Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-679-280/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-10
Bylos Nr.: e2A-679-280/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė, Dalia Pranckienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: S. P., V. V. B.
Trečiasis asmuo: M. E., R. S.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui

Civilinė byla Nr. e2A-679-280-2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05525-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.3.5.; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22-902/2020 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams S. P., V. V. B., tretiesiems asmenims M. E., R. S., institucijai teikiančiai išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovės S. P. pareikštą priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. prašė nuginčyti jo tėvystę (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus S. B. atžvilgiu ir panaikinti S. B. gimimo apskaitos įraše Nr. 118 nurodytus duomenis apie tėvą A. B.; nuginčyti jo tėvystę (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio vaiko V. V. B. atžvilgiu, panaikinti V. V. B. gimimo apskaitos įraše Nr. 388 nurodytus duomenis apie tėvą A. B..

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010 m. balandžio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasėkmių, nepilnamečių vaikų - S. B. ir V. - V. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2016 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi patvirtinus su atsakove sutarė S. B. gyvenamąją vietą pakeisti ir nustatyti gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Nuo santuokos nutraukimo S. B. gyveno kartu su savo mama ir ieškovu, bet nebuvo susitarta dėl vaiko auginimo, auklėjimo, dažnai nebuvo sudarytos sąlygos ieškovui bendrauti su vaiku, todėl tarp vaiko ir ieškovo nesusiformavo ryšys. 2018 m. pavasarį, po mokyklinių pavasario atostogų, kurias S. B. praleido kartu su savo mama, ieškovo ir vaiko tarpusavio santykiai dar labiau pablogėjo. S. ieškovui rašė, kad jam su juo, vaiko tėvu, yra blogai, sakė, kad nebenori jo matyti, kad nori gyventi kartu su savo mama, grasino kreiptis į vaikų teises ginančias ir saugančias institucijas. Savo draugų rate vaikas ieškovą vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, jį žemino ir niekino, menkino ieškovo autoritetą. Ieškovui kilo abejonės, ar jis yra šio vaiko tėvas. Kad ieškovas augino ne savo vaiką, ieškovui pasakė senyvo amžiaus moteris, gatvėje pasiūliusi jam išburti iš delno. To pasekoje ieškovas nusprendė pasidaryti tyrimą tėvystei nustatyti, o pagal 2018 m. birželio 15 d. tyrimo ataskaitą sužinojo, jog nėra S. B. biologinis tėvas.

Šalies argumentai

4. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti 2016 m. lapkričio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą nepilnamečio sūnaus S. B. gyvenamąją vietą, priteistą išlaikymą ir nustatyti, kad vaikas gyvena su atsakove, taip pat pakeisti nutarties 1.3.2 punktą ir nustatyti, kad ieškovas teikia materialinį išlaikymą S. B. nuo priešieškinio pateikimo dienos, mokėdamas po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, vaiko interesus, norus, sūnaus S. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja, padidintas priteisto vaiko išlaikymo dydis. Nurodė, jog pinigų suma, užtikrinanti minimalaus vaiko ugdymo, vystymosi ir auklėjimo poreikius negali būti mažesnė nei 1 MMA (minimali mėnesinė alga). Sūnui S. priešieškinio teikimo metu yra 12 metų, sūnus yra paauglys, todėl jam yra reikalinga skirti ne mažiau nei 400 Eur sumą per mėnesį: maistui 150-200 Eur, rūbams ir avalynei 50 Eur, sveikatos reikmėms, ugdymui, lavinimui, higienos poreikiams, laisvalaikiui, poilsiui, mokslams, sportui, nenumatytoms išlaidoms dar ne mažiau nei 150 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas. Teismas pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4913-837/2018 ir nustatė nepilnamečio sūnaus S. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina S. P., taip pat pakeitė šios nutarties 1.3.2. punktą nustatydamas, kad ieškovas teikia materialinį išlaikymą S. B. nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 11 d.) mokėdamas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui mokamų sumų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną S. P.. Taip pat teismas priteisė iš ieškovo valstybei 129 Eur žyminio mokesčio ir 94,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 232,96 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad gimimo liudijimuose S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. V. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvais yra nurodyti ieškovas ir atsakovė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių pareiškimu, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jų mama, iš A. B. kiekvienam vaikui buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt iki vaikų pilnametystės.

8. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4913-837/2016 patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią S. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko tėvu A. B. (sutarties 1.1.1. punktas), iš A. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui V. V. B. po 140 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. (nutarties įsiteisėjimo dienos) iki vaiko pilnametystės (sutarties 1.3.1. punktas), o iš atsakovės vaiko S. B. išlaikymui priteistas išlaikymas po 90 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nes ji su nepilnamečiu vaiku S. įsipareigojo bendrauti iš eilės septynias dienas per mėnesį ir pilnai rūpintis vaiko poreikių tenkinimu ir jo išlaikymu (sutarties 1.2.2. punktas).

9. Teismas pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo. Teismas vadovosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažino, kad ieškovas ieškinio senaties ginčyti tėvystę nepraleido, atsakovė patvirtino, jog jai pačiai buvo naujiena, jog vaikai ne ieškovo. Vertino, kad nuo 2018 m. birželio 15 d. EasyDNA Lietuva UAB ,,Purepro LT” ataskaitos apie atliktą tėvystės nustatymo genetinį tyrimą skaičiuotinas terminas kreiptis į teismą dėl sūnaus S. tėvystės nuginčijimo. Ieškovas su reikalavimu dėl sūnaus tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 5 d., nepraleidęs vienerių metų termino.

10. Tai, kad ir sūnus V. V. B. gali būti ne jo vaikas, ieškovui tapo žinoma tik prasidėjus teisminiam procesui, kai atsakovė tai nurodė 2018 m. spalio 8 d. priešieškinyje ir teismas šį procesinį dokumentą išsiuntė susipažinti ieškovui. Ieškovas 2018 m. spalio 17 d. papildė ieškinio dalyką ir kartu pateikė prašymą nuginčyti V. V. B. tėvystę.

11. Nustatė, kad vaikai šiuo metu gyvena skyrium nuo ieškovo, pagal atsakovės paaiškinimą, S. su ja gyvena nuo 2018 m. birželio 1 d.. Vaikai nuo pat jų gimimo savo tėvu laikė ieškovą ir su juo palaikė ryšius, bendravo, kartu gyveno, jų santykiai buvo geri. Ieškovas vaikais rūpinosi kaip savo, domėjosi jų ugdymu, dalyvaudavo susirinkimuose, šventėse, slidinėdavo, eidavo pasivaikščioti į parką, žiūrėdavo filmus, užsiimdavo kita bendra veikla. Vyko aktyvus ieškovo bendravimas su vaikais, su sūnumis ieškovą siejo artimas tėvo ir vaiko ryšys. Tai ieškovas pažymėjo ir 2016 m. gegužės 23 d. ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-4913-837/2016 dėl S. gyvenamosios vietos pakeitimo, kur nurodė jo ir sūnaus S. stiprų tarpusavio ryšį.

12. Teismas pripažino, kad vaikų santykiai su ieškovu pašlijo dėl teisminių procesų. Vaikai kito, biologinio, tėvo nepažįsta, su juo nepalaiko jokio ryšio (nebendrauja, nėra jo išlaikomi), vaikai teismo psichologo apklausoje 2019 m. kovo 19 d. nurodė, jog nenorėtų sužinoti, kas yra tikrasis jų tėvas. Teismas pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti vaikų biologinį tėvą, į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas M. E. savo tėvystę neigia.

