Kauno apygardos teismo nutartis

viešame parengiamajame teismo posėdyje, nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios Leono Karpalavičiaus individualios įmonės ieškinį atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“, trečiajam asmeniui L. K. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo bankrutuojančios Leono Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ atstovas administratorius L. Samulionis raštu (t.4, b.l. 52) ir žodžiu pareiškė, kad ieškovas atsisako nuo ieškinio atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ dėl nuostolių atlyginimo, kadangi atsižvelgiant į gautą teisinę išvadą civilinė byla neturi perspektyvų. Kreditorių susirinkime, įvykusiame 2012 m. kovo 27 d., kreditoriai priėmė nutarimą, kuriuo pritarė tam, kad ieškinio būtų atsisakyta. Nors 2012 m. kovo 23 d. buvo sušauktas kitas kreditorių susirinkimas, kuriuo nepritarta ieškinio atsiėmimui, tačiau šis susirinkimas negalėjo vykti, kadangi 2012 m. kovo 22 d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kreditoriams UAB „Skirnuva“, J. K. ir UAB „Talka 1“ buvo uždrausta balsuoti kreditorių susirinkimuose ieškiniu ginčijamų kreditorinių reikalavimų sumomis bendrai 3 539 720 Lt sumai.

Atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ atstovas neprieštarauja, kad atsisakymas nuo ieškinio būtų priimtas, o byla nutraukta. Nurodo, kad CPK numato ieškovui teisę atsisakyti ieškinio, o kreditorių susirinkimas tam pritarė. Be to, administratorius negali ginti trečiųjų asmenų interesų, o ieškiniu yra pareikštas reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti nuostolius įmonės savininko L. K. naudai. Taip pat nurodo, kad atsisakymas nuo ieškinio neatima iš kreditorių teisės patiems reikšti netiesioginį ieškinį.

Tretysis asmuo L. K. prašo nepriimti atsisakymo nuo ieškinio, kadangi 2012 m. kovo 27 d. susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, nes prieštarauja LR Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kadangi kreditoriai pagal ĮBĮ turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, todėl remiantis ĮBĮ negalima sustabdyti kreditorių balsavimo teisės. Be to, 2012 m. kovo 23 d. susirinkime kiti kreditoriai, net ir išjungus administratoriaus ginčijamus nurodytų trijų kreditorių reikalavimus, palaikė nuomonę teikti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies paliktinas nenagrinėtu, kitoje dalyje priimtinas atsisakymas nuo ieškinio ir šioje dalyje byla nutrauktina.

Ieškovas bankrutuojanti Leono Karpalavičiaus individuali įmonė „Talka“ byloje yra pareiškusi du atskirus reikalavimus atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“, kuriais prašoma priteisti iš atsakovo ieškovui Leono Karpalavičiaus individualiai įmonei „Talka“ - 6 844 725,30 Lt, o šios įmonės savininkui L. K. - 2 071 335,99 Lt piniginį ekvivalentą (patirtą nuostolį). Tokiu būdu ieškovo atstovas – administratorius, pareikšdamas reikalavimą priteisti piniginį ekvivalentą ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir jos savininkui L. K. viršijo LR Įmonės bankroto įstatymu jam suteiktus įgalinimus, todėl ieškinys įmonės savininko reikalavimo dalyje yra pareikštas neįgalioto vesti bylą asmens. LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ ) 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tokia įstatymo redakcija reiškia, kad administratoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, ir tokie įgalinimai neapima teisės reikšti ieškinius dėl įmonės savininko, kaip fizinio asmens, sudarytų sandorių. Nors L. K. yra bankrutuojančios individualios įmonės, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, savininkas, ir jis taip pat atsako už įmonės prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka įmonės turto (CK 2.50 straipsnio 4 d.), tačiau tai nereiškia, kad administratorius turi teisę reikšti ieškinius ir dėl įmonės savininko sudarytų sandorių, nes to nenumato LR ĮBĮ. Todėl ieškinys šio reikalavimo dalyje (dėl nuostolių priteisimo L. K.) turėjo būti atsisakytas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Kadangi ieškinys nurodyto reikalavimo dalyje buvo priimtas be pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tretysis asmuo L. K. turi savarankišką teisę paduoti ieškinį dėl nurodyto reikalavimo, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad L. K. savarankišką ieškinį jau buvo padavęs Kauno apygardos teismui, ir šis teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje konstatavo, kad toks ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1268/2011 paliko šią Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą ir nurodė, kad tai, jog individualios įmonės savininkas yra atsakingas už jos prievoles, negali suponuoti privalomo bendrininkavimo (CPK 43 str. 1 d. 1 p.), nes jokių bendrų teisių ar pareigų ginčijamos sutartys, susiję su investicinių paslaugų teikimu, nesukuria, ko negalima tapatinti su neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens atsakomybe (CK 2.50 str. 4 d.). Taigi ieškinį dėl ginčijamų sutarčių, susijusių su investicinių paslaugų teikimu, pripažinimo negaliojančiomis turi teisę pareikšti tik administratorius, o L. K. gali reikšti ieškinį pagal atsakovo buveinę (CPK 29 str.) ir prašyti pripažinti negaliojančiomis minėtas sutartis tik ta apimtimi, kiek tai liečia jį patį. Be to, Leono Karpalavičiaus IĮ „Talka“ administratorius paaiškino, kad ieškinys šioje byloje buvo pareikštas L. K. iniciatyva ir jam paruošus ieškinį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad L. K., kuriuo naudai reiškiamas didelės vertės turtinis reikalavimas, įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu nepagrįstai, ir jis tokiu būdu tik siekia apginti savo interesus per bankrutuojančią įmonę, išvengdamas žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį ir įrodinėjimą ir su tuo susijusias išlaidas perkeldamas bankrutuojančiai įmonei.

