40 procentų reikalavimų, o atsakovei 50 procentų reikalavimų atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui iš atsakovės priteisiant 492 Eur už atstovavimą ir 60 Eur už išlaidas patirtas dėl buto vertinimo bei 40 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei iš ieškovo 485 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir 10 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėtų atlyginti atsakovei 485 Eur advokato ir 10 Eur žyminio mokesčio išlaidų, o atsakovė – ieškovui – 492 Eur advokato pagalbos išlaidų, 60 Eur už turto vertinimą bei 40 Eur žyminio mokesčio, viso 592 Eur. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi pirmosios apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės priteistina ieškovui 97 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir išdėstyti taip:
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti jų santuokines pavardes „P.“ ir „P.“.
Pripažinti N. J. P. asmenine nuosavybe 4/9 dalis buto(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė 9551,09 Eur.
Santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą padalinti sekančiai: N. J. P. asmeninėn nuosavybėn priteisti 28 000 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių eurų) bendros vertės butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o V. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš N. J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 10 146, 74 (dešimt tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 74 ct) piniginę kompensaciją, ją išmokant per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį, bet ne mažiau kaip po 422 Eur.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš V. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme 12,30 (dvylika eurų 30 ct) Eur.
Priteisti iš V. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), gavėjo kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini)) po 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės N. J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 97 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.