13. Tai, kad vaikas šiuo metu pyksta ant ieškovo, savaime neduoda pagrindo manyti, jog jųdviejų santykiai ateityje negalėtų atsinaujinti. Kad norėtų tęsti santykius su A. B. vaikai tvirtino pirmoje teismo psichologo apklausoje, tikėtina, kad jų santykiai galėtų atsinaujinti pačiam ieškovui dedant pastangas palaikyti ryšį su vaikais, bendraujant su jais, jais rūpinantis.

14. Kadangi biologinio tėvo nustatymas negalimas, vaikams kiltų grėsmė likti be tėvo, teismas darė išvadą, kad esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą. Įvertinęs per daugelį metų susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaikų amžių, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), teismas konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaikų interesų.

15. Nustatė, kad S. B. faktiškai gyvena su atsakove nuo 2018 m. birželio 1 d. ir yra jos išlaikomas, jų santykiai yra geri. Byloje nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nepilnamečio S. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina.

16. Teismas vertino atsakovės teiginius, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 400-500 Eur. Nustatė, kad S. sprendimo priėmimo metu metu yra paauglys (jam yra 14 metų), moksleivis. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad sūnui, kuriam tuo metu buvo 12 metų), yra reikalinga skirti ne mažiau nei 400 Eur sumą per mėnesį: maistui 150-200 Eur, rūbams ir avalynei 50 Eur, sveikatos reikmėms, ugdymui, lavinimui, higienos poreikiams, laisvalaikiui, poilsiui, mokslams, sportui, nenumatytoms išlaidoms dar ne mažiau nei 150 Eur sumą. Vertino atsakovės paaiškinimus teismo posėdyje, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga suma siekia 500 Eur, nes sūnus turi traumą, vaikšto su įtvaru, trauma atsinaujina 4-5 kartus per metus, todėl ji turi papildomų išlaidų, praeitą mėnesį S. atsakovė už 100 Eur vaikui įtvarą, pėdutes. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, jog dėl vaiko traumos atsakovė patiria papildomų išlaidų, vertino, kad vaikas auga, jo poreikiai didėja, o kartu didėja išlaikymui patiriamos išlaidos. Nors ieškovas teigė, kad atsakovė, prašydama priteisti sūnaus išlaikymui po 200 Eur, siekia praturtėti, pažymėjo, kad jis neįvardijo, kokias išlaidas vaiko išlaikymui atsakovė nurodė per dideles. Teismas vertino, kad 500 Eur suma, yra protinga, būtina augančio vaiko pilnaverčiam vystymuisi, atsižvelgiant ir jo amžių (14 m.), lankomą ugdymo įstaigą, turimą nuolat pasikartojančią traumą, į tai, jog vaikui yra reikalinga ir kvalifikuotų specialistų pagalba, atkurti vaiko bendravimą su abiem tėvais, mokykloje jis lankosi pas psichologą.

17. Teismas atsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, jog iki 2019 m. rugsėjo mėnesio ji gaudavo 320 Eur užmokesčio, šiuo metu nedirba, jos išmokos iš Užimtumo tarnybos kas kelis mėnesius mažėja, nuo 320 Eur iki 280 Eur. Nustatė, kad atsakovė augina du nepilnamečius vaikus, už vieną vaiką gauna 70 Eur valstybės išmoką, dar gauna 128 Eur alimentus už kitą vaiką, S. gauna nemokamą maitinimą mokykloje, o prieš pradedant lankyti mokyklą, vaikui yra skiriama vienkartinė išmoka apie 100 Eur dydžio reikmenims įsigyti. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

18. Nustatė, kad ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus, nėra neįgalus, dirba ir gauna virš 1 000 Eur per mėnesį. Nors ieškovas teigė turintis sąnaudų kurui (250 Eur per mėnesį), teismas pripažino, kad to jis neįrodė, taip pat procesiniuose dokumentuose nenurodė negalintis sūnui per mėnesį skirti po 200 Eur sumą išlaikymo. Ieškovas pagal gaunamas pajamas yra geresnės turtinės padėties, jis taip pat turi nekilnojamojo turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį (atitinkamai 405/706 ir 1/2) su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), todėl teismas pripažino, kad ieškovas turi prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo nei atsakovė. Nors S. gauna nemokamą maitinimą mokykloje, o prieš pradedant lankyti mokyklą, vienkartinę išmoką reikmenims įsigyti, tačiau tokia valstybės parama nėra ženkli ir nėra teikiama kiekvieną mėnesį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pietums valstybės skiriama suma sudaro 1,36-1,95 Eur, pusryčiams - 0,62-1,09 Eur, o 2019 m. mokinio reikmėms įsigyti skiriamų lėšų dydis sudarė 76 Eur sumą.

19. Nors ieškovas pateikė įrodymus, jog turi finansinių įsipareigojimų D. B., kredito įstaigai, tačiau teismas vertino, kad skolinius įsipareigojimus ieškovas prisiėmė po vaiko gimimo, pats ieškovas turėjo įvertinti savo finansines galimybes. Pažymėjo, kad V. V. B. sulaukė pilnametystės, todėl ieškovas nebeturi pareigos jam teikti išlaikymo. Vertino, kad nekilnojamąjį turtą ieškovas įsigijo 2014 metais, jo turtinė padėtis pagerėjo, per 10 metų laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, padidėjo. Tai, kad ieškovas turi skolinių įsipareigojimų, nesudaro pagrindo spręsti, kad yra itin sunki ieškovo turtinė padėtis ir ieškovas deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį, padidintų gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, mažintų savo išlaidas. Teismas atsakovės priešieškinį tenkino, įvertinęs tėvų turtinę padėtį, atsižvelgęs į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, arba pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo S. B. ir nustatyti, kad ieškovas teikia materialinį išlaikymą vaikui mokėdamas po 64 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-10-11 iki vaiko pilnametystės. Prašo priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Prašo priimti nepilnamečio sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą liudijantį išrašą, kadangi teismas nepasisakė dėl ieškovo turimų išlaikytinių.

21. Nurodo, kad teismas, konstatavęs, kad tarp ieškovo ir vaikų buvo susiformavęs vaikų ir tėvo ryšys, neanalizavo 2020-01-29 teismo psichologo nuomonės apie išklausytą vaikų nuomonę. Iš šio rašto turinio matyti, kad pastaruosius dvejus metus santykiai tarp vaikų ir ieškovo yra nutrūkę. V. V. B. nurodė ieškovą yra matęs prieš dvejus metus, o laikui bėgant santykiai su A. B. tolsta, vaikas nenori bendrauti su ieškovu. S. B. nurodė, kad santykis su tėvu niekada nebuvo labai artimas, nėra susiformavusio stipraus emocinio ryšio, kuris būtų vaikui reikalingas, santykio su ieškovu jis kurti ir puoselėti nenori. Tuo tarpu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai nei vaiko tėvu įvardijamas asmuo, nei vaikas nesiekia išsaugoti esamos padėties, egsistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Atsiliepimas

22. Pažymi, kad V. V. B. yra pilnametis, kuris byloje išreiškė nuomonę, kad su A. B. nenori bendrauti, atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais, kas patvirtina faktą, jog tėvystės nuginčijimas jo atžvilgiu atitinka jau pilnametystės sulaukusio asmens interesus. S. B., dėstydamas aplinkybes apie prisirišimą su A. B., nuosekliai nurodė, kad nenori su juo palaikyti ryšio, jų santykių irimas buvo prasidėjęs prieš daugiau nei ketverius metus, vaikas nėra prisirišęs prie ieškovo, su juo nenori palaikyti vaiko ir tėvo ryšio. Nors teismas nurodė, kad saugo vaikų interesą išlaikyti ilgametį ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą, tačiau rašytiniai įrodymai patvirtina, kad patys vaikai nenori palaikyti jokio ryšio su A. B., tuo labiau, kad socialiniai ryšiai tarp ieškovo ir vaikų yra nutrūkę per pastaruosius dvejus metus. Todėl vaikų interesai, nuginčijus tėvystę jų atžvilgiu, nebus pažeisti.

