Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-04-12 · Civilinė byla Nr. e2S-228-883/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
e2S-228-883/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00285-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
Daugiabučio
Atsakovas
D. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-228-883/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00285-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.81.1; 3.1.18.1.1.1; 3.3.1.18.2(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. A. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Daugiabučio namo Medelyno g. 7 savininkų bendrijos ieškinį atsakovams D. A. individualiai įmonei ir D. A. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas ieškovės Daugiabučio namo Medelyno g. 7 savininkų bendrijos ieškinys atsakovams D. A. individualiai įmonei ir D. A. dėl 18766 Eur skolos, 2031,36 Eur netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės D. A. individualios įmonės kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, 20797,36 Eur sumai.

2. Prašymą grindė tuo, jog atsakovės elgesys bei pateikti dokumentai liudija, kad ji sąmoningai vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė atmestinai, nesilaikydama statybos reglamentų, darbų technologijos pagal Sutartį Nr. 1 atliko iš esmės niekinius darbus, o pagal Sutartį Nr. 2 neatliko darbų, nors pagal abi sutartis atsakovei buvo sumokėtos didelės pinigų sumos. Ieškovė taip pat nurodė, kad interneto svetainės www.rekvizitai.lt parengtoje ataskaitoje nurodyta, kad D. A. individualios įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nedidelė (2023 m. sausio 12 d. – 50,93 Eur), tačiau įmonė neviešina duomenų apie darbuotojų skaičių, mokamus atlyginimus ar gaunamas pajamas. Tokia situacija verčia manyti, kad įmonės oficiali turtinė padėtis nėra gera.

3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė neketina savanoriškai grąžinti skolos jau daugiau kaip 4 mėnesius, atsižvelgiant į tai, atsakovė gali bandyti turimą turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti arba padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 1 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir areštavo už 20797,36 Eur sumą atsakovei D. A. individualiai įmonei nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės D. A. individualios įmonės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, už trūkstamą sumą nutarta areštuoti atsakovės D. A. individualios įmonės pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, atitinkamai neviršijant areštuotinų sumų, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove, taip pat, leidžiant atsakovei mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir mokėti privalomas įmokas mokesčių administratoriui.

5. Teismas vertino, kad atsakovė nevykdo net iš esmės nedidelių skolinių įsipareigojimų kreditoriams, be to, remdamasis LITEKO duomenimis, teismas atkreipė dėmesį, kad kitoje civilinėje byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo nustatyta, kad net ir išdėsčius 2123,00 Eur skolos mokėjimą dalimis, atsakovė įsiskolinimo nepadengė, todėl vertintina, kad D. A. individualios įmonės finansinė padėtis sunki ir šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje pareikšto 20797,36 Eur reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Konstatuota, kad tikėtina, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutartį atsakovė D. A. IĮ prašo nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Atsakovė neginčija pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau teigia, kad nėra įrodyta grėsmė ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, nes vien tik didelė ieškinio suma pati savaime nėra pakankama antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, o duomenų, kad egzistuoja reali tikimybė, jog atsakovas turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims, ieškovė į bylą nepateikė ir pirmosios instancijos teismas tokių duomenų nenurodė.

6.2. Nėra duomenų, jog atsakovai siektų paslėpti savo turtą ar kitaip apsunkinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, atsakovės iniciatyva jos atstovas advokatas skambino ieškovės atstovui, klausdamas, kokia būtų ieškovės pozicija dėl taikos sutarties sudarymo. Taigi atsakovai siekia ne apsunkinti teismo sprendimo vykdymą, o siekia ginčą išspręsti kuo greičiau ir ekonomiškiau. Be to, atsakovai yra individuali įmonė ir fizinis asmuo – D. A., todėl bet kokiu atveju ieškinio reikalavimai būtų dengiami iš asmeninio D. A. turto, todėl nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones D. A. IĮ.

6.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuota D. A. IĮ įmonės sąskaita. Negalėdama disponuoti banko sąskaita įmonė toliau nebegali vykdyti savo veiklos, negali pirkti statybinių medžiagų ir vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų užsakovams. Įmonė negalėdama vykdyti veiklos negauna pajamų, negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Negalėdama vykdyti veiklos įmonė ne tik, kad neturės galimybės ieškovei palankaus sprendimo atveju su ja atsiskaityti, tačiau tikėtina, jog dėl sutartinių prievolių nevykdymo bus inicijuojami ir kiti teisminiai ginčai.

