Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1327/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-13
Bylos Nr.: 2-1327/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Trečiasis asmuo: L. K.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei FMĮ, „Orion securities“

Kategorijos

118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
119.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1327/2012 Procesinio sprendimo kategorija 118.4;

119.3 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1206-230/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios L. K. individualios įmonės ,,Talka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei FMĮ „Orion securities“, trečiajam asmeniui L. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ 6 844 725,30 Lt nuostolių atlyginimo ieškovo naudai ir 2 071 335,99 Lt nuostolių atlyginimo trečiojo asmens L. K. naudai.

Ieškovo bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ atstovas administratorius L. S. pareiškė, kad ieškovas atsisako nuo ieškinio atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ dėl nuostolių atlyginimo, kadangi atsižvelgiant į gautą teisinę išvadą civilinė byla neturi perspektyvų. Kreditorių susirinkime, įvykusiame 2012 m. kovo 27 d., kreditoriai priėmė nutarimą, kuriuo pritarė tam, kad ieškinio būtų atsisakyta. Nors 2012 m. kovo 23 d. buvo sušauktas kitas kreditorių susirinkimas, kuriuo nepritarta ieškinio atsiėmimui, tačiau šis susirinkimas negalėjo vykti, kadangi 2012 m. kovo 22 d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kreditoriams UAB „Skirnuva“, J. K. ir UAB „Talka 1“ buvo uždrausta balsuoti kreditorių susirinkimuose ieškiniu ginčijamų kreditorinių reikalavimų sumomis bendrai 3 539 720 Lt sumai.

Atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ atstovas neprieštaravo, kad atsisakymas nuo ieškinio būtų priimtas, o byla nutraukta. Nurodė, kad CPK numato ieškovui teisę atsisakyti ieškinio, o kreditorių susirinkimas tam pritarė. Be to, administratorius negali ginti trečiųjų asmenų interesų, o ieškiniu yra pareikštas reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti nuostolius įmonės savininko L. K. naudai. Taip pat nurodė, kad atsisakymas nuo ieškinio neatima iš kreditorių teisės patiems reikšti netiesioginį ieškinį.

Trečiasis asmuo L. K. prašė nepriimti atsisakymo nuo ieškinio, kadangi 2012 m. kovo 27 d. susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kadangi kreditoriai pagal ĮBĮ turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, todėl remiantis ĮBĮ negalima sustabdyti kreditorių balsavimo teisės. Be to, 2012 m. kovo 23 d. susirinkime kiti kreditoriai, net ir išjungus administratoriaus ginčijamus nurodytų trijų kreditorių reikalavimus, palaikė nuomonę teikti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškinio dalį, kuria reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ L. K. naudai 2 071 335,99 Lt, paliko nenagrinėtą, o likusioje ieškinio dalyje priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad ieškovas bankrutuojanti L. K. individuali įmonė „Talka“ byloje yra pareiškusi du atskirus reikalavimus atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“, kuriais prašoma priteisti iš atsakovo ieškovui L. K. individualiai įmonei „Talka“ - 6 844 725,30 Lt, o šios įmonės savininkui L. K. - 2 071 335,99 Lt piniginį ekvivalentą (patirtą nuostolį). Tokiu būdu ieškovo atstovas – administratorius, pareikšdamas reikalavimą priteisti piniginį ekvivalentą ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir jos savininkui L. K. viršijo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ) jam suteiktus įgalinimus, todėl ieškinys įmonės savininko reikalavimo dalyje yra pareikštas neįgalioto vesti bylą asmens. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies 8 punktą administratoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, ir tokie įgalinimai neapima teisės reikšti ieškinius dėl įmonės savininko, kaip fizinio asmens, sudarytų sandorių. Nors L. K. yra bankrutuojančios individualios įmonės, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, savininkas, ir jis taip pat atsako už įmonės prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka įmonės turto (CK 2.50 str. 4 d.), tačiau teismo teigimu, tai nereiškia, kad administratorius turi teisę reikšti ieškinius ir dėl įmonės savininko sudarytų sandorių, nes to nenumato ĮBĮ, todėl ieškinys šio reikalavimo dalyje (dėl nuostolių priteisimo L. K.) turėjo būti atsisakytas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Kadangi ieškinys nurodyto reikalavimo dalyje buvo priimtas be pagrindo, todėl teismas ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo L. K. turi savarankišką teisę paduoti ieškinį dėl nurodyto reikalavimo, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, o pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad L. K. savarankišką ieškinį jau buvo padavęs Kauno apygardos teismui, ir šis teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje konstatavo, kad toks ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1268/2011 paliko šią Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą ir nurodė, kad tai, jog individualios įmonės savininkas yra atsakingas už jos prievoles, negali suponuoti privalomo bendrininkavimo (CPK 43 str. 1 d. 1 p.), nes jokių bendrų teisių ar pareigų ginčijamos sutartys, susiję su investicinių paslaugų teikimu, nesukuria, ko negalima tapatinti su neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens atsakomybe (CK 2.50 str. 4 d.). Taigi ieškinį dėl ginčijamų sutarčių, susijusių su investicinių paslaugų teikimu, pripažinimo negaliojančiomis turi teisę pareikšti tik administratorius, o L. K. gali reikšti ieškinį pagal atsakovo buveinę (CPK 29 str.) ir prašyti pripažinti negaliojančiomis minėtas sutartis tik ta apimtimi, kiek tai liečia jį patį. Teismas nurodė, kad kadangi L. K. trečiuoju asmeniu byloje buvo įtrauktas dėl jo naudai reiškiamo reikalavimo, palikus ieškinį šio reikalavimo apimtyje nenagrinėtu, jis nebelaikytinas trečiuoju asmeniu, nes likusioje ieškinio apimtyje kreditorius ir bankrutuojančią įmonę atstovauja administratorius.