Žemesnės instancijos teismas

23. Tuo atveju, jei teismas netenkintų apelianto reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo, prašo sumažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį. Nurodo, kad teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, taikė šalims nevienodus kriterijus, vertino tai, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovas taip pat turi mažametį vaiką A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurį privalo išlaikyti.

24. Teismas, vertindamas įrodymus byloje, taikė dvigubus standartus: ieškovui nurodžius savo patiriamų išlaidų kurui dydį, teismas laikė, kad jis įrodymais nepagrindė šios aplinkybės, tuo tarpu atsakovei nepateikus nei vieno su vaiko poreikiais susijusio įrodymo laikė jos reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagrįstu. Teigia, kad atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių dydžiu, tačiau neteikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių realius vaiko poreikius, nors tokias galimybes turėjo nuo priešieškinio pateikimo momento (2018-10-11), apie vaiko poreikių dydį pasisakė tik teikdama teismui paaiškinimus, nurodydama deklaratyvius teiginius. Nepateikus rašytinių įrodymų sudėtinga ieškovui įvardinti, kokių konkrečių vaiko poreikių dydis yra padidintas. Atsakovė patvirtino aplinkybes, kad S. B. gauna nemokamą maitinimą mokykloje, taip pat yra mokama vaiko išmoka, kuri per mėnesį sudaro 70 Eur, tikėtina, atsakovės šeima gauna ir kitas valstybės ar savivaldybės teikiamas lengvatas.

Atsiliepimas

25. Atsakovei teigiant, kad kas mėnesį yra reikalinga 400 Eur dydžio suma vaiko išlaikymui, šią sumą yra reikalinga sumažinti mokamos vaiko išmokos dydžiu, kuri atsakovės teigimu sudaro 70 Eur. Būtina atsižvelgti į tai, kad vaiko motina praktiškai nepatiria išlaidų vaiko maitinimui, kadangi mokykloje nepilnametis gauna nemokamą maitinimą, gauna paramą iš valstybės maisto poreikio užtikrinimui. Teismas šių aplinkybių netyrė ir tinkamai nevertino. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

26. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo turtinė padėtis nėra sunki dėl turimų įsipareigojimų. Šalims nutraukus santuoką buvo žinoma apelianto pareiga teikti išlaikymą, sudarantį 400 Lt, atsižvelgiant į priteistas sumas buvo prisiimami įsipareigojimai, atitinkamai įvertinant galimybes dėl jų vykdymo ateityje. Todėl negalima teigti, kad 2018 m. vaiko motinai pareiškus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo/padidinimo, ieškovas įsipareigojimų prisiėmimo metu (2014 m.) turėjo ir galėjo įvertinti savo galimybes teikti žymiai didesnį išlaikymą, nei tuo metu buvo priteista suma. Iš ieškovo priteistina suma nustatytina atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą vaikui teiktų ne biologinis vaiko tėvas, t. y. asmuo, kuriam teismas (valstybė) prievarta priskirs biologinio tėvo pareigą, taip pat vertinant aplinkybę, kad atsakovė neįrodinėjo vaiko poreikių patenkinimui patiriamų faktinių išlaidų, jos gaunamų išmokų iš valstybės ir kitų lengvatų vaiko poreikių užtikrinimui.

27. Pažymi, kad atsakovė, šmeiždama ir žemindama ieškovą, sąmoningai klaidino teismą ir proceso dalyvius, melagingai nurodydama faktines aplinkybęs, esą ieškovas A. B. žinojo aplinkybes apie tai, kad S. B. ir V. - V. B. nėra jo biologiniai vaikai ir ją vertė susilaukti vaikų nuo kitų vyrų. Vėliau paneigdama aukščiau duotus parodymus, atsakovė nurodė, kad ieškovas nežinojo tokių aplinkybių. Teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių, siekiant užkirsti kelią tolimesniems atsakovės veiksmams, kuriais yra siekiama bylos nagrinėjimo metu klaidinti teismą ir šalis.

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. V. B. prašo skundo netenkinti, kad nekiltų abejonių dėl atsakovo valios likti ieškovo sūnumi, prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad ieškovas klaidinančiai ir tik sau naudingai interpretuoja atsakovo poziciją, išsakytą 2020 m. sausio 29 d. teismo psichologei. Aprašant apklausą, nurodyta, kad V. V. buvo išsakyta, jog, nepaisant visų skaudžių dalykų (tėvystės nuginčijimas), jis A. B. vis tiek laiko savo tėvu, jis su A. B. pabendrauti norėtų, jeigu šis pats rodytų iniciatyvą. Komentuodama jo pasisakymą, psichologė nurodė, kad prisiminimai apie tėvą nebesukelia daug pozityvių emocijų, nes grįžtamojo ryšio, bandant kurti artimą santykį, nebuvo sulaukta. Nepaisant to, galima daryti prielaidą, jog patirtis, kuri yra įgyta bendraujant su A. B., yra teigiama ir berniukui sukelia pozityvias mintis ir jausmus. Apie vaiko nenorą toliau būti ieškovo sūnumi, apklausos aprašyme net neužsimenama. Vien tai, kad tėvas stengiasi nuo jo atsiriboti, nereiškia, kad išeitis yra tėvystės santykio formalus nutraukimas.

29. Pažymi, kad atsiliepime į ieškinį, kurį atsakovas pateikė jau būdamas pilnametis, nurodyta, kad atsakovas sutinka su DNR ekspertizės rezultatais, bet tas nereiškia, kad sutinka su ieškinio reikalavimais. Atsiliepime pridurta, kad A. B. atsakovas visus 18 metų laikė tėvu, ir laikys. Atsiliepimą į ieškinį atsakovas rašė nesinaudodamas advokato pagalba, todėl savo tikrosios valios aiškiai išreikšti galėjo ir nesugebėti. Nuginčijus ieškovo tėvystę, nebus galimybės nustatyti atsakovo tikrąjį tėvą. Atsižvelgiant į atsakovo amžių, iš naujo pradėti kurti vaiko ir tėvo ryšį būtų iš esmės jau per vėlu. Ieškinio tenkinimo atveju atsakovas liktų be tėvo, kas visiškai neatitinka nei jo valios, nei interesų.