Atsiliepimas

7. Ieškovė DNSB Daugiabučio namo Medelyno g. 7 savininkų bendrija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais motyvais:

7.1. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus. Atsakovė nepateikė duomenų apie savo veiklos vykdymą, finansinę padėtį, turimus ir vykdytinus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Taip pat nenurodė, kokius turi kreditorinius reikalavimus kitų asmenų atžvilgiu.

7.2. Nors atsakovės atstovas skambino ieškovės atstovui dėl galimybės bylą baigti taikiai, taip pat teikė raštu pasiūlymą dėl ginčo sprendimo, tačiau iki šiol kompromisas tarp šalių nėra pasiektas. Kol kas atsakovė neatliko jokių veiksmų susidariusiai skolai sumažinti. Skundžiama teismo nutartis atsakovei leidžia ne tik mokėti atlyginimus savo darbuotojams, valstybei mokesčius, bet ir atsiskaityti su ieškove.

7.3. Iki civilinės bylos iškėlimo atsakovė nereagavo į Daugiabučio namo Medelyno g. 7 savininkų bendrijos pirmininko raginimus grąžinti dalį skolos bei už jos lėšas nupirktas, bet nepanaudotas, statybines medžiagas. Tai, ieškovės nuomone, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki bei kad geranoriškai ir realiais veiksniais neketina vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis veiksmų perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, o šių procesinių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos atitinkamais faktiniais duomenimis aplinkybės, leidžiančios vertinti, kad tokia grėsmė (sprendimo neįvykdymo rizika) egzistuoja, nes atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų turtui paslėpti ar jį perleisti kitiems asmenims.

11. Apeliantė neginčija ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau teigia, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina aplinkybė - grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas.

12. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

13. Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

14. Nagrinėjamoje byloje turtinio pobūdžio reikalavimas pareikštas solidariems atsakovams: D. A. IĮ ir D. A.. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą visų pirma sieja su didele atsakovei D. A. IĮ ieškinio reikalavimo suma ir atsakovės turtine padėtimi, įvertina į atsakovės atžvilgiu inicijuotas kitas civilines bylas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškinio sumos nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovės, todėl nei didelė ieškinio suma, nei atsakovės turtinė padėtis pačios savaime nėra priskiriamos prie grėsmę sprendimo vykdymui patvirtinančių aplinkybių, nes, minėta, ją galėtų patvirtinti tik atsakovės nesąžiningi veiksmai, o ne jam per teismą nukreipto reikalavimo ir jo turtinės padėties santykis.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad nei reikalavimo dydis, nei atsakovo turimo turto masė bei jo vertė negali būti vieninteliu ir savaime pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, nes teismas pirmiausia turi vertinti duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2023 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-364-464/2023).

16. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti bet kokia forma, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988-790/2018).

17. Kaip jau minėta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovės ketinimai paslėpti turtą grindžiami tik reikalavimo dydžio pagrindu bei aplinkybe, kad atsakovės atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties nevykdymo, kuria susitarta dėl santykinai nedidelių sumų mokėjimo, tačiau nenurodyti atsakovės konkretūs veiksmai, leidžiantys spręsti apie realius tokius atsakovės ketinimus. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovė nereagavo į Daugiabučio namo Medelyno g. 7 savininkų bendrijos pirmininko raginimus grąžinti dalį skolos, nepagrindžia aplinkybių dėl atsakovės nesąžiningumo ir neteikia pakankamo pagrindo vertinti, kad atsakovė ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo, jeigu bus patenkintas ieškovės ieškinio, įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje ieškovė nepateikė tikėtinų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t.y. apie tai, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis veiksmų sumažinti savo turto vertę ar jį perleisti kitiems asmenims, sąmoningai siekiant sudaryti situaciją, dėl kurios ji neturėtų galimybių atsiskaityti su apeliante pagal byloje pareikštą ieškinį, jeigu teismas šį ieškinį tenkintų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų dėl atsakovės nesąžiningumo taip pat nenurodyta. Ieškovei nepagrindus tikėtinų nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio suma ar sudėtinga atsakovės finansinė situacija, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, taip pat negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nenustačius antrosios būtinos sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos.

19. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas apskųstą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės Daugiabučio namo Medelyno g. 7 savininkų bendrijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Stasiūnienė