Likusioje ieškinio dalyje teismas bylą nutraukė motyvuodamas tuo, kad ieškovo L. K. individualios įmonės „Talka“ tinkamas atstovas – administratorius pateikė pakartotinį atsisakymą nuo pareikšto ieškinio, nurodydamas, kad šį atsisakymą pareiškia, remdamasis gauta teisine išvada, kuria buvo įvertintos bylos nagrinėjimo perspektyvos, ir ieškinio pareiškimas įvertintas, kaip nepagrįstas, dėl ko net gali būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jau buvo priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, tačiau trečiajam asmeniui L. K. apskundus šią nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi nurodytą nutartį panaikino ir klausimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad bankroto administratoriaus atsisakymas gali pažeisti kreditorių interesus, todėl jie turėtų būti informuoti apie ieškinio atsisakymą ir būtina pareikalauti, kad administratorius pateiktų kreditorių sprendimą šiuo klausimu. Administratorius pateikė kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. kovo 27 d. protokolą, kuris patvirtina, kad kreditoriai priėmė nutarimą, juo pritardami administratoriaus pareikštam ieškinio atsisakymui. Trečiasis asmuo L. K. pateikė teismui kito kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. kovo 23 d., protokolą, kuriame buvo nutarta nepritarti administratoriaus vykdomam ieškinio atsiėmimui. Esant tokiai situacijai, teismas nurodė, kad teisiniu požiūriu nevertinant šių kreditorių susirinkimų priimtų nutarimų teisėtumo (kadangi tai gali būti atskiros bylos dalyku padavus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais), nurodyti nutarimai vertintini tik tuo požiūriu, ar atsisakymu nuo ieškinio šioje byloje nėra pažeidžiamos kreditorių teisės ir viešasis interesas. Abu kreditorių susirinkimų protokolai patvirtina aplinkybę, kad kreditoriai yra informuoti apie administratoriaus pareikštą atsisakymą nuo ieškinio. Iš pateiktų kreditorių susirinkimo protokolų duomenų matyti, kad yra išsiskyrusios kai kurių kreditorių nuomonės šiuo klausimu. Iš administratoriaus pateikto balsavimo 2012 m. kovo 27 d. susirinkime duomenų matyti, kad už jį balsavo kreditoriai AS Parex banka, AB Citadelė, AB Swedbaank (įkeisto turto įkaito turėtojai) ir visi antros eilės kreditoriai, t.y. Alytaus apskrities VMI, VSDFV Alytaus skyrius, AB Turto bankas, taip pat kai kurie trečios eilės kreditoriai. 2012 m. kovo 23 d. susirinkime prieš atsisakymą nuo ieškinio didžiąja dalimi balsavo tik faktiškai su trečiuoju asmeniu L. K. susiję asmenys, o būtent trečiojo asmens sūnus J. K., UAB UAB „Talka 1“, kurio vieninteliu akcininku buvo J. K., pats L. K. ir kt. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu siekiama trečiojo asmens L. K. interesų patenkinimo, sudarant sąlygas, kad jis savo teises gintų ne savarankiškai iškeldamas bylą, bet pasinaudodamas bankrutuojančiai įmonei teikiamomis lengvatomis ir jai perkeldamas bylinėjimosi naštą ir su tuo susijusias išlaidas. Todėl 2012 m. kovo 23 d. susirinkime išreikštas prieštaravimas administratoriui ieškinio atsisakymui faktiškai yra grindžiamas ne viešojo intereso, bet iš esmės įmonės savininko interesų gynimu, ką patvirtina ir jau nurodytos aplinkybės dėl L. K. inicijuotų bylų iškėlimo, įskaitant ir šios bylos iškėlimą. Taip