Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė, įmonė) vadove, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodama, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais, pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditoriaus, teises.

Tokiais veiksmais A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Nebuvo gautas prašymas atidėti teismo posėdžio.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą poziciją palaiko.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad A. K. UAB (duomenys neskelbtini) vadovė. UAB „(duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI 2024 m. lapkričio 15 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 27 929, 27 Eur nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant išanalizuoti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, Luminor BANK AS 2024 m. spalio 4 d. išsiųstas paklausimas dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą pateikimo nuo 2024 m. kovo 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. 2024 m. spalio 7 d. gautas banko išrašas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 4 d. Įvertinus AB Luminor BANK AS banko pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais VMI prie FM duomenimis, bendrovės vardu yra atidaryta Luminor BANK AS banko atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini). Iš sąskaitos buvo vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais. Didžiausios sumos buvo išmokėtos: 2023 m. kovo 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 000 Eur suma, 2023 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 829,38 Eur suma, 2023 m. kovo 14 d. A. K. – išmokėta 1 000 Eur suma, 2023 m. kovo 27 d. A. K. – išmokėta 4 000 Eur suma, 2024 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 850 Eur suma, 2024 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 889,35 Eur suma, 2024 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 1 156 Eur suma, 2024 m. balandžio 5 d. A. K. – išmokėta 1 700 Eur suma, 2024 m. balandžio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) – išmokėta 1 000 Eur suma, 2024 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 1 618 Eur suma, 2024 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 950 Eur suma. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus analizuotu laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 4 d. bendrovė turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ ar paslaugų teikėjais, akcininkų ar kitais, žemesnės eilės nei VMI kreditoriais. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė A. K. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių A. K. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: 2024 m. lapkričio 15 d. balanso išrašas, mokestinės nepriemokos balansų kopijos, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas, Luminor BANK AS banko 2024 m. spalio 4 d. išrašas (b. l. 2-48).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ str. 3 d.).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930-1 straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ str. 3 d.); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad yra A. K. UAB (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2011 m. balandžio 12. UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI 2024 m. lapkričio 15 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 27 929, 27 Eur nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant išanalizuoti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, Luminor BANK AS 2024 m. spalio 4 d. išsiųstas paklausimas dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą pateikimo nuo 2024 m. kovo 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. 2024 m. spalio 7 d. gautas banko išrašas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 4 d. Įvertinus AB Luminor BANK AS banko pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais VMI prie FM duomenimis, bendrovės vardu yra atidaryta Luminor BANK AS banko atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini). Iš sąskaitos buvo vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais. Didžiausios sumos buvo išmokėtos: 2023 m. kovo 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 000 Eur suma, 2023 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 829,38 Eur suma, 2023 m. kovo 14 d. A. K. – išmokėta 1 000 Eur suma, 2023 m. kovo 27 d. A. K. – išmokėta 4 000 Eur suma, 2024 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 850 Eur suma, 2024 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 889,35 Eur suma, 2024 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 1 156 Eur suma, 2024 m. balandžio 5 d. A. K. – išmokėta 1 700 Eur suma, 2024 m. balandžio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) – išmokėta 1 000 Eur suma, 2024 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 1 618 Eur suma, 2024 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) – išmokėta 950 Eur suma. Mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 4 d. Bendrovė turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų tiekėjais, akcininku ar kitais, žemesnės eilės kreditoriais. Akivaizdu, jog Bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Iš duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikrintu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl tai lėmė tai, jog Bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir A. K., kaip Bendrovės vadovė, žinodama apie susiklosčiusią padėtį, ir būdama atsakinga už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti kreditoriaus – šiuo atveju VMI interesus. Vis dėlto, kaip matyti, šių nuostatų nebuvo laikytasi ir atsiskaitymai vyko prioritetą teikiant žemesnės nei VMI eilės kreditoriams, pažeidžiant VMI interesus. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir VMI pateiktais duomenimis apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Atsižvelgus į visa tai, A. K. veika dėl kreditoriaus – VMI, teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes ji, būdama atsakinga, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės. Taigi ji pripažintina padariusi nurodytą administracinį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. K. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus A. K. bausta administracine tvarka (b. l. 76-87), kelis kartus bausta už tai, jog būdama įmonės vadovė neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija bei mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei įvertinus A. K. asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. K. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

A. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-10-1096/2025.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.