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. P. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

31. Nurodo, kad teismas vertino 2020-01-29 raštu pateiktą teismo psichologo nuomonę apie išklausytą vaikų nuomonę. Vadovaudamasis iš bendro rašto turinio išskirtais pavieniais sakiniais, kurie palankūs jo pozicijai nuginčyti tėvystę, ir ignoruodamas vaikų pasisakymus ir psichologo išvadas, kurios nepalankios jo pozicijai, ieškovas bando įrodyti, kad tarp jo ir vaikų nebėra jokio ryšio, paneigti vaikų prisirišimo prie jo faktą.

32. Bendraudamas su psichologe V. V. pasakė, kad su A. B. pabendrauti norėtų, kad įdėjo labai daug pastangų, kad tą santykį išsaugotų, tačiau grįžtamojo ryšio iš A. B. sulaukė mažai. Tai patvirtina, kad pats A. B. vienasmeniškai, savo iniciatyva nutraukė santykius su vaikais ir jų nebepalaiko. V. V. parodė, ir to neneigia pats ieškovas, kad jis matė A. B. prieš dvejus metus, nors prieš tai santykiai buvo artimesni, geresni. Tai patvirtina, kad po kreipimosi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (2018-08-29) apeliantas vienasmeniškai nutraukė bendravimą su vaikais. Nežiūrint to, V. V. ieškovą vis tiek laiko savo tėvu, jaučia pagarbą ir dėkingumą jam už tai, kad jį užaugino, leido kurti tėvo-sūnaus ryšį. Tarpusavio ryšio puoselėjimas V. V. nebesukelia daug pozityvių emocijų, nes grįžtamojo ryšio, bandant kurti artimą santykį, nebuvo sulaukta iš apelianto.

33. Psichologė rašte nurodė, kad yra susiformavusi teigiama patirtis tarp S. ir A. B., kuri atsiranda būnant ir leidžiant laisvą laiką kartu su tėvu. Pats vaikas pasakė, kad anksčiau santykiai su A. B. buvo artimesni, geresni. Vaikai nepareiškė psichologei nebenorintys, atsisakantys bendrauti su A. B.. Jie paminėjo, kad nebelabai norėtų palaikyti ryšį su A. B., kas yra pilnai suprantama, atsižvelgiant į apelianto elgesį, vaikų ignoravimą ir nutrauktus santykius su jais, į vaikų amžių bei brandą.

Atsiliepimas

34. Nurodo, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas turėjo vadovautis V. V. teismui pateiktu atsiliepimu. Atsiliepimas parašytas paties V. V., neturinčio teisinių žinių, nesinaudojusio teisininko paslaugomis ir galimai nesupratusio ieškinio esmės, nesugebėjusio išreikšti raštu savo valios. Teismo posėdyje jis pats nedalyvavo, todėl nebuvo galimybės išklausyti jo paaiškinimų bei nuomonės šiuo klausimu.

35. Pažymi, kad ieškovas neneigė aktyviai dalyvavęs vaikų gyvenime nuo jų gimimo - dalyvaudavo mokyklos susirinkimuose, kartu leisdavo laisvalaikį, ne kartą reiškė pretenzijas atsakovei dėl tariamo trukdymo jam bendrauti su vaikais, jo iniciatyva S. gyveno pas jį Vilniuje, o V. V. lankydavosi pas ieškovą Vilniuje ne mažiau du kartus per mėnesį. Tai paneigia ieškovo teiginius, kad tarp jo ir vaikų nėra susiformavusio tarpusavio ryšio.

36. Teigia, kad atsakovė priešieškinyje ir teisme nurodė, kokie yra vaiko poreikiai, rašytinių įrodymų nepateikė, nes tai būtų tik kasos aparatų kvitai, kurių ji ir neišsaugojo. Dalis reikalingų daiktų, maisto produktų yra perkama turgavietėse be kvitų. Mano, kad 400 Eur išlaikymo suma 14 metų paaugliui yra minimali suma būtiniausių poreikių patenkinimui. Akivaizdu, kad nemokamais pietumis mokykloje vaikas negali būti sotus visą parą. Į mokyklą vaikas eina penkias dienas per savaitę, metuose nepilnus 10 mėnesių, mokslo metų bėgyje yra atostogos, nelanko mokyklos dėl ligos, karantino atvejais.

Žemesnės instancijos teismas

37. Nemokamas maitinimas S. mokykloje bei parama maisto daviniu (kas 3 mėn.) skirta tik nuo 2020 m. sausio mėnesio. S. grįžo ir pradėjo gyventi kartu su atsakove nuo 2018-06-01, laikinoji jo gyvenamoji vieta su mama teismo nustatyta 2010 m. rudenį. Iki tol S. skirtos valstybės išmokos buvo mokamos ieškovui, kuris jas naudojo savo asmeniniams poreikiams.

Atsiliepimas

38. Atsiliepime apeliantas nepateikė jokios savo pozicijos dėl prašomo išlaikymo dydžio, bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad jis dirbtinai padidintas ir sūnaus poreikius galima patenkinti mažesne pinigų suma. Ieškovas A. B. gimimo įrašo išrašą teikia kartu su apeliaciniu skundu, nors turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

40. Apeliantas prašo priimti jo nepilnamečio sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą liudijantį išrašą, kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo turimų išlaikytinių. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiamas rašytinis įrodymas turi reikšmės sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties, todėl jį priima.

41. Atsakovas V. V. B. prašo, kad nekiltų abejonių dėl atsakovo valios likti ieškovo sūnumi, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis), be to, atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė savo poziciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

42. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat patenkintas atsakovės priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

43. Byloje nustatyta, kad S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. V. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvais yra nurodyti ieškovas A. B. ir atsakovė S. P. – B. (dabar P.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių pareiškimu, vaikų – V. V. B. ir S. B. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su jų mama, iš A. B. kiekvienam vaikui buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt iki vaikų pilnametystės.

44. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4913-837/2016 tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią S. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko tėvu A. B. (sutarties 1.1.1. punktas), iš A. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui V. V. B. po 140 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. (nutarties įsiteisėjimo dienos) iki vaiko pilnametystės (sutarties 1.3.1. punktas), o iš atsakovės (tuo metu S. B.) vaiko S. B. išlaikymui priteistas išlaikymas po 90 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nes ji su nepilnamečiu vaiku S. įsipareigojo bendrauti iš eilės septynias dienas per mėnesį ir pilnai rūpintis vaiko poreikių tenkinimu ir jo išlaikymu (sutarties 1.2.2. punktas). Byloje neginčijamai nustatyta, kad abu vaikai nėra ieškovo biologiniai sūnūs.

45. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, nepagrįstai pripažino esant tarp ieškovo ir vaikų ryšį, neanalizavo 2020-01-29 teismo psichologo nuomonės apie išklausytą vaikų nuomonę, neatsižvelgė į atsakovo V. V. B. poziciją, išreikštą atsiliepime į ieškinį. Apeliantas teigia, kad socialiniai ryšiai tarp ieškovo ir vaikų yra nutrūkę pastaruosius dvejus metus, todėl vaikų interesai, nuginčijus tėvystę jų atžvilgiu, nebūtų pažeisti.

46. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, ieškinį atmetė. Teismas vertino, jog vaikai šiuo metu gyvena skyrium nuo ieškovo, S. su mama gyvena nuo 2018 m. birželio 1 d., tačiau vaikai nuo pat jų gimimo savo tėvu laikė ieškovą, su juo palaikė ryšius, bendravo, kartu gyveno, jų santykiai buvo geri. Ieškovas vaikais rūpinosi kaip savo, domėjosi jų ugdymu, dalyvaudavo susirinkimuose, kartu su vaikais dalyvaudavo šventėse, slidinėdavo, eidavo pasivaikščioti į parką, žiūrėdavo filmus, užsiimdavo kita bendra veikla, su sūnumis ieškovą siejo artimas tėvo ir vaiko ryšys, santykiai pašlijo dėl teisminių procesų. Iš esmės šios aplinkybės abejonių nekelia.

47. Vaikai kito, biologinio tėvo nei ieškovas, nepažįsta, su juo nepalaiko jokio ryšio (nebendrauja, nėra jo išlaikomi), vaikai teismo psichologo apklausoje 2019 m. kovo 19 d. nurodė, jog nenorėtų sužinoti, kas yra tikrasis jų tėvas. Teismas pažymėjo, kad vaikas pyksta ant ieškovo, tačiau negalima manyti, jog jųdviejų santykiai ateityje negalėtų atsinaujinti. Tai, kad ateityje norėtų tęsti santykius su A. B., vaikai tvirtino pirmoje teismo psichologo apklausoje. Todėl teismas sprendė, jog jų santykiai galėtų atsinaujinti pačiam ieškovui dedant pastangas palaikyti ryšį su vaikais, bendraujant su jais, jais rūpinantis.

Dėl tėvystės V. V.

48. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą vaiko, suaugusio asmens, interesai prioriteto prieš tėvų interesus neturi, nors jo nuomonės ir paisoma. Sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą tokie kriterijai kaip pareigos vaikui, vaiko psichologinis saugumas ir pan. praranda aktualumą, nes šiuo atveju yra svarbu rasti pusiausvyrą tarp dviejų suaugusių asmenų interesų ir nuspręsti, ar vieno iš jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas (tęsiant teisinį tėvystės santykį ar jį nutraukiant), tenkinant kito interesus, yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti. Siekiant nustatyti teisėtą tikslą, kurio siekiama nuginčijant pilnamečio vaiko tėvystę, turi būti vertinama faktinė šeimos situacija, t. y. kas konkrečiu atveju yra svarbiau – teisinis apibrėžtumas, šeimos stabilumas ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020).

49. Nagrinėjamu atveju V. V. motina ir ieškovas yra išsituokę, ieškovas yra sukūręs kitą šeimą, kurioje augina mažametį vaiką. Šiuo atveju negali būti keliamas šeimos stabilumo išlaikymo klausimas, nes V. V. jau yra sugriauta tiesa, kuria jis tikėjo, ir prie to prisidėjo ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, pati procesiniuose dokumentuose nurodžiusi, jog V. V. nėra ieškovo biologinis sūnus, tai sužinojo iš jos. Pastebėtina, kad psichologei 2019 m. kovo 18 d. V. V. nurodė, jog pirmą kartą iš mamos sužinojo, jog A. B., galbūt, nėra jo tėvas, kažkur prieš 4 metus, t.y. pakankamai seniai. Taip pat negali būti keliamas ir pareigų vaikui svarbos klausimas, nes pilnametis vaikas savimi rūpinasi pats, todėl svarbesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas į pilnamečio vaiko santykį su asmeniu, siekiančiu nuginčyti tėvystę.

50. Ieškovas daug metų nežinojo, kad V. V. yra ne jo vaikas, todėl jis juo rūpinosi ir jį augino kaip biologinį vaiką. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo ketinimą būti tėvu, tikėjo esąs biologinis V. V. tėvas ir stengėsi vykdyti tėvo pareigas, tačiau sužinojęs faktą, kad nėra jo biologinis tėvas, ieškovas nutraukė bendravimą su atsakovu, bendravimas yra nutrūkęs jau beveik 2 metus.

51. Pastebėtina, kad 2019 m. kovo 18 d., 2020 m. sausio 29 d. teismo psichologė išklausė vaikų nuomones. Psichologei 2019 m. kovo 18 d. V. V. buvo išsakyta, jog, jis su tėčiu visuomet sutardavo pakankamai gerai, su tėčiu palaikydavo gana šiltus, artimus santykius, turėdavo su tėčiu nemažai bendros veiklos: slidinėdavo, užsiimdavo kita bendra veikla. Dabar santykiai nutrūkę, nebe tokie artimi kaip anksčiau, tačiau nepaisant visų skaudžių dalykų (galimas tėvystės nuginčijimas), jis A. B. vis tiek laiko savo tėvu. Buvo paminėta, jog jis jaučia pagarbą ir dėkingumą A. B. už tai, kad jis jį užaugino, leido kurti tėvo - sūnaus ryšį.

52. V. V. pasakė, kad iniciatyvą bendrauti rodė jis daugiau nei tėvas, jis bandė išsaugoti ir atkurti judviejų tarpusavio ryšį su tėvu, tačiau teigiamo atgalinio ryšio, šiltų tarpusavio santykių palaikymo nesulaukė. V. V. nurodė nenorintis žinoti, kas tikrasis jo biologinis tėvas, nes tėvu laiko A. B., kuris jį užaugino, juo rūpinosi, jam padėjo sunkiomis akimirkomis. Nurodė, kad bandė kelis kartus palaikyti ryšį telefonu, tačiau nesėkmingai, buvo nuvažiavęs į Vilnių 2018 m. vasarą, jis nori išsaugoti tėvo sūnaus santykį, nes yra susiformavęs pakankamai stiprus judviejų emocinis ryšys. Psichologė darė atitinkamas išvadas, kad V. V. nori toliau palaikyti ryšį su A. B., kuris jam visada išliks vieninteliu tėvu, jam emocinis prisirišimas prie tėvo yra reikalingas ir reikšmingas kaip besivystančiai asmenybei. Psichologė darė prielaidą, kad tarp tėvo ir sūnaus yra susiformavęs emocinis ryšys, bet dėl tam tikrų aplinkybių jis yra susilpnėjęs, tačiau, parodant iniciatyvą iš A. B. pusės, ryšį puoselėti būtų rekomenduotina.

53. 2020 m. sausio 29 d. V. V. jau nurodė, kad jo ir ieškovo santykiai nutrūkę, matė jį prieš dvejus metus, bet išsakyta, kad nepaisant visų skaudžių dalykų (galimas tėvystės nuginčijimas), jis A. B. vis tiek laiko savo tėvu, jis jaučia pagarbą ir dėkingumą A. B. už tai, kad jis jį užaugino, leido kurti tėvo - sūnaus ryšį. V. V. išreiškė ir tai, kad su A. B. pabendrauti norėtų, jeigu jis pats rodytų iniciatyvą, nes, anot berniuko, jis jau įdėjo labai daug pastangų, kad tą santykį išsaugotų.

54. Psichologė nurodė, kad vaiko prisiminimai apie tėvą nebesukelia daug pozityvių emocijų, nes grįžtamojo ryšio, bandant kurti artimą santykį, nebuvo sulaukta. Nepaisant to, psichologė darė prielaidą, jog patirtis, kuri yra įgyta bendraujant su A. B., yra teigiama ir berniukui sukelia pozityvias mintis ir jausmus.