Kadangi L. K. trečiuoju asmeniu byloje buvo įtrauktas dėl jo naudai reiškiamo reikalavimo, palikus ieškinį šio reikalavimo apimtyje nenagrinėtu, jis nebelaikytinas trečiuoju asmeniu, nes likusioje ieškinio apimtyje kreditorius ir bankrutuojančią įmonę atstovauja administratorius. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, jos valdymo organai netenka savo įgaliojimų, kuriuos perima bankrutuojančios įmonės administratorius, jis gina visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 3 dalis).

Likusioje ieškinio dalyje byla nutrauktina, kadangi ieškovo Leono Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ tinkamas atstovas – administratorius L. Samulionis, kuris administratoriumi yra paskirtas Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi (t.4, b.l. 28-29), pateikė pakartotinį atsisakymą nuo pareikšto ieškinio (t.4, b.l. 36), nurodydamas, kad šį atsisakymą pareiškia, remdamasis gauta teisine išvada (t.4, b.l. 37-39), kuria buvo įvertintos bylos nagrinėjimo perspektyvos, ir ieškinio pareiškimas įvertintas, kaip nepagrįstas, dėl ko net gali būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jau buvo priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta (t.3, b.l. 183), tačiau trečiajam asmeniui L. K. apskundus šią nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi (t.4, b.l. 21-23) nurodytą nutartį panaikino ir klausimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad bankroto administratoriaus atsisakymas gali pažeisti kreditorių interesus, todėl jie turėtų būti informuoti apie ieškinio atsisakymą ir būtina pareikalauti, kad administratorius pateiktų kreditorių sprendimą šiuo klausimu. Administratorius pateikė kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. kovo 27 d. protokolą, kuris patvirtina, kad kreditoriai priėmė nutarimą, juo pritardami administratoriaus pareikštam ieškinio atsisakymui. Tretysis asmuo L. K. pateikė teismui kito kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. kovo 23 d., protokolą, kuriame buvo nutarta nepritarti administratoriaus vykdomam ieškinio atsiėmimui. Esant tokiai situacijai, teisiniu požiūriu nevertinant šių kreditorių susirinkimų priimtų nutarimų teisėtumo (kadangi tai gali būti atskiros bylos dalyku padavus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais), nurodyti nutarimai vertintini tik tuo požiūriu, ar atsisakymu nuo ieškinio šioje byloje nėra pažeidžiamos kreditorių teisės ir viešasis interesas. Abu kreditorių susirinkimų protokolai patvirtina aplinkybę, kad kreditoriai yra informuoti apie administratoriaus pareikštą atsisakymą nuo ieškinio. Iš pateiktų kreditorių susirinkimo protokolų duomenų matyti, kad yra išsiskyrusios kai kurių kreditorių nuomonės šiuo klausimu. Iš administratoriaus pateikto balsavimo 2012 m. kovo 27 d. susirinkime duomenų matyti, kad už jį balsavo kreditoriai AS Parex banka, AB Citadelė, AB Swedbaank (įkeisto turto įkaito turėtojai) ir visi antros eilės kreditoriai, t.y. Alytaus apskrities VMI, VSDFV Alytaus skyrius, AB Turto bankas, taip pat kai kurie trečios eilės kreditoriai. 