pat teismas nurodė, kad vertinant, ar atsisakymu nuo ieškinio nėra pažeidžiami viešieji interesai, atsižvelgtina į tai, jog yra iškilęs ginčas dėl kreditorių UAB „Skirnuva“ 3,5 mln. Lt dydžio reikalavimo pagrįstumo, kurį UAB „Skirnuva“ vėliau dalimis perleido UAB „Talka 1“ (1 mln. Lt) ir J. K. (2,5 mln. Lt). Tai patvirtina duomenys apie administratoriaus pateiktą ieškinį Kauno apygardos teismui ir šio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta UAB „Skirnuva“, J. K. ir UAB „Talka 1“ balsuoti kreditorių susirinkimuose su ieškiniu ginčijamomis kreditorių reikalavimų sumomis. Nepaisant teismo draudimų šie kreditoriai balsavo 2012 m. kovo 23 d. kreditorių susirinkime. Teismas konstatavo, kad nenustačius, jog ieškovo atsisakymu nuo ieškinio būtų pažeistas viešasis interesas, o bylos iškėlimu trečiasis asmuo siekia tik savo privačių interesų, todėl negali būti ribojama ieškovo teisė atsisakyti ieškinio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiais asmuo L. K. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti ieškinį, ginant visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus bei viešąjį interesą. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas nutartį, neatkreipė dėmesio į įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-08 nutarties išaiškinimus ir nurodymus, kuriuose buvo nurodyta, kad prieš svarstant ieškinio atsisakymą, tikslinga pareikalauti, kad administratorius pateiktų kreditorių sprendimą šiuo klausimu. Dar 2012-02-07 parengiamajame posėdyje teismas turėjo pagrindą ir privalėjo atmesti administratoriaus 2011-08-25 bei 2012-02-07 ieškinio atsisakymus, kadangi administratorius taip ir neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-08 nutarties reikalavimo, nepateikė teismo posėdyje kreditorių sprendimo, pritariančio ieškinio atsisakymui. Tačiau teismas suteikė administratoriui dar vieną galimybę pateikti tokį kreditorių sprendimą kitame teismo posėdyje. Tuo teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnį. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-08 nutartimi nurodė nagrinėjimo dalyką – administratoriaus ieškinio atsisakymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas viršijo parengiamuosiuose posėdžiuose šias apeliacinės instancijos teismo apibrėžtas ribas, nes sprendė ne tik ieškinio atsisakymo klausimą, bet ir atsisakė priimti ieškinio dalį dėl L. K. naudai pareikšto reikalavimo. Įmonės bankroto administratorius privalo ginti ne savo, o bankrutuojančios įmonės bei kreditorių interesus, todėl administratorius negali atsisakyti ieškinio ginti savo interesus pagal CPK normas.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog J. K. kažkada buvo UAB ,,Talka1“ akcininku bei tai, kad J. K. yra trečiojo asmens L. K. sūnus, darytina išvada, kad tokiu būdu siekiama trečiojo asmens L. K. interesų patenkinimo. J. K. iki 2012-03-23 susirinkimo niekada nebalsavo įmonės ,,Talka“ susirinkimuose. ĮBĮ 21 straipsnis nenumato jokių kreditorių teisių apribojimo balsuojant kreditorių susirinkimuose. Ieškinys negali būti administratoriaus atsiimtas, nes tokiam atsiėmimui nepritaria ir dauguma teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių ir dauguma 2012-03-23 kreditorių susirinkime dalyvavusių bei balsavusių kreditorių.

