Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, kompensacijos priteisimo, turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011 ir kt.).

10. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

11. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo jo tėvystės teises į nepilnametį sūnų, kadangi teismo nustatyta bendravimo tvarka riboja jo teisę auklėti, lavinti ir prižiūrėti mažametį vaiką. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku, o spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgė tik į ieškovės pateiktą prašymą ir pasisakė dėl visos bylos esmės.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

13. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu, kuriuo, be kitų reikalavimų, taip pat prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsakovo pateiktas priešieškinis, ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo atsiliepime į minėtą prašymą ir atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo. Taigi, siekiant išvengti ginčų, apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą, tikslinga bylos nagrinėjimo metu, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją, t. y. nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Esant išdėstytoms aplinkybės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemonės – nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

15. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka riboja jo teisę auklėti, lavinti ir prižiūrėti mažametį vaiką, teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko dažnas atskyrimas nuo motinos gali neigiamai paveikti jo psichologinę būseną ir neįvertino to, jog trumpi atsakovo pasimatymai su sūnumi žaloja vaiko raidą ir psichologinę būseną.

17. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tarp šalių nėra ginčo, kad mažametis vaikas turi emocinį ryšį tiek su tėvu, tiek su motina, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti sąlygas vienam iš tėvų, gyvenančiam skyrium, bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kol bus išspręstas galutinai šalių ginčas ir priimtas teismo sprendimas. Aptariamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo bendravimas su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. ir kiekvieną trečiadienį nuo 17 – 17.30 val. iki 20 val. užtikrina taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą.

18. Pažymėtina, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendžia ir nenagrinėja ginčo iš esmės, nes nagrinėjamoje stadijoje nėra nustatytos visos šalių ginčijamos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad 3 metų vaiko dažnas atskyrimas nuo motinos bei dabartinės aplinkos pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiko psichologinę būseną, laikytini pagrįstais ir atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus. Tokio amžiaus vaikui reikalinga stabili ir saugi aplinka, o nuolatinis vaiko atsiskyrimas kelioms savaitėms nuo motinos sukeltų vaikui nesaugumo ir nestabilumo jausmą.

19. Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka atitinka ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja keturias dienas per mėnesį, yra minimali, todėl prašė papildomai nustatyti dar vieną dieną darbo savaitėje, t. y. nustatyti, kad atsakovas pasiima sūnų iš vaikų darželio kiekvieną trečiadienį ir iki 20 val. grąžina jį ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.80 straipsnyje nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, tai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo dalyvauti nagrinėjant tokią bylą ir pateikti išvadą, ar, sprendžiant gyvenimo skyrium klausimus, nebus pažeistos vaikų teisės. Pagal CK 3.178 straipsnį, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra kompetentinga teikti išvadą ginčo klausimu.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą tėvo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką, remdamasis tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl iš esmės išnagrinėto ginčo, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą laikiną atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, ji atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.