55. Atsakovas V. V. atsiliepime į ieškinį su DNR ekspertizės aktu, kur nurodyta, jog ieškovas nėra jo biologinis tėvas, sutiko, teigė, jog visus 18 metų laikė A. B. savo tėvu ir toliau laikys.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant teisme daugiau nei 2 metus, tiek ieškovo, tiek atsakovo V. V. santykiai atšalo, jų bendravimas faktiškai nutrūko. 2019 m. kovo 18 d., 2020 m. sausio 29 d. teismo psichologei, tiek savo atsiliepime į ieškinį atsakovas V. V. nurodė laikantis ieškovą savo tėvu ir laikys jį tokiu ateityje. Pastebėtina, kad paskutinės apklausos metu psichologė įžvelgė, kad berniuko požiūris į santykius su ieškovu pasikeitęs, jo buvo pasakyta, kad santykis susilpnėjęs, o ateityje puoselėti artimo ryšio nelabai jau norėtų. Negalima sutikti su apeliantu, jog V. V., formaliai sutikdamas su ieškiniu, tuo pačiu išreiškė poziciją, jog nenori palaikyti ryšių su ieškovu, nelaiko jo savo tėvu.

57. Tačiau yra pagrindo spręsti, jog V. V. ir ieškovo ryšiai šiuo metu yra nutrūkę dėl to, kad ieškovas sužinojo nesąs biologinis vaiko tėvas ir dėl to jaučiasi įskaudintas, dėl šios priežasties nebesiekia bendravimo, turi kitą šeimą, o V. V. atitinkamai taip pat neberodo iniciatyvos su ieškovu bendrauti.

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020 yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tėvyste grindžiami santykiai nėra statiški, jie nuolat kinta, priklausomai nuo vaiko amžiaus, tėvų ir vaiko požiūrių ir pan., todėl jie turi būti kuriami ir palaikomi. Įstatymas nenustato pareigų tėvams rūpintis pilnamečiais vaikais, su jais bendrauti, todėl jei bendravimas nutraukiamas, tėvyste grindžiami santykiai gali nutrūkti. Tokiu atveju sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą negali būti keliamas klausimas dėl šių santykių išsaugojimo ir jų svarbos, nes jų nėra. Minėtoje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra panašios kaip ir nagrinėjamoje byloje, kasacinis teismas, siekdamas nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šalių interesų, konstatavo, kad vaikui biologinė tiesa jau yra žinoma, socialinis ryšys su atsakovu yra pašlijęs ir teisinės tėvystės išsaugojimas nepadės jo atkurti.

59. Sprendžiant klausimą, ar ieškovas turėtų tęsti šį teisinį tėvystės santykį, prioritetas pilnamečio vaiko interesams negali būti suteikiamas be pagrindo. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovo V. V. santykiai yra jau faktiškai nutrūkę, tėvas nebenori jų atkurti ir vargiai ar benorės dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atsakovo V. V. B. atžvilgiu. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, įrašo panaikinimo, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo atsakovo V. V. B.atžvilgiu tenkintinas.

Dėl tėvystės S.

60. Tuo pačiu pastebėtina, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko tėvystės klausimą, pirmenybė jau yra teikiama vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylas ne kartą yra akcentuojama, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

61. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

Žemesnės instancijos teismas

62. Pastebėtina, kad 2019 m. kovo 18 d., 2020 m. sausio 29 d. teismo psichologė išklausė ir S. B. nuomonę. Pirmos apklausos metu S. nurodė, kad seniau santykiai su tėvu buvo geri, jie nueidavo į parką, pažiūrėdavo filmą, pora metų gyveno su tėvu, sutardavo gerai, galėjo juo pasitikėti ir kreiptis pagalbos. Persikrausčius į Vilnių gyvenimas pasikeitė, ten pradėjo jaustis blogai, jam trūko dėmesio, palaikymo, laisvo laiko bendriems pomėgiams. Paskutinį kartą tėvą matė 2018 m. vasarą, po to mėgino bendrauti ir palaikyti ryšį su tėvu telefonu, bet nesėkmingai, mėgino jam rašyti, bet atsako nesulaukė, dėl to jautėsi labai įskaudintas ir piktas. Psichologė pažymėjo, kad tai natūrai būsena, nes vaikai jaučia didelį poreikį turėti stiprų ryšį su tėvu, pastebėjo kad vaikas jaučiasi įskaudintas. S. pasakė, kad nuo 2018 m. balandžio nebenorėjo susitikti ir bendrauti su tėčiu, nes ant jo pyksta, jaučiasi įskaudintas, nebenori kurti tarpusavio ryšio su tėvu, puoselėti tėvo -sūnaus santykio, nepaisant visų aplinkybių. Psichologė pažymėjo, kad neigiamų emocijų atsiradimas galėtų būti siejamas su sumažėjusio dėmesio rodymu iš tėvo pusės, vaikas išgyvena daug neigiamų emocijų ir per mažai dėmesio skiria racionaliajai šios situacijos pusei.

63. Tačiau iš ankstesnės patirties su tėvu tarp jo ir ieškovo yra susiformavęs pasitikėjimu paremtas tarpusavio ryšys, dėl tam tikrų aplinkybių susilpnėjęs. Psichologė pažymėjo, kad pagal savo amžių S. pakankamai sunku išreikšti savo nuomonę, grindžiant ją svariais argumentais, atsakant į svarbius su šeima bei tarpusavio santykiais susijusius klausimus, jam pakankamai sunku suprasti sudėtingus socialinius reiškinius, numatyti savo veiksmų tolimąsias pasekmes, priimti sudėtingus sprendimus, kai reikia atsižvelgti į kintamųjų visumą.

64. 2020 m. sausio 29 d. apklausos metu S. jau nurodė, kad jo ir A. B. santykiai nėra artimi, niekada tokie ir nebuvo. Bet vaikui yra susiformavusi ir teigiama patirtis, kuri atsirado būnant ir leidžiant laisvą laiką kartu su tėvu. Pakeitus gyvenamąją vietą pas ieškovą berniuko pasakyta, kad buvo sunku adaptuotis, visa situacija kėlė daug nerimo ir streso. Visa tai prisidėjo prie destruktyvesnių santykių kūrimo. Grįžus gyventi pas mamą S. santykis su A. B. visiškai nutrūko. Šiuo metu santykio kurti ir puoselėti su juo nenorėtų, vaikui artimų santykių su juo netrūksta. Psichologė darė prielaidą, kad tarp vaiko ir ieškovo nebėra jaučiamo artimo, emociškai stipraus ryšio, kuris berniukui būtų reikalingas ir reikšmingas. Teismo psichologė pastebėjo, kad S. B., kalbėdamas apie ieškovą, mažai išreiškė teigiamų emocijų ne tik žodžiais, bet ir kūno kalba.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vaiko ir tėvo santykių nutrūkimas buvo sąlygotas ir ieškovo nenoro bendrauti su vaiku po to, kai jis sužinojo nesąs vaiko biologiniu tėvu, taip pat fakto, kad vaikas nebenorėjo gyventi su juo ir grįžo pas mamą. Vien tik tai, kad ieškovui kartu gyvenant su S. tarp jų buvo nesutarimų, savaime nepatvirtina, jog jų tarpusavio santykiai negali būti atnaujinti. Pastebėtina, kad S. nepareiškė psichologei nebenorintis, atsisakantis bendrauti su A. B..