2012 m. kovo 23 d. susirinkime prieš atsisakymą nuo ieškinio didžiąja dalimi balsavo tik faktiškai su trečiuoju asmeniu L. K. susiję asmenys, o būtent trečiojo asmens sūnus J.K., UAB UAB „Talka 1“, kurio vieninteliu akcininku buvo J. K., pats L. K. ir kt. Tretysis asmuo pripažino, kad J.K. yra jo sūnus ir kad sūnus buvo vieninteliu UAB „Talka 1“ akcininku. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokiu būdu siekiama trečiojo asmens L. K. interesų patenkinimo, sudarant sąlygas, kad jis savo teises gintų ne savarankiškai iškeldamas bylą, bet pasinaudodamas bankrutuojančiai įmonei teikiamomis lengvatomis ir jai perkeldamas bylinėjimosi naštą ir su tuo susijusias išlaidas. Todėl 2012 m. kovo 23 d. susirinkime išreikštas prieštaravimas administratoriui ieškinio atsisakymui faktiškai yra grindžiamas ne viešojo intereso, bet iš esmės įmonės savininko interesų gynimu, ką patvirtina ir jau nurodytos aplinkybės dėl L. K. inicijuotų bylų iškėlimo, įskaitant ir šios bylos iškėlimą. Be to, vertinant, ar atsisakymu nuo ieškinio nėra pažeidžiami viešieji interesai, atsižvelgtina į tai, kad yra iškilęs ginčas dėl kreditorių UAB „Skirnuva“ 3,5 mln. Lt dydžio reikalavimo pagrįstumo, kurį UAB „Skirnuva“ vėliau dalimis perleido UAB „Talka 1“ (1 mln. Lt) ir J. K. (2,5 mln. Lt). Tai patvirtina duomenys apie administratoriaus pateiktą ieškinį Kauno apygardos teismui ir šio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta UAB „Skirnuva“, J. K. ir UAB „Talka 1“ balsuoti kreditorių susirinkimuose su ieškiniu ginčijamomis kreditorių reikalavimų sumomis. Nepaisant teismo draudimų šie kreditoriai balsavo 2012 m. kovo 23 d. kreditorių susirinkime.

Kadangi nenustatyta, jog ieškovo atsisakymu nuo ieškinio būtų pažeistas viešasis interesas, o bylos iškėlimu tretysis asmuo siekia tik savo privačių interesų, todėl negali būti ribojama ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Suinteresuotiems kreditoriams neatimama galimybė patiems reikšti netiesioginį ieškinį. Ieškovui pačiam įsitikinus trečiojo asmens L. K. inicijuoto ieškinio nepagrįstumu (tai ieškovas grindžia gauta teisine išvada), formalus ieškinio palaikymas būtų netikslingas ir faktiškai trukdytų tiek šios bylos nagrinėjimą, tiek bankroto procesą, kuo gali būti suinteresuotas pats įmonės savininkas. Jei įmonės savininkas mano, kad yra galimybė prisiteisti beveik 9 mln. Lt dydžio piniginę kompensaciją, tuomet neaišku, kodėl jis šių sumų nesiekė prisiteisti dar iki bankroto bylos iškėlimo, kas būtų leidę išvengti bankroto, tačiau pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai rodo, kad įmonės savininkas ir su juo susiję asmenys ieškinio pareiškimu gali siekti kitų tikslų, tokiu būdu trukdydami bankroto proceso eigą.

Nustačius, kad toks ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, ir byla likusio ieškinio reikalavimo dalyje, nutrauktina, remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškinio dalį, kuria reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ L. K. naudai 2 071 335,99 Lt, palikti nenagrinėtą.

Likusioje ieškinio dalyje priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apskųsta atskiru skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.