3. Nepagrįstas teismo teiginys, kad administratorius neturi teisės reikšti ieškinių dėl įmonės savininko sudarytų sandorių. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato teisę ginčyti ne tik neteisėtus sandorius, bet ir sandorius dėl kurių įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, t. y. ir neribotos atsakomybės įmonės savininko sudarytus sandorius dėl kurių įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimas

Ieškovas bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta teisėtai bei laikantis CPK nustatytos tvarkos, nepažeidžiant viešojo intereso, imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Atsakovas UAB FMĮ ,,Orion securities“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

1. ĮBĮ nesuteikia teisės bankroto administratoriui reikšti reikalavimų bankrutuojančios įmonės savininko naudai – bankrutuojančios įmonės savininkas yra veiksnus asmuo, kuris gali savarankiškai apsispręsti dėl savo teisių pažeidimo ir yra pajėgus savarankiškai teikti ieškinius savo interesams ginti, nesinaudodamas bankrutuojančiai įmonei taikomomis lengvatomis ir privilegijomis.

2. Šiuo atveju, kai ieškovas yra įsitikinęs ieškinio nepagrįstumu, ieškinio nagrinėjimui nepritaria didžioji dalis kreditorių, formalus ieškinio palaikymas būtų netikslingas ir nesuderinamas su proceso tikslais, trukdytų ne tik šios bylos, bet ir bankroto bylos nagrinėjimui. Priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju nėra svarbus atsisakomo ieškinio dydis ar teisinis ieškinio pagarintas, kadangi nei ieškinio suma, nei teisinis ieškinio pagrindas neleidžia spręsti apie ieškinio pagrįstumą ar bankroto administratoriaus teisę atsisakyti ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Dėl ieškinio dalies palikimo nenagrinėtu

Pagal CPK 5 straipsnį į teismą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Taigi suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę – tai tėra galimybė kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo subjektinė teisė. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Jeigu faktas, kad ieškinį teismui padavė neįgaliotas vesti bylos asmuo, paaiškėja iškėlus civilinę bylą, CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu toks pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administratorius teismui pateiktu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ 2 071 335,99 Lt nuostolių atlyginimo trečiojo asmens L. K. naudai.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankroto administratorius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Nors įmonės bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.), tačiau nei ĮBĮ nei CPK nenumato administratoriui teisės reikšti ieškinius dėl individualios įmonės, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, savininko, kaip fizinio asmens, sudarytų sandorių.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio dalį, kuria bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administratorius reiškė reikalavimą trečiojo asmens vardu ir interesais, paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl ieškinio atsisakymo

Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktu, bankrutuojančiai įmonei teisme atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankroto administratorius. Reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, bankroto administratorius gina tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių, tiek ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Aiškinant bankroto administratoriaus statusą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administratorius yra bankrutuojančios įmonės atstovas. Pavedimo sutarties pagrindu susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis, priimta UAB „Belmedas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-476/2011).

Kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su jų skolininkės – bankrutuojančios įmonės – veikla susijusiais klausimais bei kontroliuoti administratoriaus veiklą. Šias funkcijas kreditorių susirinkimas vykdo ĮBĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis. Įmonių bankroto įstatymo nuostatose nėra draudimo kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl teisme įmonės pareikšto ieškinio atsisakymo. Tačiau ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į ieškinio atsisakymo reikšmę bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas turi teisę išreikšti ir savo poziciją, ar bankrutuojanti įmonė, atstovaujama administratoriaus, turėtų atsisakyti ieškinio.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas L. K. individualios įmonės „Talka“ administratorius L. S. pirmosios instancijos teismui pateikė atsisakymą nuo pareikšto ieškinio (t. 4, b. l. 36), nurodydamas, kad šį atsisakymą pareiškia, remdamasis gauta teisine išvada, kuria buvo įvertintos bylos nagrinėjimo perspektyvos, ir ieškinio pareiškimas įvertintas, kaip nepagrįstas. Bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ administratorius taip pat pateikė kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. kovo 27 d. protokolą, iš kurio matyti, kad įmonės kreditoriai priėmė nutarimą, kuriuo pritarė nagrinėjamoje byloje administratoriaus pareikštam ieškinio atsisakymui (t. 4, b. l. 58-63). Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo L. K. pateikė teismui kito kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. kovo 23 d., protokolą, kuriame buvo nutarta nepritarti ieškinio atsiėmimui (t. 4, b. l. 84-88). Tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1846-413/2012) pripažino negaliojančiais bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ 2012 m. kovo 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimus nuo jų priėmimo momento. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ 2012 m. kovo 23 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ administratorius L. S., kuris atstovavo bankrutuojančią įmonę ir susipažinęs su šios bylos perspektyva, nutarė atsisakyti ieškinio, šiam administratoriaus sprendimui buvo pritarta šiuo metu galiojančiu bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. priimtu nutarimu, taip pat ieškinio atsisakymui nagrinėjamoje byloje pritarė Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-264-413/2012) naujuoju bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ administratoriumi paskirtos UAB „Stinkoma“ įgaliotas asmuo K. B. (t. 4, b. l. 162), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio reikalavimo pobūdį, ieškinio turinį (faktinį pagrindą) bei ieškinio atsisakymo priežastis, sprendžia, kad šio ieškinio reikalavimo atsisakymas taip pat nepažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų bei imperatyviųjų įstatymo nuostatų (CPK 42 str. 2 d.).

Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismui pateikė dar vieno 2012 m. rugpjūčio 7 d. vykusio bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ kreditorių susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad kreditoriai nutarimu pirmuoju darbotvarkės klausimu nepritarė administratoriaus pareikštam ieškinio atsisakymui (t. 4, b. l. 153-156). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esant pateiktam ir galiojančiam bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime 2012 m. kovo 27 d. priimtam nutarimui pritarti ieškinio atsiėmimui nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo vadovautis apelianto naujai pateiktu bankrutuojančiuos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu, kadangi iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad dėl minėto kreditorių susirinkimo protokolo Kauno apygardos teisme yra gautas ir nagrinėjamas skundas, bei Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi sustabdytas 2012 m. rugpjūčio 7 d. vykusio bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu galiojimas ir vykdymas.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo institutą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Gintaras Pečiulis Donatas Šernas