66. Šiuo atveju reikšminga, kad pats ieškovas vengia su vaiku bendrauti, nutraukė santykius su juo, kas tikėtina, vaiką skaudina ir jis tuo pačiu išreiškia nenorą palaikyti artimesnių ryšių. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas, būdamas suaugęs asmuo, turėtų siekti artimesnio bendravimo su vaiku, kad vaiko ir tėvo ryšys sustiprėtų, kas tikėtina, yra visiškai įmanoma, ypač vertinant, kad ieškovas S. nuo gimimo rūpinosi, vaikas kurį laiką gyveno su ieškovu. Manytina, kad vaikų ir tėvo ryšys yra sąlygotas ne kažkokių objektyvių priežasčių, paneigiančių vaiko prisirišimą prie ieškovo, o būtent ieškovo elgesio.

67. Atkreiptinas dėmesys, kad psichologė savo rašte nurodė, jog pagal savo amžių berniukams (taip pat ir S.) yra dar pakankamai sunku išreikšti savo nuomonę, grindžiant ją svariais argumentais, atsakant į svarbius su šeima bei tarpusavio santykiais susijusius klausimus, jiems pakankamai sunku suprasti sudėtingus socialinius reiškinius, numatyti savo veiksmų tolimąsias pasekmes, priimti sudėtingus sprendimus, kai reikia atsižvelgti į kintamųjų visumą. Todėl psichologei S. išsakyta nuomonė dėl tolimesnio bendravimo su ieškovu negali būti vertinama atsietai nuo faktinės situacijos, kai ieškovas kelis metus vengia su vaiku bendrauti. Taip pat negalima ignoruoti fakto, kad nuginčijus tėvystę vaikas netektų ieškovo teikiamo išlaikymo, kas akivaizdžiai pažeistų jo interesus.

68. Pažymėtina, kad Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. spalio 1 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog tėvystės nuginčijimas prieštarautų nepilnamečio S. B. interesams, nes vaikas nepažįsta kito asmens, kuris galėtų būti jo tėvu, vaikas pažįsta tik vieną tėvą, ieškovą. Iš vaiko nuomonės matyti, jog vaikas pasiilgo savo tėčio, nori su juo pasimatyti, pasikalbėti, išspręsti kilusį nesusipratimą. Išklausius vaiko nuomonę, tikėtina, kad S. gyvenant kartu su tėvo šeima, ieškovo sugyventinė neskyrė vaikui pakankamai motiniškos šilumos, o A. B. vėlai grįžtant iš darbo, vaikas jautėsi atstumtas, nemylimas, ko pasekoje suprastėjo S. mokymosi rezultatai ir elgesys tapo galimai nekontroliuojamas, tai sukėlė vaiko kerštingumą, egoizmą ieškovo atžvilgiu. Nepaisant išsakytų piktų žodžių, galima įžvelgti, kad nepilnametis ilgisi savo tėčio, siekia jo bendravimo ir atleidimo.

69. Nors ieškovo teigimu, jis su vaiku nebendrauja nuo tada, kai vaikas išvyko iš jo namų, tačiau tai nepaneigia fakto, jog vaikas daugelį metų jį laiko savo tėvu. Teisme institucijos atstovas taip pat pažymėjo, kad vaikai savo tėvu laikė ieškovą ir su juo palaikė ryšius, bendravo, kartu gyveno, jų santykiai buvo geri, vaikų santykiai su ieškovu pašlijo dėl prasidėjusių teisminių procesų. Vaikai ateityje nori tęsti santykius su A. B.. Tai, kad vaikas šiuo metu pyksta ant ieškovo, savaime neduoda pagrindo manyti, jog jųdviejų santykiai ateityje negalėtų atsinaujinti. Institucijai teiktame 2018 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime S. B. nurodė, kad tėtį pažįsta nuo gimimo, ant jo tėtis pyksta, nes jis nesakęs, jog nori gyventi su mama. Vaikas nurodė norintis matyti tėtį, pasikalbėti, pabūti. Paaiškino, kad, nors tėtis buvo atvažiavęs į Panevėžį, bet susitiko tik su jo broliu, nors ir S. norėjo su juo susitikti.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, pagrįstai teikė pirmenybę vaiko teisėms ir interesams, nes tėvystei nuginčyti nėra svaraus pagrindo ir nuginčijimu nebūtų pasiektas teisėtas tikslas, jis prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.

71. Pripažintina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apelianto teiginius, jog tarp jo ir vaiko nėra tarpusavio ryšio, byloje nustatyta, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo iki kilusio teisminio ginčo aktyviais veiksmais visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią sūnui, tikėtina, kad susilpnėjęs vaikų ir tėvo ryšys gali būti sėkmingai atkurtas, jeigu ieškovas parodytų iniciatyvą bendrauti su sūnumi. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiama sprendimo dalis, kuriuo netenkintas jo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo S. B. atžvilgiu, yra neteisėta, nepagrista ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Dėl išlaikymo dydžio

72. Apeliantas taip pat prašo, nenuginčijus jo tėvystės S. B. atžvilgiu, sumažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį, sutiktų vaiko išlaikymui mokėti 64 Eur kasmėnesines periodines išmokas. Nurodo, kad teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, taikė šalims nevienodus kriterijus, vertino tai, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovas taip pat turi mažametį vaiką, ieškovė nepagrindė įrodymais vaiko poreikių dydžio. Mano, kad 400 Eur dydžio suma vaiko išlaikymui mažintina mokamos vaiko išmokos dydžiu, kuri atsakovės teigimu sudaro 70 Eur, atsižvelgtina į tai, kad mokykloje nepilnametis vaikas gauna nemokamą maitinimą. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo turtinė padėtis nėra sunki dėl turimų įsipareigojimų.

73. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas teismo nutartimi priteisto išlaikymo dydį bei iš ieškovo priteisdamas materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, vertino, kad sūnus S. šiuo metu yra paauglys (jam yra 14 metų), yra moksleivis, kurio poreikiams tenkinti reikia skirti ne mažiau nei 500 Eur sumą. Teismas nematė pagrindo spręsti, kad 500 Eur suma, įvertinant vaiko amžių, lankomą ugdymo įstaigą, atsižvelgiant į turimą nuolat pasikartojančią traumą, kuri periodiškai pareikalauja išlaidų, jog vaikui yra reikalinga ir kvalifikuotų specialistų pagalba, atkurti vaiko bendravimą su abiem tėvais, mokykloje jis lankosi pas psichologą - yra užaukštinta, neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas tiesiogiai ir nenurodė mažinantis nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tačiau nutarties 28 punkte atkreipė dėmesį į aktualų kasacinio teismo išaiškinimą šiuo klausimu, be to, vertino, kad iš ieškovo prašoma priteisti ne pusė vaiko poreikiams reikalingos sumos, o po 200 Eur kas mėnesį.

74. Pažymėtina, kad atsakovė priešieškinyje nurodė, kad sūnui reikalinga skirti ne mažiau nei 400 Eur sumą per mėnesį: maistui 150-200 Eur, rūbams ir avalynei 50 Eur, sveikatos reikmėms, ugdymui, lavinimui, higienos poreikiams, laisvalaikiui, poilsiui, mokslams, sportui, nenumatytoms išlaidoms dar ne mažiau nei 150 Eur sumą, teisme patikslino, kad sūnus turi traumą, vaikas vaikšto su įtvaru, trauma atsinaujina 4-5 kartus per metus, todėl ji turinti papildomų išlaidų. Ieškovas savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį išlaikymo dydį, į bylą neteikė.

75. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad atsakovei nepateikus jokių rašytinių įrodymų dėl patiriamų išlaidų vaiko poreikių patenkinimui sudėtinga įvertinti tokių poreikių pagrįstumą, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu. Atsakovei dalies jos patiriamų išlaidų nepilnamečio sūnaus išlaikymui neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius, vertinant ir tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

76. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vaikas gauna nemokamą maitinimą, todėl atsakovė nepatirianti išlaidų vaiko maitinimui. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad vaikas yra 14 metų amžiaus, greitai augantis, jam reikalingas pilnavertis, subalansuotas maitinimas. Vien tai, kad mokykloje jis pavalgo, nereiškia, kad vaikui nereikia pirkti maisto mokykloje papildomai, taip pat likusiai darbo dienai, savaitgaliais, atostogų metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokia valstybės parama nėra ženkli ir nėra teikiama kiekvieną mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad vaiko poreikių dydis nustatytas netinkamai.

77. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, vertino, kokia yra šalių turtinė padėtis. Nustatė, kad atsakovė niekur nedirba, gauna išmokas iš Užimtumo tarnybos, augina du nepilnamečius vaikus, už vieną vaiką gauna 70 Eur valstybės išmoką, dar gauna 128 Eur alimentus už kitą vaiką, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

78. Patikrinus šalių turtinės padėties pasikeitimus po teismo sprendimo priėmimo SoDra informacinėje sistemoje nustatyta, kad atsakovė rugsėjo mėnesį gavo 220 Eur atlyginimą už darbą Lietuvos Respublikos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, iki liepos mėnesio jai buvo mokamos 268,51-310,94 Eur dydžio išmokos.

79. Tuo tarpu ieškovas teisme nurodė gaunantis virš 1 000 Eur per mėnesį, jis turi nekilnojamojo turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį (atitinkamai 405/706 ir 1/2) su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), šį turtą ieškovas įsigijo 2014 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Patikrinus šalių turtinės padėties pasikeitimus po teismo sprendimo priėmimo SoDra informacinėje sistemoje nustatyta, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos mėnesinės pajamos nepastovios, galimai dėl nedarbingumo laikotarpių 2020 metais draudžiamosios pajamos svyravo nuo 473,25 Eur kovo mėnesį iki 2118,75 Eur liepos mėnesį, taip pat jam mokėtos išmokos iš Sodros. Ieškovas nurodė turintis finansinių įsipareigojimų D. B. pagal 2014 m. balandžio 1 d. skolos raštelį (pagal skolų gražinimo grafiką moka kas mėnesį po 118,26 Eur), kredito įstaigai pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. vartojimo kredito sutartį (moka kas mėnesį po 193,37 Eur).

80. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog skolinius įsipareigojimus ieškovas prisiėmė jau po S. gimimo ir tuo metu jam turėjo būti suprantama, kad augančio vaiko poreikiai tik didės. Pastebėtina, kad vartojimo kredito sutartis sudaryta jau bylos nagrinėjimo metu. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis turi dar vieną išlaikytinį – A. B., tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nebevykdo pareigos teikti išlaikymo V. V. (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi iš A. B. buvo priteistas išlaikymas V. V. po 140 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų). Be to, ieškovo asmeninis apsisprendimas buvo susilaukti vaikų, taip pat ir įvertinus savo finansines galimybes juos išlaikyti. Taip pat pažymėtina, kad apelianto siūloma mokėti kas mėnesį po 64 Eur vaiko išlaikymui suma negalėtų būti vertinama kaip protinga, kadangi dar Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu iš A. B. sūnui Simonui buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt (kas atitinka 115,85 Eur) iki vaiko pilnametystės.

81. Vertinant šalių turtinę padėtį akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, nenustatyta, kad jis būtų nedarbingas, turėtų sveikatos problemų, todėl pripažintina, kad jis yra pajėgus teikti sūnui S. B. 200 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą, kuris reikalingas jo būtiniausių poreikių užtikrinimui.

82. Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisakytina, kadangi jie neturi teisinės reikšmės. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

Dėl bylos baigties

83. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atsakovo V. V. B. atžvilgiu. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo atsakovo V. V. B. atžvilgiu tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo S. B. atžvilgiu, taip pat patenkintas atsakovės priešieškinis, paliktinas nepakeistu.

84. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atsakovo V. V. B. atžvilgiu naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas tenkintinas, spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo.

85. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės S. P. jo patirtas 850 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo bei 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (150 Eur ieškinio parengimas, 150 Eur ieškinio patikslinimas ir atsiliepimo į priešieškinį pateikimas, 50 Eur kitų dokumentų rengimas, 350 Eur pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į tai, kuriuo bylos nagrinėjimo metu ieškovo išlaidos buvo patirtos, iš atsakovės ieškovui priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, 207 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (75 Eur išlaidų už ieškinio patikslinimą, 16 Eur už kitų procesinių dokumentų parengimą, 116 Eur už atstovavimą teisme).

86. Atsakovei S. P. buvo suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2018 m. gruodžio 4 d. pažymoje nurodyta, kad už advokato Č. P. teisines paslaugas valstybei priteistina suma sudaro 130 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ši pažyma pateikta dar iki bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje, teisinės pagalba suteikta atsakovei ruošiant procesinius dokumentus dar iki ieškinio patikslinimo. 2019 m. rugsėjo 17 d. į bylą pateikta pažyma rodo, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokatės D. B. atsakovei suteiktą teisinę pagalbą sudaro 102,96 Eur sumą. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į tai, kuriuo bylos nagrinėjimo metu teisinė pagalba buvo teikiama, iš ieškovo priteistina 198,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

87. Iš ieškovo valstybei priteistina 129 Eur žyminio mokesčio (54 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu susidarė 94,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl iš ieškovo priteisiama 67,73 Eur šių išlaidų (2/3 dalys).

88. Kadangi ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėjo 187 Eur žyminį mokestį, iš dalies patenkinus jo apeliacinį skundą spręstina dėl šių išlaidų priteisimo. Ieškovas prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovės S. P.. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atsakovo V. V. B. atžvilgiu naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas tenkintinas, atsižvelgus į tai, kad ieškinio patikslinimo metu atsakovas V. V. buvo nepilnametis, jis į bylos nagrinėjimą įtrauktas tik 2020 m. gegužės 15 d., bylos nagrinėjimo metu paskutiniame teismo posėdyje nedalyvavo, teismo ekspertizės atlikimo metu buvo nepilnametis, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis: 75 Eur žyminis mokestis bei 167 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo V. V. B. atžvilgiu, įrašo gimimo liudijime panaikinimo, panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį tenkinti iš dalies:

nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusio V. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu nėra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o V. V. B. nėra A. B. sūnus, panaikinti įrašą V. V. B. gimimo apskaitos įraše Nr. 388 nurodytus duomenis apie tėvą A. B..

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria išspęstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 67,73 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 73 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660, bei 198,64 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 64 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, taip pat iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. priteisiant 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 207 Eur (du šimtus septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. P. A. B. apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 167 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Dalia PranckienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė